Diagnozė | Šalutinis švitinimo poveikis

Diagnozė

Kadangi šalutinis radiacijos poveikis yra labai įvairus, jų diagnozė taip pat labai skiriasi. Norint nustatyti šalutinį apšvitinimo poveikį ar pasekmę, pacientas medicinos istorija turi apimti radioterapija paveiktoje zonoje. Jei vėliau atsiranda skundų, kuriuos galima paaiškinti ląstelių pažeidimais po švitinimo, dažnai galima manyti, kad radiacija sukėlė šalutinį poveikį.

Tai yra simptomai, kuriuos atpažįstu kaip šalutinį apšvitinimo poveikį

Simptomai šalutinis apšvitinimo poveikis yra tokie patys kaip šalutinio poveikio tipai. Ūminiu atveju švitinimo metu ar netrukus po jo gali įvykti ūminė radiacijos reakcija, kurią lydi pykinimas ir vėmimas taip pat sunku nuryti. Galvos skausmai ir ryškus silpnumo jausmas, galbūt kartu karščiavimas, taip pat gali būti šalutinio radiacijos poveikio simptomai.

Apšvitinto ploto oda dažnai būna paraudusi, o perkaitimas, patinimas, skausmas ir gali atsirasti uždegimas. Švitinimo paveiktos gleivinės taip pat gali skausmingai uždegti. Tipiški šalutinio poveikio simptomai kaulų čiulpai švitinimas yra ryškus blyškumas ir prastas veikimas (anemija), jautrumas infekcijoms (mažai baltos spalvos kraujas ląstelės) ir polinkis kraujuoti (sumažėjęs trombocitų skaičius).

Jei plaučiai yra apšvitinti, sausas kosulys su kosuliu kraujas ir kvėpavimas gali kilti sunkumų. Ilgainiui apšvitintuose kūno regionuose gali atsirasti regeneracijos pažeidimų. Pažeistos ląstelės yra visam laikui pažeistos.

Pavyzdžiui, apšvitinta kaulai gali sulūžti ypač lengvai, be to, jie kartu auga labai lėtai arba išvis vargiai, todėl jie yra pakankami lūžis išgydyti neįmanoma. Organų pažeidimas išryškėja kaip funkcinis silpnumas. Tai gali sukelti padidėjusį ar sumažėjusį hormonų išsiskyrimą. Žarnyno funkcijos sutrikimas su ryškiu pilvo skausmas ir viduriavimas taip pat yra šalutinio radiacijos poveikio pilvo ertmėje požymiai.

Gydymas Terapija

Šalutinio radiacijos poveikio terapija yra ne kas kita. Visų pirma, geriausias gydymas yra geras radiacijos planavimas. Taigi, į radioterapiją turėtų būti įtraukta kuo mažiau sveiko audinio. Šiuo metu šiuo metu atliekamas trimatis radiacijos planavimas, kurį kompiuteriai apskaičiuoja kuo geriau.

Turi būti užtikrinta, kad naviko audinys būtų kuo labiau apšvitintas, o aplinkiniai audiniai turėtų būti gerai apsaugoti. Jei naviko terapijai reikalinga didelė radiacijos dozė, švitinimą galima pratęsti ilgesnį laiką. Tokiu būdu sumažėja šalutinis radiacijos poveikis, nes sveikas audinys visada turi šiek tiek laiko atsigauti po radiacijos.

Ūminių radiacijos reakcijų atveju priežastinė terapija neįmanoma, nes negalima atsisakyti radiacijos. Vietoj to gali būti atliekama simptominė terapija. Svarbu, kad nukentėję asmenys, nepaisant simptomų, imtųsi pakankamai skysčių ir suvartotų pakankamai maistinių medžiagų bei energijos, kad organizmas kuo geriau toleruotų radiacijos padarinius. Šalutinis poveikis, pvz pykinimas ir vėmimas galima palengvinti vaistais.