Trumpa apžvalga
- Kas yra išangės karcinoma? Piktybinis navikas išangės pakraščio ir išangės kanalo srityje.
- Simptomai: dažniausiai nespecifiniai simptomai; galimi apčiuopiami pokyčiai išangėje arba išangėje, kraujas išmatose, niežulys, deginimas ar skausmas tuštinimosi metu.
- Ar išangės vėžys išgydomas? Taip, kuo anksčiau vėžys nustatomas ir gydomas, tuo didesnė tikimybė išgydyti.
- Sergamumas: retas vėžys, kuris kasmet suserga maždaug 1-2 iš 100,000 XNUMX žmonių.
- Diagnozė: Proktoskopija, endosonografija, taip pat ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), pozitronų emisijos tomografija (PET) ir kt. Tiksliai diagnozei nustatyti: biopsija.
- Gydymas: Galimos galimybės apima chirurgiją, spindulinę terapiją ir chemoterapiją. Optimalaus gydymo pasirinkimas priklauso nuo tikslaus naviko tipo ir išplitimo.
Kas yra išangės karcinoma?
Išangės karcinomos dažnis
Išangės karcinoma yra reta. Tai sudaro mažiau nei penkis procentus visų virškinamojo trakto vėžio (virškinimo trakto piktybinių navikų). Maždaug nuo vieno iki dviejų iš 100,000 XNUMX žmonių kasmet išsivysto nauji išangės vėžio atvejai.
Apskritai išangės vėžys yra maždaug nuo dviejų iki penkių kartų dažnesnis nei išangės ribinis vėžys. Vyrai turi maždaug keturis kartus dažniau nei moterys. Kita vertus, moterims išangės kanalo karcinoma išsivysto dažniau.
Kaip atpažinti išangės vėžį?
Išangės vėžys nesukelia specifinių simptomų, aiškiai rodančių ligą. Galimi išangės vėžio simptomai:
- apčiuopiami pokyčiai išangėje arba išangėje, pvz., mazginiai induracijos
- kraujavimas išangės srityje
- kraujas išmatose
- niežulys ir deginimas prie išangės
- blogai gyjančios arba negyjančios žaizdos (opa) išangės srityje
- pasikeitę tuštinimosi įpročiai (pvz., vidurių užkietėjimas, viduriavimas)
- skausmas, ypač tuštinimosi metu (dėl išangės kanalo susiaurėjimo)
- Sunku kontroliuoti žarnyno judesius (iki išmatų nelaikymo).
Išangės karcinoma ar hemorojus?
Nukentėjusieji dažnai klaidingai interpretuoja esamus skundus ir mano, kad tai nekenksmingi hemorojus. Šios išsiplėtusios kraujagyslių pagalvėlės prie išangės sukelia panašius simptomus, tokius kaip niežulys ar kraujavimas.
Metastazės sergant išangės vėžiu
Jei išangės karcinoma progresuoja toliau, vėžinės ląstelės gali atsiskirti ir limfiniais kanalais migruoti į netoliese esančius limfmazgius ir užsikimšti. Dėl to, pavyzdžiui, atsiranda stiprus kirkšnies patinimas (limfmazgių metastazės).
Vėžio ląstelės gali dar toliau plisti organizme per kraujo ir limfos kanalus. Be limfmazgių, išangės karcinomos metastazės taip pat dažniausiai pažeidžiamos kepenyse ir plaučiuose.
Ar išangės vėžys išgydomas?
Kadangi ji paprastai auga lėtai, dauguma išangės karcinomų dar nebuvo metastazavusios į kitas kūno dalis, kai jos pirmą kartą diagnozuojamos. Taigi yra didelė tikimybė, kad navikas gali būti išgydomas ankstyvosiose stadijose. Pacientų, sergančių lokalizuota liga, apie 90 procentų vis dar yra gyvi po penkerių metų (5 metų išgyvenamumas).
Kas sukelia išangės karcinomą?
Rizika užsikrėsti šia liga ypač didelė užsikrėtus vadinamaisiais didelės rizikos HP viruso tipais (HR-ŽPV). Jie turi didelį onkogeninį, ty vėžį skatinantį, potencialą. Daugiau nei 90 procentų išangės karcinomų gydytojai gali aptikti ŽPV 16, 18, 31 ir 33 tipų genetinę medžiagą, daugiausia ŽPV 16.
Su gyvenimo būdu susiję ir kiti rizikos veiksniai
Kitas rizikos veiksnys yra chroniškai pažeista, uždegusi išangės sritis – pavyzdžiui, dėl lėtinių infekcijų, fistulių ar įtrūkimų. Žmonėms, sergantiems Krono liga, lėtine uždegimine žarnyno liga, yra didesnė tikimybė susirgti išangės vėžiu nei sveikiems žmonėms.
Išangės karcinoma taip pat gali lengviau išsivystyti po ankstesnės dubens srities spindulinės terapijos.
Rizikos veiksnys: susilpnėjusi imuninė sistema
Tačiau rizikos grupei priklauso ir pacientai, vartojantys imunosupresantus (imunosupresantus). Gydytojai tokius vaistus skiria, pavyzdžiui, po organų persodinimo (pvz., inkstų persodinimo), sergant autoimuninėmis ligomis (pvz., išsėtine skleroze) ar sergant uždegiminėmis reumatinėmis ligomis.
Tyrimai ir diagnozė
Ligos istorijos rinkimas (anamnezė)
Pirmiausia gydytojas asmeninio pokalbio metu aptaria ir surenka visą svarbią medicininę informaciją. Pavyzdžiui, jis klausia apie nusiskundimus, buvusias ir pagrindines ligas. Jis taip pat ypatingą dėmesį skiria rizikos veiksniams, tokiems kaip rūkymas ar imunosupresiniai vaistai.
Fiziniai ir proktologiniai tyrimai
Po pokalbio atliekama išsami fizinė apžiūra. Sergant išangės karcinoma ypač svarbi išangės srities palpacija (skaitmeninis-rektalinis tyrimas). Atlikdami šį nesudėtingą tyrimą, gydytojai gali aptikti daugybę ten augančių navikų. Gydytojas taip pat patikrina, ar nėra padidėję limfmazgiai kirkšnyje.
Proktoskopija: gydytojas apžiūri išangės kanalą ir apatinę tiesiosios žarnos dalį. Tai leidžia jam matyti nukrypimus nuo palpacijos tyrimo.
Rektoskopija ir kolonoskopija: dažnai gydytojas atlieka tiesiosios žarnos endoskopiją, ty visos tiesiosios žarnos ir išangės kanalo (rektoskopija) arba visos storosios žarnos (kolonoskopija) endoskopiją. Pagrindinis to tikslas – pašalinti tolesnius naviko židinius žarnyne.
Išangės endosonografija: ultragarsinis tyrimas atliekamas ne iš išorės per odą, o iš vidaus per išangės kanalą (naudojant ploną ultragarsinį zondą). Paprastai tai nėra skausminga. Ultragarso vaizdų pagalba gydytojas visų pirma gali matyti, kiek mažesni navikai jau prasiskverbė į aplinkinius audinius ir ar ten esantys limfmazgiai atrodo įtartini.
Biopsija
Proktologinių tyrimų metu gydytojas nedelsiant paima audinių mėginius iš įtartinos vietos (biopsija). Tada specialioje laboratorijoje mėginiai tiriami, ar nėra smulkių audinių.
Gydytojas stengiasi visiškai pašalinti lengvai pasiekiamas iki dviejų centimetrų dydžio ataugas (ypač išangės kraštines karcinomas).
Tolesnis vaizdavimas
Nustačius išangės karcinomą, gydytojas paprastai nurodo tolesnius vaizdo tyrimus. Tai apima dubens, įskaitant analinį kanalą, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Tai geriausias būdas įvertinti, kiek atauga išsiplėtė į minkštąjį audinį, ypač didesnio ataugos atveju.
Tiksliai išangės karcinomos stadijai (stadijai) nustatyti naudojami visi tyrimai.
Išangės karcinomos stadijos
Priklausomai nuo ligos eigos, išangės karcinoma skirstoma į skirtingus etapus. Atitinkama naviko stadija turi didelę įtaką optimalaus gydymo pasirinkimui. Gydytojai taip pat gali jį naudoti norėdami įvertinti prognozę.
Sergant išangės karcinoma, oficialiai išskiriamos šios naviko stadijos:
II stadija: navikas yra lokalizuotas, bet didesnis nei du centimetrai (IIA: 2-5 cm, IIB: > 5 cm). Jis dar neįaugęs į gretimą audinį ir neišplitęs.
IIIA stadija: išangės karcinoma yra ne didesnė kaip penki centimetrai. Tačiau vėžio ląstelės jau išplito į netoliese esančius limfmazgius, pavyzdžiui, esančius kirkšnyje.
IV etapas: Šiame etape metastazės jau susiformavo tolimesnėse kūno dalyse, pavyzdžiui, kepenyse, plaučiuose ir limfmazgiuose net už dubens ribų.
Išangės karcinomos gydymas
Išangės vėžio gydymo galimybės apima radiaciją, chemoterapiją ir chirurgiją. Tiksli procedūra priklauso nuo naviko stadijos. Tikslas – pašalinti visas naviko ląsteles ir, jei įmanoma, išsaugoti natūralią išangės funkciją – tai yra kontroliuoti žarnyno judesius.
Išangės kanalo karcinomos gydymas I stadijoje
Šiame etape išangės kanalo karcinoma dažniausiai gydoma radiochemoterapija. Tai reiškia, kad gydytojai apšvitina vėžio vietą (radioterapija), taip pat skiria vaistus nuo vėžio (citostatikai, chemoterapija). Šis derinys paprastai yra veiksmingesnis, ypač todėl, kad abu metodai palaiko vienas kitą (pavyzdžiui, chemoterapija padidina išangės karcinomą jautrumą spinduliuotei).
Chemoterapijoje veikliosios medžiagos mitomicinas, 5-fluorouracilas (5-FU), cisplatina ir kapecitabinas buvo veiksmingi praktiškai. Šie citotoksinai kartais slopina tolesnį vėžio augimą. Beje, chemoterapijos dozė spinduliuotės metu paprastai yra mažesnė nei vien chemoterapijos metu. Dėl to citostatinis šalutinis poveikis taip pat paprastai būna mažesnis.
Išangės kraštinės karcinomos gydymas I stadijoje
Išangės karcinomos gydymas II-III stadijose
II ir III stadijose gydytojai iš esmės vienodai gydo abi išangės vėžio formas. Sergantiems pacientams tiesiogiai taikoma kombinuota radiochemoterapija. Tai yra efektyviausias gydymo metodas. Tačiau jei negalima atlikti vien radiochemoterapijos ar net radioterapijos, gydytojai atlieka operaciją.
Šalutinis radiochemoterapijos poveikis išangės vėžiui
IV stadijos išangės karcinomos gydymas
IV stadijos metastazavusios išangės karcinomos atveju išgydyti vargu ar įmanoma. Įvairių skyrių gydytojai glaudžiai bendradarbiaudami parengia likusias gydymo galimybes.
Be to, kadangi išangės karcinoma jau yra toli pažengusi ketvirtoje stadijoje, pacientai gauna informaciją apie paliatyviąją priežiūrą. Jis lydi intensyvias fizines, psichologines ir dvasines aplinkybes paskutiniame gyvenimo etape.
Lydėjimo psicho-onkologinė pagalba
Dirbtinė žarna išangės karcinomai gydyti
Dirbtinė žarnyno išleidimo anga (kolostomija) retai reikalinga sergant išangės vėžiu. Tačiau kartais gydytojai pataria tai padaryti norėdami palengvinti išangės kanalą. Stoma gali būti naudinga, pavyzdžiui, jei navikas labai stipriai sutraukia išangės kanalą arba yra nuolatinis uždegimas.
Gydytojai taip pat atlieka kolostomiją pažengusiais išangės karcinomos atvejais, kurių nebegalima išgydyti, kad toliau leistų tuštintis.
Terapijos kontrolė
Chirurginis išangės karcinomos pašalinimas ir kombinuota radiochemoterapija vyksta specializuotame centre. Tai užtikrina nuolatinę priežiūrą ir stebėjimą.
Visišką remisiją – tai yra visišką naviko regresiją – patvirtina gydytojas, atlikdamas galutinį MRT. Jei išangės karcinomos gydymas buvo sėkmingas, taikoma tolesnė priežiūra.
Išangės karcinoma arba tiesiosios žarnos karcinoma
Jie gali kilti iš tiesiosios žarnos gleivinės. Tada gydytojai kalba apie giliai įsišaknijusį tiesiosios žarnos vėžį. Čia gydymas skiriasi. Paprastai gydytojai pirmiausia atlieka radiochemoterapiją (neoadjuvantą). Po to atliekama chirurginė intervencija.
Ligos eiga po pradinio gydymo
Tada navikas dažnai auga toje pačioje vietoje kaip ir pirmą kartą (lokoregioninis pasikartojimas). Gydytojai biopsijos būdu vėl išaiškina pasikartojantį naviką (pasikartojimą). Po to dažniausiai atliekama dubens MRT ir PET/KT.
Chirurgų veiklos apimtis visų pirma priklauso nuo to, kur auga liekamasis arba pasikartojantis navikas. Gydytojai paprastai pašalina išangės kraštines karcinomas mažesnėmis operacijomis. Kita vertus, išlikusių išangės kanalo karcinomų ar recidyvų atveju jos operuoja plačiau.
Po priežiūra ir reabilitacija
Po sėkmingo gydymo būtina reguliariai atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima ankstyvoje stadijoje nustatyti galimą vėžio paūmėjimą. Tolesnė išangės karcinomos priežiūra paprastai trunka penkerius metus. Atliekami šie egzaminai:
- Paciento apklausa, fizinė apžiūra ir prokto / rektoskopija pirmaisiais metais kas tris mėnesius, vėliau kas ketvirtį ar pusmetį, priklausomai nuo atvejo.
- Kompiuterinė tomografija bent kartą po šešių mėnesių, jei nukentėjusiems asmenims buvo II ar aukštesnės stadijos išangės karcinoma; prireikus papildytas PET skenavimu.
Taip pat laikotarpiu po gydymo pacientai gali pasinaudoti onkologine reabilitacija. Ten taikomos mokymo priemonės, pavyzdžiui, padeda pašalinti galimus fizinius apribojimus dėl gydymo.
Ar galima išvengti išangės vėžio?
Išangės vėžio galima išvengti tik ribotai. Didžiausias dėmesys skiriamas infekcijoms, kurias sukelia lytiniu keliu plintantys ŽPV virusai, kurie vaidina svarbų vaidmenį vystant ligą. Tačiau prezervatyvų naudojimas užkerta kelią infekcijoms tik ribotai.
Ypač pažeidžiamoms pacientų grupėms – pavyzdžiui, ŽIV infekuotiems ar persodintiems organams – gydytojai pataria reguliariai, o prireikus ir dažniau profilaktiškai tikrintis. Paklauskite savo gydytojo, ar tai prasminga jūsų atveju.
Be to, susilaikykite nuo rūkymo. Sveikas gyvenimo būdas paprastai gali užkirsti kelią vėžiui, pavyzdžiui, išangės karcinomai.
