Embolija: apibrėžimas, simptomai, priežastys

Trumpa apžvalga

• Kas yra embolija? Visiškas arba dalinis kraujagyslės užsikimšimas dėl savo organizmo ar svetimos medžiagos (pvz., kraujo krešulio), patekusios į kraują.
• Simptomai: pasireiškia skirtingi simptomai, priklausomai nuo to, kuri kraujagyslė yra paveikta. Dažnai atsiranda staigus skausmas, tačiau kartais nukentėjusiems simptomai nepasireiškia.
• Priežastys: emboliją (tromboemboliją) dažnai sukelia kraujo krešulys (trombas), kuris atsiskiria nuo kraujagyslės sienelės ir patenka į kraują.
• Gydymas: emboliją gydytojas dažniausiai gydo vaistais, kai kuriais atvejais ir chirurginiu būdu. Gydymo tikslas yra ištirpinti arba pašalinti emboliją.
• Profilaktika: reguliariai mankštintis, pakankamai gerti, vengti antsvorio, mesti rūkyti; jei reikia, trombozės profilaktika, pvz., po operacijų (antikoaguliantai, kompresinės kojinės)
• Diagnozė: konsultacija su gydytoju, fizinė apžiūra (įskaitant ultragarsą, KT, MRT, angiografiją)

Terminas embolija kilęs iš graikų kalbos („embolija“) ir reiškia „įmesti“. Esant embolijai, kraujagyslę užkemša krešulys („embolas“ = kraujagyslės krešulys, daugiskaita „embolija“), kuris prasiskverbia su krauju. Tai neleidžia kraujui laisvai tekėti per indą.

Dėl to pažeista vieta nebegaunama pakankamai deguonies ir svarbių maistinių medžiagų. Laikui bėgant ten esantys audiniai miršta, o tai kartais sukelia gyvybei pavojingas pasekmes, tokias kaip širdies priepuolis ar insultas. Vokietijoje nuo embolijos kasmet miršta nuo 20,000 25,000 iki XNUMX XNUMX žmonių.

Embolija sukelia emboliją tik tada, kai jos skersmuo yra didesnis nei kraujagyslės.

Kokie embolijos tipai yra?

Embolija atsiranda tiek venose, tiek arterijose. Embolai taip pat susidaro abiejose kraujagyslėse. Todėl gydytojai skiria arterijų ir venų embolijas.

Arterinė embolija

Arterinės embolijos turi įtakos

• apie 60 procentų smegenų
• apie 28 procentus kojų
• apie 6 procentus rankų
• apie 6 procentus organų (pvz., žarnyno, inkstų, blužnies)

Venų embolija

Esant venų embolijai, kraujagyslių krešulys susidaro venose – pageidautina kojų ar dubens srityje. Jis patenka į plaučius per dešinįjį skilvelį ir plaučių arteriją, kur dažnai sukelia plaučių emboliją.

Paradoksali embolija

Paradoksali embolija – taip pat žinoma kaip kryžminė embolija – yra ypatinga embolijos forma. Embolas susidaro venoje ir blokuoja arteriją (bet ne plaučių arterijas!). Tai įmanoma tik tuo atveju, jei embolas patenka į kairįjį skilvelį pro tarpus ar mažas angas širdies pertvaroje (pvz., dėl įgimtos širdies ydos). Tai reiškia, kad embolija nepatenka į plaučius, kaip esant įprastinei venų embolijai, o patenka į arterinę kraujotakos sistemą.

Kuo embolija skiriasi nuo trombozės?

Trombas atsiskiria nuo vidinės kraujagyslės sienelės, kurioje susiformavo, ir keliauja per kūną per kraują. Jei šis krešulys („embolija“) užkemša kraujagyslę kitoje kūno vietoje, gydytojai kalba apie emboliją (arba tromboemboliją).

Kokie yra embolijos požymiai?

Embolijos sukelia labai skirtingus simptomus, priklausomai nuo to, kurioje kūno vietoje jos atsiranda. Nors kai kurie iš jų visai nepastebimi, kiti sukelia daugybę simptomų ir požymių. Paprastai žmonės, turintys emboliją, patiria stiprų skausmą, kuris atsiranda staiga. Dėl embolio sutrinka kraujo tiekimas, o tai reiškia, kad pažeistas organas nebeveikia tinkamai. Kai kuriais atvejais pažeistos vietos audinys net miršta.

Embolija kojose ar rankose

Jei embolija atsiranda didelėje kojos ar rankos arterijoje, simptomai dažniausiai būna labai tipiški. Juos galima apibūdinti „6P“ (pagal Prattą; šeši fiziniai ženklai):

• Skausmas
• Blyškumas
• Parestezija (tirpimas)
• Pulso netekimas (pulso netekimas)
• Paralyžius (paralyžius)
• Prostacija (šokas)

Sunkiais atvejais dėl rankos ar kojos embolijos nukentėjusieji nebegali pajudinti rankos ar kojos.

Embolija plaučiuose

Plaučių embolijai būdingas skausmas plaučiuose, staigus dusulys (dusulys), pagreitėjęs kvėpavimas (tachipnėja), širdies plakimas (tachikardija), priespaudos jausmas, ūmus kraujospūdžio sumažėjimas (hipotenzija) ir kraujotakos šokas. Jei embolis yra pakankamai didelis, jis perkrauna širdį ir sukelia mirtį.

Embolija smegenyse

Embolija širdyje

Retais atvejais embolija blokuoja vainikines arterijas ir sukelia širdies priepuolį. Kai kuriais sunkiais atvejais širdies embolija sukelia širdies nepakankamumą.

Embolija vidaus organuose

Vidaus organų embolija sukelia įvairius simptomus, priklausomai nuo paveikto organo:

Inkstai

Jei inkstai yra paveikti embolijos, tai dažnai sukelia inkstų infarktą. Sergantys dažniausiai patiria stiprų skausmą juosmens srityje ir kraują šlapime (hematurija). Ekstremaliais atvejais inkstų funkcija gali visiškai sutrikti (inkstų nepakankamumas).

Blužnis

Žarnynas

Žarnyno mezenterijoje – jungiamojo audinio juostelėje, kuri jungia žarnyną prie pilvo ir kuria kraujagyslės bei nervai eina į žarnyną (žinoma kaip mezenterija) – embolija sukelia stiprų pilvo skausmą nukentėjusiems. Jie taip pat dažnai turi kruviną viduriavimą ir karščiavimą. Žarnyno judesiai taip pat dažnai susilpnėja arba visai nutrūksta. Ypatingais atvejais pažeista žarnyno dalis miršta.

Kuo didesnis plotas, kurį embolija nutraukia nuo kraujo tiekimo, tuo simptomai paprastai būna sunkesni.

Kas sukelia emboliją?

Embolijos priežastys yra įvairios. Embolija, kuri blokuoja kraujagyslę ir taip sukelia emboliją, dažniausiai susideda iš paties organizmo medžiagų, tokių kaip riebalų lašai, vaisiaus vandenys, kraujo krešuliai (trombai) arba oro burbuliukai. Kai kuriais atvejais jį taip pat sudaro pašalinės medžiagos, pvz., svetimkūniai (pvz., tuščiavidurės adatos dalys) arba parazitai (pvz., kaspinuočiai).

Todėl embolijus galima suskirstyti į

• Skysti embolai, pvz., susidedantys iš riebalų arba vaisiaus vandenų lašų.
• Dujiniai embolai, pvz., sudaryti iš oro burbuliukų.

Atsižvelgiant į priežastį, galima išskirti šiuos embolius:

Trombembolija

Dažniausia embolijos forma yra tromboembolija. Jį sukelia kraujo krešulys (trombas), kuris atsiskiria nuo kraujagyslės sienelės ir patenka į kraują. Tada šis embolis keliauja su krauju per kūną, kol tam tikru momentu įstringa ir užkemša kraujagyslę. Dėl to išsivysto tromboembolija.

Gydytojai skiria venų ir arterijų tromboemboliją.

Venų tromboembolija (VTE)

Venų tromboembolijos rizika padidėja, jei kas nors yra prikaustytas prie lovos (pvz., žmonės, kuriems reikia priežiūros), po operacijos (pvz., jei po to daug gulite) arba jei sergantiesiems yra venų uždegimas (tromboflebitas).

Arterinė tromboembolija (ATE)

Sergant arterine tromboembolija, embolija kyla iš arterijos. Paprastai jis atsiranda kairėje širdies pusėje. Jei embolis atsiskiria, jis dažnai pasiekia smegenis (smegenų embolija) ir sukelia insultą.

Širdies ligos yra dažniausia arterijų tromboembolijos priežastis, kuri sudaro iki 90 proc. Tai apima, pavyzdžiui

• arteriosklerozė („arterijų sukietėjimas“); kraujagyslės susiaurėja dėl kraujo komponentų (pvz., cholesterolio, baltųjų kraujo kūnelių) nuosėdų
• Kraujagyslės vidinio pamušalo (endotelio) sužalojimas arba randai
• Krešėjimo sutrikimai (trombofilija)
• Vidinės širdies gleivinės uždegimas (endokarditas)
• Širdies sienelės išsiplėtimas (aneurizma)

Dažniausios embolijos yra tromboembolijos, atsirandančios po giliųjų kojų venų trombozės (plaučių embolija) ir smegenų arterijų tromboembolijos (insultas).

Auglio embolija

Auglio emboliją sukelia išplitusios vėžio ląstelės (navikinės ląstelės) arba išplitęs vėžinis audinys. Embolas (arba vadinamasis metastazinis embolis) gali sukelti metastazių susidarymą kitose kūno vietose.

Auglio embolijos dažnai atsiranda žmonėms, sergantiems pažengusiu vėžiu. To priežastis yra ta, kad vėžys padidina kraujo gebėjimą krešėti. Tai reiškia, kad kraujas kreša greičiau. Kuo agresyvesnis vėžio augimas, tuo didesnė trombozės ir vėliau embolijos rizika.

Riebalų embolija

Kaulų čiulpų embolija

Kai kuriais kaulų lūžių atvejais kaulų čiulpų audinys patenka į kraujagyslių sistemą ir sukelia emboliją. Todėl tokio tipo embolija dažnai atsiranda lūžus ilgiesiems kaulams, kuriuose yra kaulų čiulpai. Tai, pavyzdžiui, žasto kaulas (žastikaulis), dilbio kaulas alkūnkaulis (alkaulis) ir stipinkaulis (stipinkaulis), taip pat šlaunies kaulas (šlaunikaulis).

Bakterinė embolija (septinė embolija)

Esant bakterinei embolijai, bakterijos patenka į kraują ir sukelia emboliją. Tai atsitinka, pavyzdžiui, apsinuodijus krauju (sepsis) arba dėl vidinės širdies gleivinės uždegimo (endokardito). Septinis embolis gali sukelti pūlingą pažeisto audinio infekciją.

Priešingai nei septinis embolis, vadinamasis plikas embolis nėra užkrėstas bakterijomis.

Dujų embolija

Vadinamoji dekompresinė avarija (dekompresinė liga) taip pat gali sukelti gyvybei pavojingą dujų emboliją. Jei išorinis slėgis per greitai krenta, kraujagyslėse susidaro dujų burbuliukai. Taip gali nutikti, pavyzdžiui, per greitai išlipus iš vandens (narų liga) arba pakilus per greitai.

Amniono skysčio embolija

Jei gimdymo metu vaisiaus vandenys patenka į motinos kraują per gimdą, tai gali sukelti amniono emboliją (taip pat žinomą kaip „akušerinio šoko sindromas“). Tai reta, bet gyvybei pavojinga gimdymo komplikacija, dažnai sukelianti motinų ir vaikų smegenų pažeidimus. Tiksli amniono embolijos priežastis dar nėra aiški.

Parazitinė embolija

Svetimkūnio embolija

Esant svetimkūnio embolijai, svetimkūniai patenka į kraują. Taip atsitinka, pavyzdžiui, kai tyrimo priemonių dalys, pvz., kateteriai (vamzdeliai, įkišami į organus) arba kaniulės (tuščiavidurės adatos), nutrūksta tyrimo metu ir patenka į kraują. Kiti svetimkūniai yra skeveldros arba šautuvų granulės.

Kokie yra embolijos rizikos veiksniai?

Yra keletas veiksnių, kurie padidina embolijos riziką. Pavyzdžiui, vienas iš svarbiausių tromboembolijos rizikos veiksnių yra širdies liga, ypač prieširdžių virpėjimas, kai širdies prieširdžiuose susidaro kraujo krešuliai. Kiti rizikos veiksniai yra

• rūkymas
• Didelio riebalų dieta
• Mažas fizinis aktyvumas
• Kraujagyslių ir širdies ligos, pvz., aterosklerozė, širdies nepakankamumas
• Diabetas (cukrinis diabetas)
• Aukštas kraujospūdis (hipertenzija)
• Patologinis antsvoris (nutukimas)
• Vėžys
• operacijos
• Didėjantis amžius
• Per mažas kojų judėjimas (dėl mieguistumo, paralyžiaus, standžių tvarsčių ar ilgų kelionių, ypač kelionių lėktuvu)
• Nėštumas ir po gimdymo
• Sunkūs sužalojimai
• Anksčiau sirgo embolijomis
• Venų ligos, pvz., flebitas, venų varikozė
• Moteriška lytis (moterys serga dažniau nei vyrai)

Embolijai galioja tie patys rizikos veiksniai kaip ir trombozei.

Ką daryti norint išvengti embolijos?

Gydant emboliją, siekiama užtikrinti, kad per užsikimšusią kraujagyslę vėl tekėtų pakankamai kraujo. Norėdami tai padaryti, gydytojai skiria antikoaguliantus. Sunkiais atvejais kraujo krešulys ištirpinamas vaistais (medicininė trombolizė) arba pašalinamas chirurginiu būdu (embolektomija).

Vaistas

Sunkiais atvejais kraujo krešulys ištirpsta vaistais. Norėdami tai padaryti, gydytojai skiria vadinamuosius fibrinolitikus (medicininę trombolizę).

Siekiant išvengti naujos tromboembolijos, pacientui kelis mėnesius skiriamas antikoaguliantas tablečių pavidalu (pvz., vadinamieji DOAC arba vitamino K antagonistai, tokie kaip fenprokumonas). Tai vadinama geriamuoju antikoaguliacija, kuri apytiksliai verčiama kaip „kraujo krešėjimo slopinimas vaistais“. Antikoaguliantai yra veiksmingi, tačiau kelia tam tikrą kraujavimo riziką. Todėl kai kuriems pacientams skiriama acetilsalicilo rūgštis (pvz., 100 mg ASR), siekiant išvengti kraujo krešulių susidarymo ir tuo pačiu sumažinti kraujavimo riziką.

Embolijos pašalinimas naudojant kateterį

Operacija (embolektomija)

Paskutinis kraujo krešulio pašalinimo variantas yra chirurginė embolektomija. Gydytojai pašalina embolą atviros operacijos metu. Plaučių embolijos atveju pacientui taikoma bendroji nejautra ir prijungiamas prie širdies ir plaučių aparato.

Kaip galima išvengti embolijos?

Jei norite išvengti embolijos, svarbu, kad rizika būtų kuo mažesnė, imantis šių priemonių:

Gyvenimo būdo pokyčiai

• Jei rūkote, nustokite rūkyti.
• Venkite antsvorio ir valgykite subalansuotą mitybą.
• Gerkite pakankamai skysčių (bent pusantro iki dviejų litrų per dieną)
• Įsitikinkite, kad reguliariai mankštinatės ilgų skrydžių ar kelionių automobiliu metu.
• Reguliariai tikrinkite savo bendrosios praktikos gydytoją, kad anksti nustatytumėte ir išgydytumėte tokias ligas kaip aukštas kraujospūdis ar cukrinis diabetas.

Trombozės prevencija

Kadangi kiekviena trauma suaktyvina kraujo krešėjimą, operacijos taip pat padidina trombozės ar embolijos riziką. Nėščioms moterims gimdymas taip pat padidina trombozės ar embolijos riziką. Dėl šios priežasties gydytojai po operacijos ar gimdymo dažnai skiria heparino injekcijas, kurias sergantieji dažniausiai susileidžia sau po oda kartą per dieną. Heparinas slopina kraujo krešėjimą ir taip apsaugo nuo trombozių ir embolijų.

Siekdamas išvengti embolijos, gydytojas taip pat dažnai skiria kompresines kojines („trombines kojines“). Paprastai pacientai šias kojines užsimauna ryte atsikėlę ir vėl nusimauna vakare prieš miegą. Juos taip pat galima nešioti nuolat. Kompresinės kojinės palaiko geresnę kraujotaką kojoje ir taip apsaugo nuo trombozės.

Šios trombozės profilaktikos trukmė priklauso nuo individualios rizikos.

Kaip gydytojas diagnozuoja emboliją?

Įtarus emboliją pirmasis kontaktinis asmuo yra šeimos gydytojas. Jei jie įtaria, kad simptomai atsirado dėl embolijos, jie paprastai nukreipia pacientą į ligoninę. Ten pacientą toliau gydys vidaus ligų specialistas (internistas), kurio specializacija yra kraujagyslių ligos (angiologas ar flebologas).

Embolija dažnai yra pavojinga gyvybei. Todėl svarbu, kad gydytojas nedelsiant išsiaiškintų simptomus, rodančius emboliją, ir atitinkamai imtųsi veiksmų.

Konsultacija su gydytoju ir fizinė apžiūra

Kraujo tyrimas

Embolijos diagnozė taip pat apima kraujo tyrimą. Tam tikri kraujo rodikliai patvirtina įtarimą dėl embolijos. Tai apima vadinamuosius D-dimerus. D-dimerai yra baltymai, kurie gaminasi, kai suyra kraujo krešulys. Jei jie yra padidėję, tai rodo, kad kurioje nors kūno vietoje suyra kraujo krešulys, ty trombozė arba embolija.

Ultragarsas, CT, MRT

Jei tyrimas patvirtina įtarimą dėl embolijos, gydytojas atliks vaizdinį tyrimą, pvz., ultragarsu (sonografija), kompiuterine tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT).

Angiografija

Gydytojas naudoja kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tomografiją, kad gautų kraujagyslių ir kraujagyslių sistemos vaizdus (KT angiografija arba MRT angiografija). Tam gydytojas į kraujagyslę suleidžia kontrastinės medžiagos (jodo turinčio, vandens skaidraus ir bespalvio skysčio, matomo rentgeno nuotraukoje) ir atlieka kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tomografiją. Tada kraujagyslės vidus matomas KT arba MRT vaizde. Tokiu būdu gydytojas gali matyti, ar embolis neužkemša kraujagyslę, ar arterijos sienelė nėra pakitusi (pvz., susiaurėjusi) dėl kitų priežasčių, tokių kaip aterosklerozė (arterijų sukietėjimas).

Scintigrafija

Tada gydytojas tiria plaučių kraujotaką. Tam jis į vieną paciento veną suleidžia silpnai radioaktyvių baltymų dalelių. Jie su krauju patenka į plaučius, kur lieka įstrigę geriausiose kraujagyslėse. Naudodamas specialią kamerą (gama kamerą, SPECT), gydytojas padaro juos matomus ir sukuria vaizdus. Tada jis gali matyti, kur dėl kraujo krešulio sumažėja kraujotaka.