Trumpa apžvalga: Astmos priepuolis
- Ką daryti ištikus astmos priepuoliui? Pirmoji pagalba: Nuraminkite pacientą ir padėkite jį į tokią padėtį, kad jis galėtų lengvai kvėpuoti (dažniausiai viršutinę kūno dalį šiek tiek palenkus į priekį). Galbūt paskatinkite paveiktą asmenį atlikti tam tikrus kvėpavimo metodus, duoti vaistų nuo astmos arba padėti pacientui vartoti vaistus.
- Astmos priepuolio simptomai: ūmus dusulys, kosulys, spaudimo jausmas krūtinėje, nerimas ir neramumas, dažnas širdies plakimas, sunkiais atvejais deguonies trūkumas (atpažįstamas, pavyzdžiui, iš melsvos spalvos lūpų).
- Kada kreiptis į gydytoją? Esant sunkiems astmos priepuoliams, nes gali kilti gyvybei pavojingų komplikacijų.
Dėmesio.
- Jei pacientas nešiojasi savo astmos purškalą ir jam reikia jūsų pagalbos: vienu metu duokite tik vieną inhaliatoriaus smūgį, palaukite kelias minutes prieš kitą.
- Astmos priepuoliai gali pasikartoti bet kuriuo metu, net ir po (ilgesnio) laikotarpio be simptomų.
Astmos priepuolis: ką daryti?
Ištikus astmos priepuoliui, reikia skubiai suteikti pirmąją pagalbą, kad nukentėjusysis būtų aprūpintas deguonimi. Štai ką turėtumėte padaryti:
- Ramus: nerimas gali padidinti dusulį. Todėl būtinai nuraminkite pacientą.
- Langai ir drabužiai: nors tai dažnai turi tik psichologinį poveikį, atidarykite langą, kad praneštumėte apie geresnį oro tiekimą. Be to, atlaisvinkite sutraukiančius drabužius.
- Kvėpavimo technikos: dažnai astmatikai išmoko tam tikrų kvėpavimo metodų, padedančių jiems kvėpuoti efektyviau, kai jiems trūksta oro, pavyzdžiui, lūpų stabdį (iškvėpimo metu laisvai sudėjus lūpas, kad oras išeitų su nedideliu garsu). Tokiu būdu pacientas turėtų iškvėpti lėčiau ir ilgiau. Pabandykite priversti jį naudoti išmoktus kvėpavimo metodus, nepaisant nerimo.
- Vaistai: jei reikia, padėkite pacientui naudoti jo skubius vaistus (pvz., inhaliacinį purškiklį).
- Greitosios medicinos pagalbos tarnyba: Ištikus sunkiam astmos priepuoliui (neįmanoma normaliai kalbėti, paviršutiniškai kvėpuoti, pamėlynuoti lūpos ir nagai ir pan.), reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą!
Astmos priepuolis: simptomai ir rizika
Kad ir kokie grėsmingi būtų simptomai, tokie kaip sunkus kvėpavimas ir spaudimas krūtinėje, ūminis astmos priepuolis paprastai praeina savaime. Tačiau jis taip pat gali pablogėti ir įgauti pavojingas proporcijas su tokiais simptomais kaip:
- stiprus dusulys
- greitas, bet negilus kvėpavimas
- lenktyninė širdis
- melsva lūpų ir nagų spalva
- neramumas
- nesugebėjimas pasakyti ilgesnių sakinių
- sąmonės sutrikimai, tokie kaip sumišimas ar net sąmonės netekimas
Pajutus tokius sunkaus astmos priepuolio požymius, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą!
Gyvybei pavojinga komplikacija yra astma. Tai labai sunkus astmos priepuolis, kurio negalima sustabdyti nepaisant įprastų vaistų (pvz., kortizono, beta-2 simpatomimetikos) vartojimo ir trunka ilgiau nei 24 valandas. Tada gali sutrikti dujų apykaita plaučiuose, o tai galiausiai gali sukelti sąmonės netekimą ir kvėpavimo nepakankamumą.
Astmos priepuolis: kada kreiptis į gydytoją?
Astmos priepuolis: gydytojo paskirtas gydymas
Gydytojas (skubios pagalbos gydytojas) paskirs pacientui reikalingus vaistus nuo astmos – veikliąsias medžiagas, tokias kaip tas, kurias pats pacientas vartojo kaip būtinus vaistus. Tai apima, pavyzdžiui, beta simpatomimetikus, skirtus įkvėpti arba infuzuoti. Jie atpalaiduoja ir praplečia kvėpavimo takus.
Taip pat svarbus yra "kortizonas", kuris vartojamas tabletėmis arba injekcijomis. Jis slopina uždegiminę reakciją bronchuose.
Jei reikia, pacientas taip pat gauna deguonies per nosies vamzdelį.
Ištikus labai sunkiam astmos priepuoliui, pacientai turi būti nedelsiant gydomi intensyviosios terapijos skyriuje.
Astmos priepuolio prevencija
Yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte astmos priepuolio riziką:
- Venkite provokuojančių veiksnių: jei įmanoma, turėtumėte vengti žinomų astmos priepuolį sukeliančių veiksnių, tokių kaip šaltas oras, namų dulkės, stresas, tam tikras maistas.
- Pratimai: reguliarūs tinkamo intensyvumo pratimai gali sumažinti astmos priepuolių dažnį ir sunkumą. Geriausiai tinka ištvermės sportas, pavyzdžiui, plaukimas. Sportuodami neperkraukite savęs ir iš pradžių pradėkite nuo lengvų treniruočių. Nesportuokite labai šaltame ar labai sausame ore, lauke, kai yra padidėjęs ozono ar žiedadulkių lygis, arba neapšilę. Sportuodami visada turėkite su savimi skubios pagalbos vaistus.
Taip pat prasminga dalyvauti specialioje astmatikams skirtoje mokymo programoje (ligos valdymo programa, DMP). Ten sužinosite svarbių dalykų apie astmą ir gausite patarimų, kaip geriau valdyti lėtinę ligą. Pavyzdžiui, galite išmokti kvėpavimo metodų, kurie padės lengviau kvėpuoti astmos priepuolio metu.
