Miego apnėja: aprašymas
Knarkimas yra dažnas reiškinys, kuris didėja su amžiumi. Beveik kas antras žmogus skleidžia naktinius garsus:
Miego metu atsipalaiduoja burnos ir gerklės raumenys, susiaurėja kvėpavimo takai, pasigirsta tipiškas uvulos ir minkštojo gomurio plazdėjimas – tačiau paprastai dėl to trumpam nenutrūksta kvėpavimas.
Miego apnėja yra kitokia: čia knarkiančiojo kvėpavimas pakartotinai trumpam sustoja. Terminas „miego apnėja“ kilęs iš graikų kalbos: „A-pnea“ reiškia „be kvėpavimo“.
Miego apnėja sutrikdo miegą ir užtikrina, kad sergantieji ryte nepabustų žvalūs. Tai dažnai taikoma ir šalia esančioje lovoje gulinčiam žmogui, kuris jaučiasi sutrikęs dėl ypač garsaus ir nereguliaraus knarkimo su kvėpavimo pauzėmis. Miego apnėjos sindromas yra pavojingas, nes trumpos kvėpavimo pauzės miego metu gali peraugti į ilgalaikius, grėsmingus kvėpavimo sustojimus.
Miego apnėja, kaip ir įprastas knarkimas, priklauso su miegu susijusiems kvėpavimo sutrikimams (SBAS). Šie kvėpavimo sutrikimai atsiranda tik arba daugiausia miego metu.
Miego apnėja: dažnis
Be to, su amžiumi didėja miego apnėjos dažnis.
Miego apnėjos formos
Gydytojai išskiria obstrukcinę ir centrinę miego apnėją:
Obstrukcinė miego apnėja (OSAS).
Obstrukcinės miego apnėjos sindromas yra labiausiai paplitusi miego apnėjos forma. Miego metu minkštojo gomurio raumenys suglemba. Dėl to žmonėms, sergantiems obstrukcine miego apnėja, įkvėpus susidaręs neigiamas slėgis įvairiuose viršutinių kvėpavimo takų taškuose griūva trachėja. Tada oras nebegali laisvai tekėti – miegamasis trumpam negauna oro.
Dėl šio kvėpavimo sustojimo kraujyje sumažėja deguonies kiekis (hipoksemija), o audiniuose trūksta deguonies. Tai sukelia organizmo „pabudimo reakciją“: staigiai suaktyvėja diafragmos ir krūtinės kvėpavimo raumenys, taip pat padidėja širdies darbas, pakyla kraujospūdis. Miegantysis dėl to dažniausiai trumpam pabunda. Šį miego apnėjos sukeltą pabudimą gydytojai vadina „žadinimu“. Kai kvėpavimas atsinaujina, po to paprastai atliekami keli gilūs įkvėpimai.
Centrinė miego apnėja
Antroji miego apnėjos forma yra centrinė miego apnėja. Šią formą sukelia centrinės nervų sistemos (CNS) gedimas. Čia viršutiniai kvėpavimo takai lieka atviri, tačiau nepakankamai juda krūtinės ir diafragmos kvėpavimo raumenys. Dėl to paveiktas asmuo įkvepia per mažai ir nepakankamai giliai. Atsiradęs deguonies trūkumas įspėja smegenis, kurios iš karto užtikrina gilų kvėpavimą.
Centrine miego apnėja dažniausiai paveikia vyresnio amžiaus žmones. Jis dažnai yra nekenksmingas ir paprastai jo nereikia gydyti, nebent jis pasireiškia kartu su širdies nepakankamumu ar nervų sutrikimais. Tada nukentėjusieji turėtų kreiptis į gydytoją.
Miego apnėja: simptomai
Tipiški miego apnėjos simptomai yra pasikartojantis kvėpavimo sustojimas miego metu. Kvėpavimo sustojimas trunka nuo 10 iki 120 sekundžių ir įvyksta daugiau nei penkis kartus per valandą. Po to atsiranda per didelio kvėpavimo (hiperventiliacijos) ir garsaus bei nereguliaraus knarkimo (kai pacientas stengiasi atgauti kvapą) periodai. Partneriai ir giminaičiai, be knarkimo, dažnai pastebi kvėpavimo pauzes naktį, o pats nukentėjęs asmuo to nežino.
Miego apnėjos pasekmės
Kai kurie miego apnėja sergantys žmonės taip pat kenčia nuo nerimo ar depresijos. Kai kuriais atvejais kvėpavimo sutrikimas sukelia galvos skausmą (ypač ryte) ir sumažėjusį seksualinį potraukį. Vyrams gali pasireikšti erekcijos sutrikimas.
Vaikų miego apnėja
Vaikus taip pat gali paveikti obstrukcinės miego apnėjos sindromas (OSAS). Kvėpavimo sutrikimai taip pat gali turėti įtakos staigios kūdikių mirties sindromui, mano ekspertai.
Vyresni vaikai, sergantys OSAS, dažnai atrodo vangūs ir vangūs. Mokykloje jie dažnai išsiskiria prastesniais rezultatais.
Miego apnėja: priežastys ir rizikos veiksniai
Yra keletas veiksnių, skatinančių obstrukcinės miego apnėjos sindromo vystymąsi. Jie apima:
- per didelis kūno masės indeksas (antsvoris)
- Amžius (miego apnėjos dažnis didėja su amžiumi)
- Lytis (vyrai serga dažniau nei moterys)
- Migdomųjų ar trankviliantų vartojimas (gomurio raumenys greičiau atsipalaiduoja ir uždaro kvėpavimo takus)
- Veido kaukolės struktūros nukrypimai (kraniofacialiniai bruožai): Pavyzdžiui, per mažas arba nukritęs atgal apatinis žandikaulis arba kreiva nosies pertvara.
Centrinė miego apnėja yra reta ir atsiranda dėl centrinės nervų sistemos (CNS) sutrikimų. Dėl neurologinių pažeidimų kvėpavimo raumenų kontrolė funkcionuoja blogai.
Viena iš galimų priežasčių yra neuroboreliozė – erkių platinamos Laimo ligos stadija. Širdies nepakankamumu sergantys pacientai taip pat dažnai kenčia nuo centrinės (kartais obstrukcinės) miego apnėjos. Taip pat centrinė miego apnėja gali atsirasti dėl lėtinio inkstų silpnumo (lėtinio inkstų nepakankamumo) arba netrukus po insulto.
Miego apnėja: tyrimai ir diagnostika
Kiekvienas, kuris knarkia (dažnai tai pastebi partneris, bet ne pats sergantysis) ir kenčia nuo apnėjos miego metu, turėtų kreiptis į ausų, nosies ir gerklės (ENT) gydytoją. Kelias į „miego apnėjos“ diagnozę reikalauja kelių žingsnių – nėra „vieno“ miego apnėjos testo.
Gydytojas pirmiausia paklaus jūsų ligos istorijos (anamnezės), pavyzdžiui:
- Ar turite kokių nors žinomų iš anksto esamų sąlygų?
- Ar jus kamuoja miego sutrikimai?
- Ar vartojate kokių nors vaistų (pvz., migdomųjų ar trankviliantų)?
- O kaip tavo alkoholio vartojimas?
- Ar vartojate kokius nors narkotikus?
- Kokie jūsų miego įpročiai? (jei reikia, jūsų partneris žino geriau, todėl pirmiausia turėtumėte jo paklausti – arba jūsų partneris gali ateiti su jumis pas gydytoją).
Po to atliekama fizinė apžiūra. LOR specialistas ieško anatominių burnos ertmės ir nosiaryklės anomalijų – pavyzdžiui, sąkandžio anomalijų (žandikaulių padėtis vienas kito atžvilgiu), nosies pertvaros išlinkimų arba nosies ir ryklės polipų. Paranasalinius sinusus galima lengvai vizualizuoti naudojant vaizdo gavimo metodus.
Gydytojas taip pat nustato jūsų kūno masės indeksą (KMI) pagal jūsų ūgį ir svorį.
Kartais miego sutrikimams ir su miegu susijusiems kvėpavimo sutrikimams išsiaiškinti prireikia ir polisomnografijos – įvairių parametrų tyrimo ir matavimo miego metu. Tam paprastai reikia praleisti vieną ar dvi naktis miego laboratorijoje. Gydytojai analizuoja jūsų elgesį miego metu, kvėpavimą miego metu ir kitus veiksnius, rodančius miego sutrikimus (miego apnėjos patikra). Šiam procesui padeda prie odos pritvirtinti elektrodai, be kita ko, registruojantys kvėpavimo oro srautą, pulso dažnį, deguonies kiekį kraujyje ir krūtinės ląstos judesius. Taip pat gali prireikti mieguistumo testų. Pavyzdžiui, atliekant kelių miego latentinį testą (MSLT), pacientas turi trumpai miegoti apie 20 minučių kelis kartus per dieną su dviejų valandų intervalu. Testas fiksuoja polinkį užmigti ir dienos mieguistumo laipsnį.
Dabartinės medicinos rekomendacijos dėl su miegu susijusių kvėpavimo sutrikimų skatina naudoti namų prietaisus, padedančius diagnozuoti miego apnėją.
Išmanieji telefonai ir išmanieji laikrodžiai taip pat naudoja šią technologiją, tačiau paprastai nėra patvirtinti kaip medicinos prietaisai.
Miego apnėja: gydymas
Norėdami sužinoti, kokios yra miego apnėjos gydymo galimybės, skaitykite straipsnį Miego apnėja – gydymas.
Miego apnėja: ligos progresavimas ir prognozė
Obstrukcinė miego apnėja tikrai turi būti gydoma, nes ji turi įtakos sveikatai, profesiniam ir asmeniniam gyvenimui:
- Pacientai, sergantys dienos mieguistumu, iki septynių kartų dažniau patenka į kelių eismo įvykius.
- Miego apnėja yra susijusi su hipertenzija, širdies nepakankamumu (širdies nepakankamumu), vainikinių arterijų liga ir širdies aritmija (pvz., prieširdžių virpėjimu).
- Taip pat tikėtina, kad tai susiję su plaučių hipertenzija, cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu ir ateroskleroze.
- Obstrukcinės miego apnėjos sindromas paprastai yra susijęs su padidėjusiu mirtingumu.
Demencija sergantiems žmonėms miego apnėjos gydymas taip pat svarbus, nes miego metu sutrikęs kvėpavimas dar labiau skatina protinį nuosmukį.
Be galimų pasekmių sveikatai, knarkimas ir miego apnėja taip pat užkrauna nemenką naštą partnerystei.
