Išialgija: simptomai, gydymas, prognozė

Trumpa apžvalga

  • Simptomai: dilgčiojimas, į elektros šoką panašus ar traukiantis skausmas, tirpimas, paralyžius
  • Gydymas: Priklauso nuo priežasties ir sunkumo; gydymo galimybės apima vaistus, chirurgiją, fizinę terapiją, šilumos procedūras, masažus
  • Priežastys: disko išvarža, stuburo kūno pažeidimai, sąnarių reumatas, uždegimai, abscesai, mėlynės, navikai, infekcijos
  • Prognozė: laiku pradėjus tinkamą gydymą, yra didelė tikimybė, kad simptomai visiškai išgydys.

Kas yra sėdmenų skausmas?

Sėdmeninis nervas (sėdmeninis nervas) yra storiausias nervas žmogaus kūne. Jis eina šlaunies užpakaline dalimi ir kelio lygyje išsišakoja į dvi blauzdos šakas – peronealinį nervą (nervus peronaeus) ir blauzdikaulio nervą (nervus tibialis). Jis aprūpina kojos raumenis. Su savo jutimo dalimis jis praneša apie pojūčius iš apatinių galūnių į centrinę nervų sistemą.

Išialgija: kokie simptomai?

Sėdmenų skausmas ir jį lydintys simptomai kartais pasireiškia palaipsniui, kartais gana staiga. Gydytojai tipinį sėdmeninį skausmą vadina neuropatiniu skausmu – tai reiškia, kad jis atsiranda ne dėl kojos ar sėdmenų struktūrinės traumos, o dėl paties nervo.

Apibūdinant, daugelis pacientų išreiškia save: Pavyzdžiui, išialgijos simptomai jaučiasi „kaip elektros šokas“ arba „skruzdėlių dilgčiojimas kojoje“. Be to, kai kuriais atvejais atsiranda tirpimo ar paralyžiaus simptomų.

Taip pat būdinga tai, kad skausmas spinduliuoja. Tai vadinama radikuliniu skausmu (skausmu, kylančiu iš nervo šaknelės). Pavyzdžiui, tai išskiria išialgiją nuo lumbago. Paleidiklis čia dažnai yra nelaimingas pasisukimas ar pakėlimas, dėl kurio atsiranda staigus, stiprus nugaros skausmas. Tačiau tai nejuda į koją.

Esant sėdmeniniam skausmui, tai taip pat priklauso nuo to, kurios nervinės skaidulos yra pažeistos:

  • Jei daugiausia pažeidžiamos juosmeninės stuburo dalies penktosios nervinės šaknelės (L5) skaidulos, skausmas tęsiasi nuo sėdmenų iki užpakalinės išorinės šlaunies iki išorinio kelio iki priekinės išorinės blauzdos. Kartais jis tęsiasi iki kulkšnies.

Jei išialgija suspaudžiama dėl disko išvaržos, skausmas dažnai sustiprėja kosint, čiaudint ar spaudžiant (tuštinimosi metu), taip pat kai kurių judesių metu. Rečiau sutrinka ir šlapinimasis bei tuštinimasis. Jei išialgijos priežastis yra uždegimas, skausmas dažnai sustiprėja naktį.

Kaip gydomas išialgijas?

Kaip geriausiai gydyti sėdmeninį skausmą, priklauso nuo simptomų priežasties, sunkumo ir trukmės. Tačiau pirmasis prioritetas gydant išialgiją, ypač esant naujam skausmui, yra kuo greičiau jį sumažinti.

Siekiama, kad skausmas netaptų lėtinis ir nesusiformuotų vadinamoji skausmo atmintis. Gydytojai tai supranta taip, kad centrinė nervų sistema naudojasi „mokymosi efektais“, kad vėliau praneštų apie skausmą, net kai nebėra jokios priežasties.

Kartais organizmas pats sugeba išgydyti save arba pažeistą nervą. Skausmas dažnai išnyksta po kelių dienų iki šešių savaičių.

Esant ūmiems nusiskundimams, dažnai padeda pakelti kojas. Tai galite pasiekti gulėdami ant nugaros ir padėję blauzdas ant kėdės ar storos pagalvės. Idealiu atveju klubo ir kelių sąnariai turi būti sulenkti maždaug stačiu kampu (90 laipsnių).

Jei skausmas nepalengvėja arba yra labai stiprus nuo pat pradžių, iš esmės yra trys gydymo būdai: vaistai, kiti konservatyvūs gydymo būdai (fizinė terapija ir kt.) ir chirurgija.

Vaistai išialgijos gydymui

Sėdmenų skausmą galima numalšinti nuskausminančiais vaistais. Daugeliu atvejų gydantis gydytojas laikosi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skausmo terapijos žingsnių schemos. Ši schema susideda iš trijų etapų:

  • Neopioidiniai skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis, ibuprofenas ar diklofenakas.
  • Silpni opioidiniai skausmą malšinantys vaistai (pvz., tramadolis) kartu su neopioidais.
  • Stiprūs opioidiniai skausmą malšinantys vaistai (pvz., morfinas, buprenorfinas arba fentanilis) kartu su neopioidais

Pirmiausia, sėdmeninį skausmą bandoma malšinti vaistais nuo skausmo (analgetikais), kurie turi kuo mažiau šalutinių poveikių. Jei jie neturi pakankamo poveikio, gydytojas papildomai skiria silpnų opioidų. Stiprūs opioidai vartojami tik esant stipriausiam skausmui, kurį sunku gydyti. Dažnai padeda ir įvairių skausmą malšinančių vaistų (bendras analgetikų) derinys.

Opioidai yra labai veiksmingi skausmą malšinantys vaistai. Tačiau jie turi potencialiai pavojingą gyvybei šalutinį poveikį ir sukelia priklausomybę, jei vartojami ilgą laiką. Dėl šios priežasties labai rekomenduojama juos naudoti tik atsargiai ir prižiūrint gydytojui.

Kitas konservatyvus išialgijos gydymas

Be vaistų, yra ir kitų konservatyvių (nechirurginių) sėdmenų skausmo gydymo būdų. Tikslinė fizinė terapija dažnai padeda sumažinti sėdmenų skausmą ir pagerinti prognozę. Priklausomai nuo metodo, galima atpalaiduoti įtemptus raumenis arba stabilizuoti ir sustiprinti stuburą. Daugelis lėtinį skausmą kenčiančių žmonių taip pat laikosi nepalankių santūrių ir neteisingų laikysenų, kurias galima pakoreguoti fizioterapijos pagalba.

Pavyzdžiui, taikoma judesių terapija (fizioterapija, nugaros mokykla), šilumos procedūros ar masažai. Terapeutas parenka tinkamą gydymą pagal jūsų individualius skausmo modelius ir priežastis.

Kitas būdas gydyti išialgijos skausmą yra elgesio terapija. Tai padeda kenčiantiems geriau susidoroti su diskomfortu. Tai taip pat padeda užtikrinti, kad pacientai nesijaudintų ir mažiau judėtų bijodami sėdmenų skausmo. Tai keltų pavojų ilgalaikei gydymo sėkmei. Todėl elgesio terapijos metodas atlieka svarbų vaidmenį šiuolaikiniame išialgijos gydyme.

Chirurginis išialgijos gydymas

Chirurgija retai reikalinga esant sėdmeniniam skausmui. Taip yra, pavyzdžiui, kai disko išvarža sukelia rimtus simptomus (pvz., sutrikusią tuštinimąsi, paralyžių ar stiprų skausmą, kurį sunku gydyti).

Kartais išialgija atsiranda dėl stuburo kanalo susiaurėjimo juosmens srityje (stuburo juosmens stenozės). Šiuo atveju taip pat gali būti tinkama operacija.

Šiandien gydytojai tokias operacijas dažniausiai atlieka minimaliai invaziniu būdu. Kitaip tariant, chirurgas nedaro didelio pjūvio, kad galėtų tiesiogiai matyti operuojamą sritį. Vietoj to jis padaro keletą nedidelių pjūvių, per kuriuos į kūną įterpia puikius optinius ir chirurginius instrumentus.

Išialgija: tyrimas ir diagnozė

Sužeistas ar suspaustas išialgijas dažnai būna labai skausmingas. Tačiau diskomfortas paprastai praeina savaime per kelias dienas ar savaites. Jei skausmas nepraeina arba kartojasi, patartina apsilankyti pas gydytoją.

Apskritai, jei nugaros skausmą lydi kojos tirpimas ar paralyžius ir (arba) žarnyno ir šlapimo pūslės ištuštinimo sutrikimai, kreipkitės į gydytoją!

Pirmiausia gydytojas išsamiai paklaus jūsų ligos istorijos (anamnezės). Jis gali užduoti šiuos klausimus:

  • Kiek laiko tau skauda?
  • Kaip apibūdintumėte skausmą (pvz., kaip šaudymą ar įelektrinantį)?
  • Kur tiksliai yra skausmas? Ar jie spinduliuoja?
  • Kas tau suteikia palengvėjimą?
  • Koks jūsų užsiėmimas?
  • Ar jūsų kasdienį gyvenimą veikia sėdmenų skausmas?

Per kitą klinikinį tyrimą gydytojas pirmiausia apžiūrės jūsų nugarą ir kojas. Jis ieško neatitikimų ir tikrina sąnarių judrumą, raumenų jėgą ir jūsų refleksus. Jis taip pat patikrina, ar jūsų kojų jausmas nepasikeitė. Norėdami tai padaryti, jis, pavyzdžiui, paglosto odą, o tada liepia jums parodyti vietą, kur jis jus palietė.

Atlikdamas vadinamąjį Lasègue testą, gydytojas patikrina, ar nesudirgintos apatinės nugaros smegenų nervinės šaknys. Norėdami tai padaryti, gulite ant nugaros, o gydytojas pakelia ištiestą koją. Jei sėdmeninis nervas suspaustas ar kitaip sudirgintas, jausite skausmą nugaroje net iki pusės kojos.

Ieškodamas simptomų priežasties, gydytojas prireikus atliks papildomus tyrimus, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT arba magnetinio rezonanso tomografiją) arba kompiuterinę tomografiją (KT). Tokios vaizdavimo procedūros yra ypač svarbios, jei yra paralyžius ar jutimo sutrikimai.

Jei įtariamas sėdimojo nervo uždegimas, gydytojas paims kraują, kad nustatytų uždegimo lygį ir patogenus (pvz., Borelijas). Gali prireikti smegenų skysčio (CSF) analizės. Norėdami tai padaryti, gydytojas įdurs adatą per apatinės nugaros dalies odą ir švelniai perkels ją į stuburo kanalą šalia nugaros smegenų, kad paimtų nedidelį smegenų skysčio mėginį – tai vadinama stuburo bakstelėjimu.

Lumboischialgija

Lumboischialgia pasireiškia panašiai kaip „klasikinis“ sėdmenų skausmas (ischialgija): Pavyzdžiui, sergantieji praneša apie kojų skausmą, dilgčiojimą ir tirpimą. Taip pat galimas raumenų silpnumas.

Priešingai nei išialgija, sergant lumboischalgija sudirginamas ne tik sėdmeninis nervas, bet ir nervai, paliekantys nugaros smegenis juosmeninės stuburo dalies lygyje. Atitinkamai, skausmas sklinda mažiau iš sėdmenų nei iš apatinės nugaros dalies.

Sužinokite daugiau apie simptomus, diagnozę ir gydymą straipsnyje Lumboischialgia!

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinė išialgijos priežastis yra disko išvarža arba jo pirmtakas – išsipūtęs diskas. Kartais už to slypi kitos ligos, jei jos spaudžia nervines šaknis ir išialgijos skaidulas. Tai apima, pavyzdžiui:

  • Stuburo kūno sužalojimai
  • Navikai
  • Sąnarių reumatas
  • Pūlių rinkiniai (pūliniai)
  • Sumušimai (hematomos)

Kita galima sėdmenų dirginimo priežastis yra infekcinės ligos, pavyzdžiui, Laimo liga. Šios infekcijos (borelijų) bakterinius sukėlėjus perneša erkės. Juostinė pūslelinė (herpes zoster) taip pat kartais sukelia išialgijos problemų.

Išialgija nėštumo metu

Nugaros skausmas nėštumo metu yra gana dažnas. Tačiau tai retai būna dėl sėdimojo nervo. Vietoj to, skausmą dažniausiai sukelia su nėštumu susiję veiksniai, tokie kaip augantis pilvo svoris ir hormonų sukeltas raiščių struktūrų atsipalaidavimas.

Tačiau tai nereiškia, kad į išialgiją panašius simptomus nėštumo metu reikia vertinti lengvabūdiškai. Kadangi galimos ir disko išvaržos bei kitos rimtos priežastys, nukentėjusioms moterims tikrai patartina apsilankyti pas gydytoją.

Jei gydytojas iš tiesų diagnozuoja ischialgiją, jis dažniausiai paskirs gydymą fizioterapija. Nėštumo metu skausmą malšinantys vaistai nevartojami negimusio vaiko labui arba vartojami tik ribotai.

Straipsnyje Išialgija nėštumo metu galite perskaityti viską, kas svarbu apie išialgiją besilaukiančioms motinoms.

Ligos eiga ir prognozė

Svarbu reguliariai mankštinantis ir sportuojant stiprinti nugaros ir pilvo raumenis. Stiprus raumenų korsetas atpalaiduoja ir stabilizuoja stuburą. Taip pat naudinga išmokti nugarą tausojančio elgesio (pavyzdžiui, dirbant prie stalo ar keliant didelius krovinius). Tai ilgainiui palengvina esamus nusiskundimus ir užkerta kelią naujoms išialgijos problemoms.

Be to, nugaros negalavimų, įskaitant sėdmenų skausmą, eigai ir prognozei įtakos turi socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Pavyzdžiui, vienatvė, depresinė nuotaika, stresas turi neigiamos įtakos nusiskundimams. Jie taip pat iš dalies prisideda prie to, kad nugaros skausmas tampa lėtinis ir sumažėja vaistų nuo skausmo veiksmingumas.

Tai reiškia, kad nepažeistas socialinis gyvenimas, artimųjų ir draugų palaikymas, geros sąlygos darbe, pasitikintys santykiai su gydančiu gydytoju ir teigiama pagrindinė nuotaika padeda teigiamai sėdmeninio skausmo eigai.