Išmatų nelaikymas: priežastys, gydymas

Trumpa apžvalga

  • Priežastys: pablogėję sfinkterio ir dubens dugno raumenys, kuriuos, be kita ko, sukelia senėjimas, liga (pvz., insultas) arba trauma (pvz., tarpvietės plyšimas po gimdymo).
  • Gydymas: išmatų nelaikymą gydo gydytojas, atsižvelgdamas į priežastį. Priemonės apima vaistus, biologinį grįžtamąjį ryšį ir fizioterapiją, dietos pakeitimą ar išangės tamponus. Sunkiais atvejais būtina operacija.
  • Aprašymas: Sergant išmatų nelaikymu, sergantys asmenys praranda gebėjimą išlaikyti žarnyno turinį ir žarnyno dujas.
  • Diagnozė: aptarimas su gydytoju (pvz., apie žarnyno veiklą), fiziniai sfinkterio ir tiesiosios žarnos tyrimai (pvz., kolonoskopija, ultragarsinis tyrimas, išangės sfinkterio manometrija, defekografija).
  • Eiga: Prognozė labai skiriasi ir priklauso nuo priežasties bei paveikto asmens amžiaus. Daugeliu atvejų gyvenimo kokybę galima žymiai pagerinti taikant tinkamą gydymą.

Kokios yra išmatų nelaikymo priežastys?

Žarnyno evakavimas yra sudėtingas procesas, apimantis kelias žarnyno sritis. Vadinamasis susilaikymo organas „anorectum“ (sfinkteris) uždaro išangę. Tai leidžia sulaikyti arba išstumti tuštinimąsi ir žarnyno dujas kontroliuojamu būdu (susilaikymas). Laikymo organą sudaro tiesioji žarna (= paskutinė žarnyno dalis), kaip išmatų rezervuaras, ir sfinkterio aparatas (= sfinkteris), kuris supa išangės kanalą.

Jei vienas ar abu komponentai yra pažeisti gyvenimo eigoje dėl ligų, apsigimimų ar traumų, gali atsirasti išmatų nelaikymas. Retai žarnyno nelaikymas yra įgimtas, pavyzdžiui, dėl apsigimimų.

Svarbiausios išmatų nelaikymo priežastys trumpai:

Silpni sfinkterio ir dubens dugno raumenys senatvėje.

Tarpvietės plyšimas po gimdymo

Moterys dažnai kenčia nuo išmatų nelaikymo po gimdymo per makštį. Tokiu atveju stumiamųjų susitraukimų metu dažnai nepastebimai plyšta sfinkterio raumuo (tarpvietės plyšimas), o tai vėliau sukelia diskomfortą. Žarnyno nelaikymas taip pat gali atsirasti dėl išangės operacijos, kurios metu pažeidžiamas sfinkterio raumuo.

Tiesiosios žarnos prolapsas

Tiesiosios žarnos prolapsas (tiesiosios žarnos prolapsas) tam tikromis aplinkybėmis taip pat sukelia išmatų nelaikymą. Tai yra tada, kai tiesioji žarna pasislenka iš pradinės padėties ir išsikiša iš išangės (dažnai kieto tuštinimosi metu). Dažniausiai pažengęs hemorojus (3–4 laipsnio) sukelia tiesiosios žarnos prolapsą.

Neurologinės ligos

Kitas galimas veiksnys yra diskomfortas stuburo srityje arba kai po gimdymo per makštį pažeidžiami dubens nervai. Taip pat dėl ​​nėštumo kai kuriais atvejais susilpnėja dubens dugno raumenys. Ypač prieš pat gimimą kai kurios moterys patiria nepageidaujamą vidurių pūtimą ar išmatų išskyras.

Viduriavimas

Sergant viduriavimo ligomis, plonos išmatos, net ir šiaip sveikiems žmonėms, gali perkrauti sfinkterio raumenį ir sukelti išmatų nesugebėjimą. Viduriavimo priežastys dažnai yra infekcijos, apsinuodijimas maistu, maisto netoleravimas (pvz., laktozės netoleravimas), rečiau – lėtinės žarnyno ligos (pvz., Krono liga ar opinis kolitas).

Užkietėjimas

Vandeningą išmatą paprastai sunku kontroliuoti, todėl jos išsiskiria lašeliais. Be to, vidurių užkietėjimo turintys žmonės dažnai per stipriai spaudžia žarnyną. Dėl to sfinkterio raumuo gali būti pertemptas arba sužalotas, o tai dar labiau skatina išmatų nelaikymą.

Žarnyno susiaurėjimas dėl naviko ar operacijos

Jei žarnyną susiaurėja navikas arba chirurginiu būdu buvo sumažintas tiesiosios žarnos dydis (pvz., pašalinus auglį ar išangės fistules), vėliau gali atsirasti išmatų nelaikymas.

Nutukimas

Didelis antsvoris (nutukimas) skatina silpnus dubens dugno raumenis, taigi, be kita ko, išmatų nelaikymą.

Vaistas

Kai kuriais atvejais tam tikri vaistai sukelia išmatų nelaikymą. Tai vidurius laisvinantys vaistai (pvz., žibalas), antidepresantai ir vaistai nuo Parkinsono ligos.

Psichiniai sutrikimai

Ką daryti su išmatų nelaikymu?

Išmatų nelaikymą gydo gydytojas, atsižvelgdamas į priežastį. Iš pradžių jis dažniausiai remiasi nechirurginiu (konservatyviu) gydymo būdu. Tai apima vaistus, dubens dugno raumenų treniruotę, biologinį grįžtamąjį ryšį arba dietos pakeitimą. Daugeliu atvejų šios priemonės jau duoda gerų rezultatų.

Jei simptomus sukelia pagrindinės ligos, pvz., lėtinė uždegiminė žarnyno liga, gydytojas pirmiausia juos gydo, kad vėliau atitaisytų sfinkterio raumenų pažeidimą.

Sunkiais išmatų nelaikymo atvejais arba jei nechirurginės priemonės neduoda norimos sėkmės, būtina operacija.

Dubens dugno treniruotės

Pratimai nuo išmatų nelaikymo

Stiprinti dubens dugno ir sfinkterio raumenis padeda specifiniai pratimai. Tokiu būdu galite pagerinti vėjo ir išmatų kontrolę bei išvengti išmatų nelaikymo.

Pratimas gulimoje padėtyje

  • Atsigulkite ant nugaros ant tiesaus paviršiaus.
  • Ištieskite kojas lygiagrečiai ir įtempkite sėdmenis kartu su sfinkteriu (suspauskite!).
  • Iškvėpdami laikykite įtampą tris sekundes, o įkvėpdami atpalaiduokite raumenis.
  • Kartokite pratimą vieną kartą ištiestomis ir sukryžiuotomis kojomis, o vieną kartą – aukštyn kojomis (keliai sulenkti, pėdų apačia ant grindų).

Mankštinkitės sėdėdami

  • Sėdėk ant kėdės.
  • Šiek tiek pakreipkite viršutinę kūno dalį į priekį.
  • Padėkite abi kojas vieną šalia kitos ir pirmąjį pratimą (pratimą gulint) atlikite sėdėdami.
  • Dabar prispauskite abu kulnus vienas prie kito ir tuo pat metu stumkite kelius.

Atlikite pratimą gulimoje padėtyje

  • Atsigulkite ant lygaus paviršiaus gulimoje padėtyje.
  • Suspauskite kulnus kartu ir tuo pat metu stumkite kelius.
  • Tai darydami įtempkite sėdmenų raumenis.

Mankštinkitės stovėdami

  • Stovėk tiesiai.
  • Įtempkite sfinkterio raumenis kartu su sėdmenų raumenimis.
  • Iškvėpdami laikykite įtampą tris sekundes, o įkvėpdami atpalaiduokite raumenis.
  • Pakartokite pratimą eidami.

Sportuokite kasdieniame gyvenime

  • Kasdieniame gyvenime (pvz., laukiant prie raudonos šviesos, ryte valantis dantis, vairuojant, biure) stenkitės kelioms sekundėms įtempti sėdmenis ir sfinkterį. Išlaikykite įtampą kuo ilgiau.

Geriausia šiuos pratimus daryti reguliariai (apie dešimt pakartojimų vieną pratimą du kartus per dieną).

dieta

Brinkstantis maistas, pavyzdžiui, vandenyje mirkytas psilis, taip pat padidina išmatų kiekį, o tai normalizuoja išmatų konsistenciją. Ryžiai, tarkuotas obuolys ar sutrinti bananai taip pat padeda žarnynui reguliuoti tuštinimąsi.

Kita vertus, žmonėms, sergantiems išmatų nelaikymu, reikėtų vengti maisto, kuris dirgina žarnyną, pavyzdžiui, kavos, alkoholio ir pilvo pūtimą sukeliančio maisto (pvz., pupelių, kopūstų, gazuotų gėrimų).

Išmatų dienoraštis gali padėti geriau suprasti, kurie maisto produktai ir įpročiai skatina susilaikymą arba pablogina simptomus.

Tinkami tuštinimosi įpročiai

Einant į vonios kambarį svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą tuštinimosi įpročius. Turėkite omenyje šiuos dalykus:

  • Į tualetą eikite tik tada, kai kyla noras tuštintis.
  • Tuštinimosi metu nespauskite per stipriai.
  • Nesėdėkite tualete per ilgai (ne ilgiau kaip tris minutes, neskaitykite laikraščio).

AIDS

Biofeedback

Norint geriau suvokti dubens dugną ir patį sfinkterio įtampą, kaip priedą gali padėti naudoti biofeedback. Tam gydytojas per zondą į išangės kanalą įdeda nedidelį balionėlį, kurį pacientas turi išspausti sfinkterio raumenimis.

Prietaisas vaizdiniais arba garsiniais signalais parodo, kai pacientas suspaudžia kamuolį. Tai taip pat rodo, koks stiprus yra išangės raumenų susitraukimas. Biofeedback treniruotės vyksta pagal individualiai apibrėžtą pratimų planą, kurį parengia gydytojas. Paprastai dubens dugnui suaktyvinti reikia vos kelių seansų (apie šešis – dešimt), o sergantieji po to toliau mankštinasi (be prietaiso) namuose.

Elektrostimuliacija

Esant tiesiosios žarnos uždegimui, nerekomenduojama naudoti biofeedback ir elektrostimuliacijos, nes tai dar labiau dirgina žarnyno sieneles.

Vaistas

Išmatų nelaikymui gydyti gali būti naudojami įvairūs vaistai. Priklausomai nuo norimo poveikio, gydytojas gali skirti vidurius laisvinančių (vidurius laisvinančių) arba žarnyno veiklą slopinančių (judrumo inhibitorių).

Kad išvengtų netikėto išmatų išsiskyrimo, jis skiria vidurius laisvinančių vaistų, kurie skatina gaubtinę žarną pašalinti išmatas. Be to, norint ištuštinti žarnyną norimu laiku, gali būti naudojamos švelnios vidurius laisvinančios žvakutės arba klizmai (klizmai).

Judrumo inhibitoriai, tokie kaip veiklioji medžiaga loperamidas, sulėtina maisto transportavimą žarnyne. Išmatos sutirštėja, ligoniui tenka rečiau eiti į tualetą.

Chirurgija

Chirurgiją dubens dugno srityje idealiu atveju turėtų atlikti specializuotas gydytojas (proktologas) chirurgijos centre, kuris specializuojasi šioje srityje.

Sfinkterio raumenų operacija

Dažniausias išmatų nelaikymo metodas yra operacija, kurios metu gydytojas kiek įmanoma atstato sfinkterio raumenį. Norėdami tai padaryti, gydytojas po traumų ar plyšimų vėl susiuva sfinkterio raumenį. Jis operaciją atlieka per išangę, tai yra be pilvo pjūvio, todėl pacientui tai nesukelia didelio streso.

Jei sfinkteris yra labai pažeistas, gydytojas dažnai jį pakeičia iš kūno gautu implantu (dažniausiai tai yra raumuo iš šlaunies), dar vadinama gracilisplastika. Kai kuriais atvejais gydytojas naudoja ne kūno dirbtinį sfinkterį arba plastikinę analinę juostą.

Žarnyno širdies stimuliatorius (sakralinio nervo stimuliacija)

Metodas ypač tinka žmonėms, kurių išmatų nelaikymą sukėlė neurologinis sutrikimas. Procedūra taikant anesteziją trunka apie 40 minučių ir paprastai reikalauja trumpo stacionarinio buvimo ligoninėje.

Prolapso operacija

Esant tiesiosios žarnos prolapsui, gydytojas plastikinio tinklelio pagalba fiksuoja tiesiąją žarną prie kryžkaulio mažajame dubenyje. Šią operaciją gydytojas dažniausiai atlieka laparoskopijos metu per pilvo sieną, naudodamas endoskopą. Tai taip pat nedidelė procedūra, kuriai nereikia didelio pilvo pjūvio.

Po procedūros paprastai būna ligoninėje nuo keturių iki penkių dienų.

Injekcijos su „tūrio didinimo medžiagomis

Tačiau tūrinių medžiagų poveikis dažnai trunka tik trumpą laiką ir turi būti kartojamas. Kadangi galimos ir alerginės reakcijos į medžiagas, ši terapija atliekama tik išskirtiniais išmatų nelaikymo atvejais.

Dirbtinis žarnyno išėjimas

Jei visi gydymo būdai nepadeda, retais atvejais gydytojas sukuria dirbtinę žarnos angą (stomą), kurią vėliau gali operuoti dar kartą. Šiuo atveju gydytojas dalį gaubtinės žarnos sujungia su pilvo sienele. Taip susidaro anga, prie kurios pritvirtinamas maišelis tuštinimuisi. Tačiau ši procedūra turėtų būti atliekama tik atidžiai apsvarsčius.

Ilgalaikiam gydymui paprastai būtinos nechirurginės priemonės, padedančios palaikyti po operacijos.

Kas yra išmatų nelaikymas?

Išmatų nelaikymas nėra savarankiška liga, o pasireiškia kaip įvairių ligų simptomas. Atsižvelgiant į jo sunkumą, jis gali būti suskirstytas į tris sunkumo laipsnius:

1 klasė: apatinis trikotažas dažnai būna nešvarus, o žarnyno dujos nekontroliuojamai išsiskiria.

2 laipsnis: apatiniai dažnai būna nešvarūs, žarnyno dujos nekontroliuojamai išsiskiria, o paveiktas asmuo netenka skystų išmatų.

3 laipsnis: Nukentėjęs asmuo nebekontroliuoja, kada ir kur išmatose skystos ir kietos, ir leidžia žarnyno dujoms išeiti.

Kas yra ypač paveiktas?

Apskritai išmatų nelaikymas gali turėti įtakos bet kurios amžiaus grupės žmonėms. Maždaug nuo vieno iki trijų procentų pasaulio gyventojų kenčia nuo išmatų nelaikymo. Vokietijoje nukentėjo apie 800,000 XNUMX žmonių. Pagyvenusių žmonių skaičius yra daug didesnis nei jaunų žmonių.

Psichologinis stresas su išmatų nelaikymu

Žmonės, turintys išmatų nelaikymą, dažniausiai patiria labai daug kančių, nes išmatų netekimo laikas yra nenuspėjamas. Tai dažnai siejama su gėda ir dideliu psichologiniu stresu nukentėjusiems. Dėl baimės viešumoje patekti į nemalonią situaciją, išmatų nelaikantys žmonės dažnai pasitraukia.

Jie mieliau lieka namuose, atsisako kvietimų, nevaikšto į renginius ar restoranus, iš gėdos nesidalina savo patirtimi su aplinkiniais (pvz., šeima, draugais). Paprastai jie labai kenčia nuo socialinės izoliacijos.

Išmatų nelaikymą turintys žmonės dažnai nedrįsta aptarti savo problemos su gydytoju. Tačiau tikrai yra gydytojo pagalba ir įvairūs gydymo būdai bei daugybė pagalbinių priemonių. Daugeliu atvejų išmatų nelaikymas yra lengvai išgydomas, o tai paprastai leidžia pacientams gyventi įprastą kasdienį gyvenimą, nepaisant žarnyno nelaikymo.

Kaip gydytojas nustato diagnozę?

Iškilus pirmiesiems užsitęsusiems išmatų kontrolės sunkumams (pvz., nevalingai pasišalinus vidurių pūtimui), svarbu anksti kreiptis į gydytoją.

Į kurį gydytoją kreiptis dėl diagnozės, priklauso nuo priežasties. Tai gali būti šeimos gydytojas, ginekologas, urologas arba tiesiosios žarnos specialistas (proktologas). Taikoma tai: kuo anksčiau kreipsitės į gydytoją, tuo greičiau jis galės jums padėti ir geriausiu atveju pašalinti simptomus.

Pasikalbėkite su gydytoju

Visų pirma, gydytojas išsamiai pasikalbės su pacientu ir surinks ligos istoriją. Be kita ko, jis užduoda klausimus apie simptomus ir žarnyno judėjimą.

Gydytojai rekomenduoja vesti tualeto įpročių dienoraštį likus maždaug dviem savaitėms iki apsilankymo pas gydytoją:

  • Kiek kartų per dieną tuštinasi?
  • @ Kaip dažnai turite skubėti, kad laiku pasiektumėte tualetą?
  • Kaip dažnai išmatos išsiskiria nekontroliuojamai jums to nejaučiant?
  • Ar nešiojate įklotus/sauskelnes?
  • Ar jūsų apatiniai ar įklotai sutepti?
  • Ar išmatų nelaikymas neleidžia atlikti įprastos kasdienės veiklos, pavyzdžiui, išeiti iš namų ar apsipirkti?
  • Kokia jūsų išmatų konsistencija? Daugiausia kietas, minkštas, skystas?

Atviras pokalbis su gydytoju yra pirmas žingsnis ieškant simptomų priežasties ir labai padeda rasti tinkamą gydymą.

Kelias į išaiškinimą dažnai užtrunka ilgai. Daugelis sergančiųjų atsisako kalbėti šia tema iš gėdos ir baimės. Tačiau nebijokite pasitikėti savo gydytoju. Jis yra tam, kad padėtų jums ir pagerintų jūsų gyvenimo kokybę tinkamai gydydamas.

Medicininė apžiūra

Norėdami įvertinti sfinkterį ir tiesiąją žarną, gydytojas juos švelniai apčiuopia. Be kita ko, jis nustato sfinkterio raumenų įtempimo laipsnį ramybės būsenoje ir kai jis sąmoningai susitraukęs. Jei reikia, gydytojas palpacijos būdu nustato, ar nėra polipų ar navikų.

Tolesni tyrimai

Tada gydytojas atlieka rektoskopiją (tiesiosios žarnos tyrimą) ir kolonoskopiją (storosios žarnos tyrimą). Tai leidžia jam atmesti navikus kaip (retą) išmatų nelaikymo priežastį.

Po to atliekami tolesni tyrimai sfinkterio raumens funkcijai įvertinti. Taikant vadinamąją sfinkterio manometriją (anorektalinę manometriją), gydytojas mažu zondu (matavimo kateteriu) matuoja slėgio vertes išangės kanale. Išangės tyrimas ultragarsu (endosonografija) taip pat suteikia gydytojui informaciją apie tai, ar nėra sfinkterio raumenų pažeidimų, pavyzdžiui, įvykusių po gimdymo ar operacijos.

Jei reikia, gydytojas naudos tokius vaizdo gavimo metodus kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad gautų sfinkterio ir dubens dugno skerspjūvio vaizdus.

Ar išmatų nelaikymas išgydomas?

Išmatų nelaikymo prognozė kiekvienam žmogui skiriasi. Ir priežastis, ir paveikto asmens amžius turi įtakos eigai. Tačiau tinkama terapija dažnai palengvina simptomus ir žymiai pagerina gyvenimo kokybę. Tačiau ne visada įmanoma visiškai atkurti žarnyno kontrolę.

Kaip galima išvengti išmatų nelaikymo?

Konkrečiai išmatų nelaikymo išvengti visais atvejais neįmanoma. Tačiau yra keletas priemonių, kurių galite imtis, kad sumažintumėte riziką:

  • Pratimai reguliariai.
  • Stiprinkite dubens dugno raumenis (pvz., treniruodami dubens dugną arba atlikdami specialius pratimus).
  • Venkite pertekliaus
  • Nevalgykite vidurius sukeliančio maisto (pvz., pupelių, kopūstų, gazuotų gėrimų).
  • Gerkite pakankamai (mažiausiai du litrus skysčio per dieną).
  • Įsitikinkite, kad tuštinasi reguliariai.