Kas yra geležis?
Geležis yra elementas, atsakingas už deguonies transportavimą žmogaus organizme. Žmogaus kūne yra nuo 2 iki 4 gramų geležies. Trečdalis geležies kaupiasi kepenyse, blužnyje, žarnyno gleivinėje ir kaulų čiulpuose. Du trečdaliai geležies randama kraujyje, susijungusios su raudonuoju kraujo pigmentu hemoglobinu. Įkvėptas deguonis kraujyje susijungia su geležimi ir pernešamas į organus.
Geležies poreikis
Geležis, feritinas ir transferitinas
Kai žmogus geležį pasisavina su maistu, per žarnyno ląsteles į kraują patenka tik nedidelis kiekis. Likusi geležies dalis išsiskiria. Kraujyje geležis jungiasi su baltymu, vadinamu transferinu. Jis perneša mikroelementą į įvairius organus ir audinius. Jei geležis turi būti saugoma, ji susijungia su baltymu „feritinu“ ir tokia forma nusėda organuose.
Kada nustatomas geležies kiekis?
Gydytojas nustato geležies kiekį kraujyje, kad nustatytų geležies trūkumą arba geležies perteklių. Geležies trūkumas dažnai pasireiškia lėtiniu nuovargiu, galvos svaigimu, blyškumu, galvos skausmais ir sumažėjusiu atsparumu. Per didelis geležies kiekis kraujyje taip pat pasireiškia nuovargiu ir prasta koncentracija. Tai taip pat gali sukelti bronzinę odos spalvą ir sąnarių problemas.
Geležis – normalios vertės
Moterų ir vyrų geležies kiekis kraujyje paprastai yra šiose ribose:
amžius |
Geležies standartinės vertės |
|
moterys |
18 į 39 metų |
37–165 µg/dl |
40 į 59 metų |
23–134 µg/dl |
|
nuo 60 metų |
39–149 µg/dl |
|
apie 12 nėštumo savaitę |
42–177 µg/dl |
|
gimimo dieną |
25–137 µg/dl |
|
6 savaites po gimimo |
16–150 µg/dl |
|
vyrai |
18 į 39 metų |
40–155 µg/dl |
40 į 59 metų |
35–168 µg/dl |
|
nuo 60 metų |
40–120 µg/dl |
amžius |
patelė |
vyrų |
iki 4 savaičių |
29–112 µg/dl |
32–127 µg/dl |
1 į 12 mėnesius |
25–126 µg/dl |
27–109 µg/dl |
1 į 2 metų |
25–101 µg/dl |
29–91 µg/dl |
3 į 5 metų |
28–93 µg/dl |
25–115 µg/dl |
6 į 8 metų |
30–104 µg/dl |
27–96 µg/dl |
9 į 11 metų |
32–104 µg/dl |
28–112 µg/dl |
12 į 14 metų |
30–109 µg/dl |
26–110 µg/dl |
15 į 17 metų |
33–102 µg/dl |
27–138 µg/dl |
Kada sumažėja geležies kiekis?
Per mažai geležies kraujyje yra sergant šiomis ligomis:
- infekcijos
- lėtiniai uždegimai
- navikai
Be geležies kiekio kraujyje, visada reikia nustatyti transferino ir feritino kiekį. Tik taip galima nustatyti geležies apykaitos sutrikimo priežastį. Pavyzdžiui, uždegimo atveju sumažėja geležies ir feritino kiekis kraujyje. Kita vertus, nėštumo metu padidėja geležies kiekis kraujyje ir sumažėja feritino kiekis.
Kada padidėja geležies kiekis?
- Anemija, kurią sukelia raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimas (hemolizinė anemija)
- Anemija, kurią sukelia sumažėjęs ląstelių susidarymas kaulų čiulpuose (aplastinė anemija)
- praėjus tam tikram laikui po didesnio perpylimo kiekio
- Geležies kaupimosi liga (hemochromatozė)
- Per didelis geležies suvartojimas (pvz., geležies terapijos metu)
- Kraujo vėžys (leukemija)
- Sunkus kepenų pažeidimas, pavyzdžiui, dėl hepatito arba gausaus alkoholio vartojimo
Ką daryti pasikeitus geležies kiekiui?
Jei kraujyje yra per daug geležies arba sumažėjęs geležies kiekis, taip pat reikia nustatyti feritino ir transferino koncentraciją bei raudonųjų kraujo kūnelių skaičių. Tik gavęs šias vertes, gydytojas gali pateikti pareiškimą apie pakitusio geležies kiekio priežastį.
Jei yra didelis geležies perteklius, kartais reikia atlikti flebotomiją. Čia adata į veną įvedama taip pat, kaip imant kraujo mėginius. Gydytojas adata pašalina kraują, taigi ir geležį.