Kas yra dailės terapija?
Meno terapija priklauso kūrybinėms terapijoms. Jis pagrįstas žiniomis, kad paveikslų kūrimas ir kita meninė veikla gali turėti gydomąjį poveikį. Siekiama ne kurti meno kūrinius, o patekti į savo vidinį pasaulį. Dailės terapijoje paveikslas ar skulptūra tampa sielos veidrodžiu.
Meno terapija remiasi įvairiomis disciplinomis. Priklausomai nuo mokymo instituto, jis apima, pavyzdžiui, kognityvinį-elgesį, giluminį psichologinį, antropologinį ar sisteminį požiūrį. Giluminėje psichologijoje meno terapija kartais dar vadinama Geštalto arba tapybos terapija. Tačiau jos nereikėtų painioti su geštalto terapija, kuri yra savarankiška humanistinio požiūrio psichoterapijos forma.
Kada užsiima dailės terapija?
Meno terapijos pagalba nukentėjusieji turi galimybę išreikšti save be žodžių. Todėl šis terapijos metodas tinka ir demencija ar psichikos negalią turintiems žmonėms.
Ką veikiate dailės terapijoje?
Dailės terapijoje svarbūs tikslai – kad pats pacientas taptų kūrybingai aktyvus, geriau pažintų save. Gauti darbai nevertinami. Tai turėtų leisti pacientui netrukdomai išbandyti dalykus, nesilaikant susitarimų ir nebijant „klysti“.
Santykių kūrimas
Kaip ir bet kurioje terapijoje, pirmiausia turi būti užmegzti pasitikėjimo santykiai tarp terapeuto ir paciento. Geri santykiai labai prisideda prie sėkmingo terapijos proceso.
Problemos identifikavimas
Dailės terapijos privalumas yra tas, kad vidinių būsenų išraiškai iš pradžių nereikia žodžių. Nepaisant to, pokalbis tarp meno terapeuto ir paciento vaidina svarbų vaidmenį.
Norėdami tai padaryti, meno terapeutas iš pradžių nesmerkdamas aprašo tai, ką mato atitinkamame paveiksle ar skulptūroje. Grupinės terapijos metu dalyviai tarpusavyje kalbasi ir apie tai, ką suvokia vienas kito meno kūriniuose.
Problemų sprendimas
Dailės terapija turi padėti pacientui ne tik atpažinti problemas, bet ir su jomis susidoroti. Norėdami tai padaryti, ji remiasi giluminės psichologijos, elgesio terapijos ar kitais metodais.
Siekdamas rasti naujų įveikos būdų, dailės terapeutas pasitelkia ne tik pokalbį, bet ir darbą su meno kūriniais. Pacientai dažnai mano, kad galimybė išreikšti save spalva ir forma yra palengvėjimas.
Meno terapija siūlo daugybę galimybių. Naudodamas daugybę skirtingų metodų ir medžiagų, beveik kiekvienas pacientas randa sau tinkančią kūrybinę išraišką. Tačiau dailės terapeutė pacientus ragina išbandyti ir naujas ar nepažįstamas spalvas, medžiagas ar dizaino metodus. Naujų kelių tyrinėjimas sustiprina paciento gebėjimą spręsti problemas.
Kokia yra meno terapijos rizika?
Paveikslėliai ar skulptūros pacientui gali sukelti skausmingus prisiminimus. Ypač psichologinių sutrikimų, bet ir demencijos atveju tai gali sukelti emocinę perkrovą, kuri neigiamai veikia terapijos eigą. Dėl to paciento psichinė būklė gali pablogėti. Patyręs dailės terapeutas gali pastebėti tokius paciento pokyčius ir juos atremti.
Ką reikia turėti omenyje po dailės terapijos?
Kai kuriais atvejais po terapijos seanso paciento būklė pablogėja. Tačiau jei pablogėjimas tik trumpalaikis, nerimauti neverta. Kova su skausmingais jausmais yra pirmasis žingsnis teigiamų pokyčių link. Esamas baimes ar rūpesčius paveikti asmenys turėtų aptarti su savo dailės terapeutu.
