Stuburo lūžis: aprašymas
Stuburą iš viso sudaro septyni kaklo, dvylika krūtinės ląstos, penki juosmens, penki kryžmens ir keturi ar penki uodegikaulio slanksteliai. Kartu su sudėtingu raiščių ir raumenų aparatu bei tarpslanksteliniais diskais ir jiems būdinga dviguba S forma stuburas yra funkcionali elastinga sistema, galinti sugerti apkrovas.
Stuburo kūnai kartu sudaro stuburo kanalą, kuriame eina nugaros smegenys (centrinės nervų sistemos dalis) su visais savo takais. Nuo nugaros smegenų atsišakoja vadinamieji stuburo nervai (periferinė nervų sistema), išsikišę į šoną tarp slankstelių.
Perkrovus raumenų ir raiščių aparatas gali plyšti ir (arba) lūžti stuburo slankstelis. Tai gali sužaloti nugaros smegenis ir stuburo nervus.
Slankstelis susideda iš stuburo kūno, stuburo ataugų ir dviejų skersinių procesų. Dėl šios priežasties slankstelių lūžiai skirstomi pagal jų lokalizaciją:
- slankstelio kūno lūžis
- stuburo proceso lūžis
- Skersinis proceso lūžis
Gydytojai taip pat išskiria tris skirtingus lūžių tipus, kurie gali atsirasti skirtingomis kryptimis. Tai yra Magerlio klasifikacija, kuri atitinka AO klasifikaciją (AO = Arbeitsgeminschaft für Osteosynthesefragen):
- A tipas – suspaudimo sužalojimai: Šiuo atveju suspaudžiamas slankstelis, dėl kurio susidaro viršutinės plokštelės įspaudas arba smūgis (stuburo kūno viršutinės ir pagrindo plokštelių griūtis). Jei slankstelis suspaudžiamas priekinėje srityje, įvyksta pleištinis lūžis.
- C tipas – sukimosi sužalojimai: atsiranda sukimosi metu. Taip pat pažeidžiami išilginiai raiščiai ir dažnai tarpslanksteliniai diskai.
Slankstelių lūžiai taip pat skirstomi į stabilius ir nestabilius. Tai svarbu priimant tolesnius gydymo sprendimus.
Stabilus stuburo lūžis
Esant stabiliam slankstelio lūžiui, minkštieji audiniai, tokie kaip aplinkiniai raiščiai, lieka nepažeisti. Todėl stuburo kanalas nėra suspaustas, o tai reiškia, kad nėra jokių neurologinių simptomų. Nukentėjusįjį paprastai galima gydyti ir mobilizuoti ankstyvoje stadijoje.
- Izoliuoti disko pažeidimai
- Izoliuotas stuburo kūno lūžis be disko pažeidimo, kompresiniai lūžiai
- Izoliuotas stuburo lanko lūžis
- Stuburo kūno lūžis su tarpslankstelinio disko pažeidimu
Nestabilus stuburo lūžis
Šie slankstelių lūžiai yra nestabilūs:
- Slankstelių išnirimo lūžis (dažniausiai kaklo stuburo srityje)
- Smulkintas lūžis su tarpslankstelinio disko audinio pažeidimu ir fragmentų pasislinkimu į priekį ir nugarą
- Išnirimo lūžiai su 25 laipsnių ar didesniu lenkimu
- Sąnarių ataugų lūžiai su dygliainiais ataugais
- Stuburo lanko pažeidimai
Stuburo lūžis: simptomai
Jei slankstelis lūžta, paprastai atsiranda vietinis skausmas – neatsižvelgiant į tai, ar pacientas ilsisi, juda, ar atlieka svorį nešančius judesius. Dėl skausmo pacientas dažniausiai imasi palengvinančios pozos. Dėl to aplinkiniai raumenys gali įsitempti (raumenų įtempimas).
Jei stuburo lūžį lydi nervų pažeidimas, jis gali sukelti staigų ir stiprų skausmą (neuropatinį skausmą), taip pat skausmingą deginimą ar perštėjimą (neurogeninį skausmą). Galimi ir jutimo sutrikimai (parestezija). Be to, judėjimas gali būti apribotas segmente, atitinkančiame sužalojimo lygį.
Stuburo lūžiai: priežastys ir rizikos veiksniai
Stuburo lūžis gali turėti įvairių priežasčių. Juos galima suskirstyti į dvi grupes:
Trauminis stuburo lūžis
Apskritai perėjimai tarp stuburo kaklo ir krūtinės ląstos, tarp krūtinės ląstos ir juosmeninės stuburo dalies bei tarp juosmens stuburo ir kryžkaulio yra ypač linkę į sužalojimą. Maždaug pusė visų stuburo slankstelių lūžių paveikia perėjimą tarp krūtinės ląstos ir juosmeninės stuburo dalies. Šios tipiškos situacijos gali sukelti stuburo traumą:
- Saugos diržo pažeidimai gali sukelti stuburo lūžį kartu su pilvo ertmės sužalojimais.
- Krintant iš didelio aukščio dažnai lūžta kulno kaulas kartu su stuburo krūtinės ląstos ir juosmeninės dalies lūžimu.
- Staigiai sustabdžius greitą kūno judesį, gali plyšti tarpslanksteliniai diskai ir raiščių dariniai (lėtėjimo trauma).
Spontaninis stuburo lūžis
Osteoporozės sukeltas slankstelio lūžis taip pat žinomas kaip „sukepinimo lūžis“. Bazinė ir viršutinė plokštelės subyra kaip vadinamasis žuvies slankstelis arba priekinė slankstelio kūno sienelė griūva kaip vadinamasis pleištinis slankstelis. Tai ypač dažnai nutinka apatinėje krūtinės ląstos dalyje ir viršutinėje juosmeninėje stuburo dalyje. Griūdami ant veido, vyresnio amžiaus žmonėms dažnai lūžta įduba – tam tikra kaklo lūžio forma (dens = stuburą primenanti antrojo kaklo slankstelio projekcija).
Be osteoporozės, nedidelės traumos atveju netikėtą stuburo lūžį gali sukelti šios ligos:
- Kaulų metastazės, kaulų navikai
- Ankilozuojantis spondilitas
- Plazmocitoma (išsėtinė mieloma – kraujo vėžio forma)
- Stuburo kūno uždegimas (spondilitas)
Specialistas, atsakingas už įtariamus slankstelių lūžius, yra ortopedijos ir traumų chirurgijos gydytojas. Pirmiausia jis paklaus jūsų apie ankstesnį nelaimingą atsitikimą ir jūsų ligos istoriją (anamnezę). Galimi klausimai:
- Ar patekote į avariją? Kas jame atsitiko?
- Ar buvo tiesioginė ar netiesioginė trauma?
- Ar tau skauda? Jei taip, kokioje srityje ir kokiais judesiais?
- Ar buvo kokių nors ankstesnių sužalojimų ar žalos?
- Ar anksčiau turėjote skundų?
- Ar jaučiate rankų ar kojų tirpimą?
- Ar taip pat patyrėte virškinimo trakto sutrikimų, sunkumų šlapinantis ar rijoti?
Klinikinis tyrimas
Klinikinės apžiūros metu gydytojas patikrina, ar pacientas gali vaikščioti ar stovėti. Jis taip pat patikrina bendrą paciento mobilumą. Tada tikrinami kaukolės nervai, jautrumas ir motoriniai įgūdžiai, siekiant išsiaiškinti, ar nėra neurologinių sutrikimų. Be to, gydytojas patikrina, ar raumenyse nėra įtempimo ar sukietėjimo (raumenų sustingimo) ar riestainio.
Vaizdo procedūros
Kompiuterinė tomografija (KT) ypač tinka sunkiai matomų vietų vaizdavimo procedūrai. Tai ypač pasakytina apie gimdos kaklelio stuburo ir krūtinės ląstos perėjimo sritį. Šios srities sužalojimus galima tiksliai įvertinti naudojant KT. Jei yra nervų pažeidimas, visada atliekamas CT skenavimas.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) paprastai nėra būtina esant ūminiams sužalojimams. Jis naudojamas tik tuo atveju, jei taip pat gali būti pažeistos nugaros smegenys ir tarpslanksteliniai diskai.
Stuburo lūžis: gydymas
Slankstelių lūžių gydymas: konservatyvus
Stabilus lūžis dažniausiai gydomas konservatyviai. Pacientui patariama nusiraminti ir gulėti lovoje, kol skausmas palengvės. Tačiau kai kuriais atvejais stuburas gali išlinkti dėl pakitusios lūžusio stuburo kūno formos. Stiprus kreivumas gali sukelti nuolatinį diskomfortą. Todėl chirurgija dažniausiai atliekama esant 20 laipsnių ir didesniems išlinkimams krūtinės ląstos ir juosmeninėje stuburo dalyje.
Konservatyvus krūtinės ir juosmens stuburo slankstelių lūžių gydymas apima trijų taškų korsetą arba gipsinį (plastikinį) korsetą.
Stuburo slankstelių lūžių gydymas: chirurgija
Nestabilus slankstelio lūžis dažniausiai operuojamas, nes visada yra pavojus, kad bus sužalotos arba jau sužalotos nugaros smegenys. Chirurginio gydymo tikslas – greitai sureguliuoti ir stabilizuoti stuburą, kad būtų kuo greičiau sumažintas spaudimas nervams. Tai pasakytina ir apie visišką paraplegiją – net jei neįmanoma įvertinti, ar po operacijos pasireikš pagerėjimas. Visada sunku nuspėti, kiek nukentėjusio asmens nugaros smegenys buvo pažeistos.
Pavyzdžiui, spontaniškų kaulų lūžių, kuriuos sukelia osteoporozė, atveju atliekama kifoplastika arba vertebroplastika.
Trauminių lūžių atveju taikomos dvi pagrindinės procedūros: osteosintezė arba spondilodezė.
Stuburo lūžių chirurgija: kifoplastika
Kifoplastika – tai minimaliai invazinis metodas, kai sugriuvęs stuburo kūnas tiesinamas balionu. Tada chirurgas stabilizuoja slankstelio aukštį, suleisdamas cementą.
Slankstelių lūžių chirurgija: vertebroplastika
Vertebroplastika taip pat yra minimaliai invazinis būdas stabilizuoti lūžusį stuburo kūną. Čia taip pat į stuburo kūną įleidžiamas cementas.
Stuburo lūžių chirurgija: Osteosintezė
Stuburo lūžių chirurgija: spondilodezė
Gydant spondilodezę (sujungimo chirurgija), du ar daugiau slankstelių standinami kaulo drožle arba plokštele. Ši procedūra dažniausiai atliekama esant kaklo stuburo raiščių ir tarpslankstelinių diskų pažeidimams. Plokštelės tvirtinamos prie kaklo stuburo iš priekio ir galo.
Jei stuburas dėl kompresinio krūtinės ląstos ir juosmeninės stuburo dalies lūžio pakrypęs į priekį daugiau nei 20 laipsnių, stuburo lūžis sulydomas iš priekio ir nugaros. Iš abiejų pusių susilieja ir krūtinės bei juosmeninės stuburo dalies išsiblaškymo ir sukimo traumos.
Stuburo lūžis: ligos eiga ir prognozė
- Statinis sutrikimas: sugijus stuburo lūžiui, gali kilti ortopedinių problemų dėl statikos.
- Nugaros smegenų pažeidimas: visų stuburo traumų atveju kyla nugaros smegenų ar nervų šaknelių pažeidimo pavojus. Ypatingais atvejais gali pasireikšti paraplegija.
- Potrauminė kifozė: jei slanksteliai griūva iš priekio, gali padidėti išgaubtas stuburo išlinkimas į galą. Krūtinės ląstos stuburo įlinkis gali padidėti krūtinės ląstos srityje („našlės kupra“) ir sumažėti juosmeninėje stuburo dalyje.
- Siuntėjo liga: atliekant sunkų fizinį darbą, pvz., „kastuvą“, gali lūžti slankstelių, ypač septintojo kaklo ar pirmojo krūtinės slankstelio, stuburo ataugai. Tačiau tai nesukelia didelio diskomforto.
Stuburo lūžis: gijimo laikas
Stuburo lūžio gijimo laikas priklauso nuo sužalojimo sunkumo. Stabilus stuburo lūžis paprastai vėl tampa tvirtas per kelias savaites ar mėnesius be tolesnio poslinkio. Priklausomai nuo skausmo, nukentėjusieji gali atsikelti iš karto arba maždaug po trijų savaičių. Tačiau nestabilus slankstelio lūžis gali ir toliau keistis, o tai gali sukelti nugaros smegenų suspaudimo ir paraplegijos riziką.
