Kas yra pokalbių terapija?
Pokalbių terapiją – dar vadinamą pokalbio psichoterapija, į klientą orientuota, į asmenį orientuota arba nedirektyvine psichoterapija – XX amžiaus viduryje įkūrė psichologas Carlas R. Rogersas. Ji priklauso vadinamosioms humanistinėms terapijoms. Tai grindžiama prielaida, kad žmogus nuolat nori tobulėti ir augti. Terapeutas palaiko šią vadinamąją aktualizavimo tendenciją, padėdamas pacientui realizuoti save.
Skirtingai nuo kitų terapijos formų, pokalbių terapija orientuojasi ne į paciento problemas, o į jo vystymosi potencialą čia ir dabar.
Pagal pokalbių terapijos koncepciją psichikos sutrikimai atsiranda tada, kai kas nors turi problemų priimant ir vertinant save. Taigi paveiktas asmuo mato save iškreiptą, o ne tokį, koks yra iš tikrųjų. Pavyzdžiui, žmogus save laiko drąsiu, bet vengia iššūkių. Dėl to atsiranda neatitikimas – neatitikimas. Tai reiškia, kad pacientas turi savo įvaizdį, kuris neatitinka jo patirties. Šis neatitikimas sukelia nerimą ir skausmą. Pokalbių terapija prasideda nuo šios tezės, skirtos psichikos sutrikimų vystymuisi.
Pokalbių terapijos sąlygos
- Sąveikai būtinas kontaktas tarp terapeuto ir paciento.
- Pacientas yra nesuderinamos būsenos, o tai jam sukelia nerimą ir daro jį pažeidžiamą.
- Terapeutas yra kongruentinės būsenos. Tai reiškia, kad jis yra tiesus pacientui ir neapsimetinėja.
- Terapeutas pacientą priima besąlygiškai.
- Terapeutas užjaučia pacientą, nepasiklysdamas paciento jausmuose.
- Pacientas terapeutą suvokia kaip empatišką ir jaučiasi besąlygiškai priimtas ir vertinamas.
Kada atlikti pokalbių terapiją?
Pokalbių terapija sėkmingai taikoma gydant psichikos sutrikimus. Dažnai tai yra nerimas ar obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai, depresija ar priklausomybės sutrikimai.
Kaip teigiama aukščiau pateiktose pokalbių terapijos sąlygose, ši psichoterapinė procedūra tinka tik tada, kai žmogus suvokia neatitikimą (neatitikimą) tarp savo įvaizdžio ir išgyvenimų. Be to, žmogus turėtų turėti tam tikrą norą atidžiau tyrinėti save.
Per pirmuosius bandomuosius užsiėmimus pacientas gali išsiaiškinti, ar tokia terapija jam tinka. Be to, terapeutas atkreipia dėmesį į minėtas sąlygas ir praneša pacientui, ar pokalbių terapija jam tinka, ar ne.
Ką veikiate pokalbių terapijos metu?
Pirmosiose terapijos sesijose terapeutas nustato diagnozę ir pasiteirauja paciento istorijos. Tada pacientas nustato, kokius tikslus jis norėtų pasiekti terapijoje.
Pokalbių terapijos esmė yra pokalbis tarp paciento ir terapeuto. Pacientas aprašo savo problemas ir nuomonę. Terapeutas stengiasi kuo tiksliau suprasti paciento jausmus ir mintis.
Į klientą orientuotas pokalbis grindžiamas tuo, kad terapeutas nuolat apibendrina paciento teiginius savais žodžiais. Per terapeuto refleksiją pacientas geriau supranta savo vidinį pasaulį.
Tai, ko terapeutas nedaro pokalbių terapijoje, duoda pacientui patarimų ar nurodymų. Kitaip tariant, jis nenurodo pacientui, kaip elgtis, o padeda pacientui rasti individualų atsaką savyje.
Pagrindinis terapinis požiūris
Pakeiskite savęs įvaizdį
Daugelis pacientų kenčia, nes savo nelaimės priežastį mato išorinėse sąlygose, kurių negali pakeisti. Pokalbių terapijoje terapeutas nukreipia dėmesį į vidinius procesus, kurie sukuria kančią.
Pavyzdžiui, dažna kančių priežastis – iškreiptas suvokimas. Pacientas išmoksta atidžiai išnagrinėti bendrus sprendimus („Manęs niekas nemėgstu“). Dėl to pokalbių terapijos metu jis prieina prie tikroviškesnio požiūrio („Mano šeimai ir draugams aš patinku, net jei kartais ir nesutariame“).
Pokalbių psichoterapijos tikslas – kad pacientas dėkingai elgtųsi su savimi, išmoktų matyti ir priimti save tokį, koks jis yra. Jis gali atvirai priimti patirtus išgyvenimus ir neprivalo jų slopinti ar iškraipyti. Tada pacientas yra kongruentas, o tai reiškia, kad jo savęs vaizdas atitinka jo patirtį.
Kokia yra pokalbių terapijos rizika?
Kaip ir bet kuri psichoterapija, pokalbių terapija kai kuriais atvejais gali pabloginti simptomus arba nepagerinti.
Terapeuto ir paciento santykiai turi didelę įtaką terapijos sėkmei. Todėl svarbu, kad pacientas pasitikėtų terapeutu. Jei taip nėra, patartina keisti terapeutą.
Ką turėčiau atsiminti po pokalbių terapijos?
Pokalbių terapijos metu tarp paciento ir terapeuto dažnai užsimezga stiprus ryšys. Daugelis pacientų jaučiasi labai patogiai šiltame ir dėkingame pokalbių terapijos atmosferoje ir jaučia nerimą, kai terapija baigiasi.
Tokios baimės ir rūpesčiai yra visiškai normalūs. Tačiau svarbu, kad pacientas tokiomis neigiamomis mintimis ir baimėmis pasidalytų su terapeutu – taip pat, jei gydymo pabaigoje jaučiasi, kad jam dar nėra geriau. Tada terapeutas ir pacientas gali kartu išsiaiškinti, ar būtinas terapijos pratęsimas, ar galbūt geresnis sprendimas būtų kitas terapeutas ar kita terapijos forma.
Kad būtų lengviau baigti terapiją, terapeutas gali palaipsniui didinti intervalus tarp seansų – terapija „atsitraukiama“, kad pacientas priprastų kasdieniame gyvenime be pokalbių terapijos.
