Trumpa apžvalga
- Kas yra invaginacija? Invaginacija (žarnos gabalėlis stumiasi į kitą žarnyno dalį). Dažniausiai kenčia kūdikiai pirmaisiais gyvenimo metais. Jei negydoma, invaginacija gali tapti pavojinga gyvybei.
- Priežastys ir rizikos veiksniai: Priežastis dažniausiai nežinoma; kitaip, pvz., virusinės infekcijos, žarnyno divertikulai, žarnyno polipai, žarnyno navikai, kraujavimas po žarnyno gleivine sergant tam tikru vaskulitu; taip pat galimas ryšys su cistine fibroze ir vakcinacija nuo rotavirusų; galbūt nutukimas kaip rizikos veiksnys
- Simptomai: daugiausia ūmus, stiprus pilvo skausmas, pasikartojantis vėmimas, blyški oda, galbūt kruvinas, gleivingas viduriavimas
- Galimos komplikacijos: žarnyno nepraeinamumas, žarnyno perforacija, pažeistų žarnyno dalių mirtis, pilvaplėvės uždegimas
- Diagnozė: palpacija, ultragarsas
- Gydymas: dažniausiai konservatyvus, įleidžiant į žarnyną fiziologinį tirpalą arba suspaustą orą, jei reikia, operacija.
Kas yra invaginacija?
Invaginacija yra medicininis žarnyno išsikišimo terminas. Tai reiškia, kad žarnyno dalis išsikiša į už jos esančią žarnyno dalį. Daugeliu atvejų apatinė plonosios žarnos dalis (ileum) nuslysta į viršutinę storosios žarnos dalį (akląją žarną). Tai vadinama ileocekaline invaginacija.
Tačiau taip pat galimos invaginacijos plonojoje ar storojoje žarnoje. Tačiau jie pasitaiko daug rečiau.
Žarnyno invaginacija dažniausiai pasireiškia vaikams. Aštuoniais iš dešimties atvejų kūdikiams invaginacija pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais. Berniukai serga šiek tiek dažniau nei mergaitės.
Paaugliai ir suaugusieji rečiau kenčia nuo invazijos. Paprastai tai yra vadinamoji ileoileal žarnyno invaginacija, kurios metu invaginuojama paskutinė plonosios žarnos dalis (ileum).
Tačiau vaikams vyrauja ileocekalinė forma (paskutinė plonosios žarnos dalis invaginuojasi į pirmąją storosios žarnos dalį).
Invaginacija: kokie simptomai?
Žarnyno invaginacija dažnai sukelia šiuos simptomus (vaikams, suaugusiems):
- staigus stiprus, į mėšlungį panašus pilvo skausmas (skausmo pikas gali sukelti net šoko simptomus)
- apčiuopiama cilindrinė struktūra ant pilvo
- Į aviečių želė panašios išmatos (vėlyvas simptomas)
- odos blyškumas
- Pasikartojantis, kartais tulžies vėmimas
Nukentėję kūdikiai ir maži vaikai gali nuolat verkti dėl skausmo. Galimi ir verkimo priepuoliai miegant. Dėl skausmo jie gali ilsėtis ištraukę kojas.
Komplikacijos
Jei invaginacija negydoma, gali atsirasti, pavyzdžiui, gyvybei pavojingų komplikacijų
- Dehidratacija (dehidratacija) su pasikartojančiu vėmimu
- Kraujo tiekimo trūkumas, po kurio miršta paveiktos žarnyno dalys
- Žarnyno obstrukcija
- Peritonitas (pilvaplėvės uždegimas)
Žarnyno invaginacija: priežastys ir rizikos veiksniai
Daugumos invaginacijų kilmė lieka nežinoma (idiopatinė invaginacija), ypač vaikams nuo šešių mėnesių iki trejų metų.
Kartais svarbų vaidmenį atlieka virusinės infekcijos, pvz., adenovirusų (be kita ko, virškinimo trakto infekcijų sukėlėjų) arba norovirusų (viduriavimo sukėlėjų) sukeltos infekcijos. Šių infekcijų metu padidėja žarnyno judėjimas (žarnyno peristaltika). Be to, dėl uždegimo gali padidėti Pejerio dėmės (limfinių folikulų sankaupos plonosios žarnos gleivinėje), o pilvo ertmės limfmazgiai gali išsipūsti. Tai gali sutrikdyti žarnyno judesius ir sukelti invaginaciją.
Taip pat buvo aprašyti pavieniai invaginacijos atvejai, susiję su Sars-CoV-2 infekcija.
Kartais už invaginacijos slypi anatominės priežastys (ypač sulaukus 3 metų). Tai apima, pavyzdžiui
- Mekelio divertikulas: įgimtas, į maišelį panašus plonosios žarnos sienelės išsikišimas
- Žarnyno dubliavimasis: (plonosios) žarnos apsigimimai, kai žarnyno dalys atsiranda du kartus
- Sukibimai žarnyno srityje
- Erdvę užimantys pažeidimai: žarnyno navikai, žarnyno polipai, limfomos (piktybiniai limfinės sistemos navikai) – su amžiumi jie vis dažniau sukelia invaginaciją
Kai kuriais atvejais yra ryšys su cistine fibroze (mukoviscidoze): žarnyno invaginacija gali kartotis iki devynerių iki dvylikos metų amžiaus.
Šiek tiek padidėjusi invaginacijos rizika taip pat susijusi su vakcinacija nuo rotaviruso. Remiantis tyrimais, tarp paskiepytų asmenų yra keletas papildomų invaginacijos atvejų, palyginti su kūdikiais, kurie nebuvo skiepyti šios geriamosios vakcinos. Tačiau vakcinacijos nauda yra žymiai didesnė už invaginacijos riziką. Specialistai rekomenduoja kuo anksčiau pradėti ir užbaigti vakcinacijos nuo rotaviruso seriją (pirmoji dozė gali būti skiriama nuo 6 savaičių amžiaus).
Jei per kelias dienas po rotaviruso vakcinos kūdikiui atsiranda galimų žarnyno invaginacijos požymių (stiprus pilvo skausmas, pasikartojantis vėmimas ir kt.), tėvai turėtų nedelsdami nuvežti kūdikį pas gydytoją.
Gali būti, kad nutukimas gali paskatinti invaginacijos atsiradimą.
Žarnyno invaginacija: tyrimai ir diagnostika
Gydytojas gali nustatyti invaginaciją atlikdamas tam tikrus tyrimus. Pirmieji požymiai yra cilindriniai sustorėjimai palpuojant pilvą. Pilvo siena taip pat gali rodyti gynybinę įtampą. Jei gydytojas kruopščiai pirštu apčiuopia tiesiąją žarną (tiesiosios žarnos tyrimas), ant piršto gali būti rasta kraujo.
Invaginacija: gydymas
Invaginacijos gydymas dažniausiai yra konservatyvus, tačiau prireikus galima atlikti ir operaciją.
Konservatyvus gydymas
Atliekant vadinamąją hidrostatinę disinvaginaciją, fiziologinis tirpalas įvedamas per išangę, naudojant kateterį, vadovaujant ultragarsu, kad invaginacija būtų grąžinta į pradinę padėtį. Procedūra ypač sėkminga, jei simptomai pasireiškia tik kelias valandas.
Alternatyva – pneumatinė disinvaginacija: čia per išangę kateteriu į žarnyną spaudžiamas suspaustas oras, siekiant pašalinti invaginaciją. Procedūros metu pacientas stebimas rentgenu. Tai turi trūkumą, nes pacientas yra apšvitintas. Be to, naudojant šį suspausto oro metodą, žarnyno sienelės prasilaužimo (perforacijos) rizika yra šiek tiek didesnė, palyginti su fiziologinio tirpalo metodu.
Po konservatyvaus invaginacijos gydymo pacientai turi būti prižiūrimi gydytojo maždaug 24 valandas. Abi procedūros sėkmingai užbaigtos gali sukelti atkryčius (pasikartojimus).
Operacija
Procedūros metu invaginuota žarnyno dalis atsargiai perkeliama rankiniu būdu (sumažinimas) ir galbūt fiksuojama, kad būtų sumažinta pasikartojimo rizika. Visa procedūra gali būti atliekama kaip laparoskopijos dalis arba atvira operacija (su didesniu pilvo pjūviu).
Jei pakeisti padėties neįmanoma arba invaginuota žarnyno dalis jau mirė (nekrozė), ji turi būti pašalinta atviros operacijos metu. Tai taip pat būtina, jei, pavyzdžiui, žarnyno navikas yra invaginacijos priežastis. Nupjovus pažeistą žarnyno dalį likę galai sujungiami, kad žarnynas vėl galėtų praeiti.
Pasikartojančio invaginacijos rizika po chirurginio gydymo yra mažesnė nei po konservatyvaus gydymo.
