Trumpa apžvalga
- Aprašymas: Raudonai melsvi, niežtintys ir skausmingi odos pažeidimai, atsirandantys dėl šalto ir drėgno klimato. Dažniausiai atsiranda ant pirštų ir pėdų, taip pat ant rankų ir ausų.
- Priežastys: Nušalimas atsiranda, kai dėl šalčio susitraukia kraujagyslės, todėl audiniuose nepakanka kraujo pritekėjimo.
- Gydymas: Nušalimas dažniausiai užgyja savaime, tačiau, atsižvelgiant į sunkumą, patartina vartoti kraujagysles plečiančius vaistus ir maitinančius tepalus. Šiluma (pvz., šilti drabužiai) palaiko gijimo procesą.
- Eiga: Daugeliu atvejų šaltkrėtis yra nekenksmingas ir užgyja savaime per kelias savaites. Tačiau galimos komplikacijos, tokios kaip skausmas, randai ir infekcija, kurios gali trukti daug ilgiau.
- Simptomai: oda paburkusi, nuo rausvos iki melsvos spalvos (dėmės). Oda niežti, degina ir skauda. Kai kuriais atvejais ant odos atsiranda pūslių, retai – opų.
- Diagnozė: pokalbis su gydytoju, odos tyrimas, ar nėra pakitimų, tokių kaip patinimas, spalvos pakitimas, deformacijos ir sužalojimai.
- Prevencija: dėvėti šiltus drabužius, pakankamai mankštintis, susilaikyti nuo alkoholio ir rūkymo.
Kas yra vėdrynai?
Nušalimai jau įvyksta esant maždaug užšalimo temperatūrai, pavyzdžiui, žiemos sporto metu.
Nušalimas yra kraujotakos sutrikimų pasekmė. Todėl ypač jautrios nušalimui yra tos kūno vietos, kuriose kraujotaka silpnesnė, pavyzdžiui, rankos ir pėdos, ypač rankų ir kojų pirštai. Šnekamojoje kalboje šiurpuliukai dar vadinami „žieminiais pirštais“. Tačiau nušalimas taip pat dažnai pažeidžia veidą, ausis ir nosį, taip pat kulnus, šlaunis ir blauzdas.
Taip pat skiriami nušalimai, kurie įvyksta ūmiai, praėjus trumpam laikui ar kelioms valandoms po šalčio poveikio, ir nušalimai, kurie atsiranda chroniškai, kai organizmą nuolat veikia šaltis.
Nušalimas nėra nušalimas, kurio metu audiniuose susidaro ledo kristalai ir dažniausiai yra nekenksmingi.
Kaip vystosi nušalimai?
Dažnai nėra aiškios priežasties, kodėl kai kurie žmonės yra linkę į šaltkrėtį. Tačiau šaltkrėtis gali atsirasti dėl kitų sąlygų. Pavyzdžiui, žinoma, kad šaltkrėtis atsiranda dėl autoimuninės ligos raudonosios vilkligės. Be to, šaltkrėtis atsiranda dėl neurologinių sutrikimų, tokių kaip Aicardi-Goutières sindromas (ABS), reta paveldima smegenų liga.
Tyrimai taip pat rodo, kad kai kuriems žmonėms SARS-CoV-2 užsikrėtimo metu arba po jo atsiranda į nušalimą panašūs odos pakitimai (vadinamieji „COVID pirštai“ arba „korona pirštai“). Tačiau tolesni tyrimai dar turi parodyti, kokios čia koreliacijos.
Kokie yra rizikos veiksniai?
Be šalčio, didelė drėgmė ir vėjas skatina nušalimų vystymąsi. Todėl žmonės, kurie daugiau laiko praleidžia lauke (pvz., jodinėja žirgais, dviračiais ar motociklais), dažniau kenčia nuo šaltkrėčio. Nušalimų vystymąsi papildomai skatina tie, kurie tuomet nepakankamai apsisaugo nuo drėgno, šalto oro (pvz., mūvi pirštines ar kepurę) arba dėvi per ankštą aprangą (pvz., per ankšta avalynė).
Ką daryti nuo nušalimo?
Daugeliu atvejų šaltkrėtis išgyja savaime. Tačiau, atsižvelgiant į sunkumo laipsnį, patartina vartoti kraujagysles plečiančius vaistus ir slaugančius tepalus, kuriuos paskyrė gydytojas. Be to, šiluma palaiko gijimo procesą. Kita vertus, nukentėjusiems geriau vengti šalčio.
šiluma
Paprastai šaltkrėtis vėl išnyksta per kelias savaites. Šiluma yra patikima priemonė palengvinti simptomus ir užkirsti kelią tolesniam šaltkrėtimui. Pastebėjus pirmuosius nušalimo požymius, pažeistą vietą geriausia nedelsiant sušildyti.
Pvz., Uždėkite šiltas, sausas rankas ant vėsioje vietoje arba nuleiskite drungnu vandeniu. Turėtumėte vengti karšto vandens arba tiesioginio kontakto su karštu šildytuvu. Tai darys papildomą žalą jau paveiktoms odos vietoms.
Nuo nušalimo taip pat padeda šilti drabužiai, pavyzdžiui, pirštinės, storos kojinės, ausinės ar antklodė. Sušalus rekomenduojamos ir šildančios arbatos bei sriubos. Jie šildo kūną iš vidaus. Kol neužgis šaltkrėtis, taip pat geriausia kiek įmanoma vengti šalčio.
Naudotis
Pratimai taip pat padeda stimuliuoti kraujotaką kraujagyslėse. Ypač tinka ištvermės sportas: žygiai pėsčiomis, ilgi pasivaikščiojimai, plaukimas ar važinėjimas dviračiu ne tik gerina kraujotaką, bet ir stiprina imuninę sistemą.
Namų gynimo priemonės
Naminių vaistų nuo šaltkrėtis veiksmingumas dar nėra pakankamai įrodytas. Apskritai, siekiant pagerinti kraujotaką, patartina į savo kasdienybę integruoti kaitinamus dušus, Kneipo laistymą ir daugiau mankštos. Odą prižiūri tepalai, kurių sudėtyje yra medetkų arba lanolino ekstraktų.
Kad palengvintų šaltkrėtis, kai kurie žmonės prisiekia namų gynimo priemonėmis, tokiomis kaip ąžuolo žievės ir asiūklio vonelės, gydomojo molio tvarsčiai arba trynimas arbatmedžio aliejumi.
Namų gynimo priemonės turi savo apribojimus. Jei simptomai išlieka ilgą laiką, negerėja ar net pablogėja, visada reikia kreiptis į gydytoją.
Kitos priemonės
Kada kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų šaltkrėtis yra nekenksmingas ir jų nereikia gydyti gydytojui. Jei nėra papildomų nusiskundimų ar stipraus skausmo, šaltkrėtis gyja savaime.
Tačiau sunkiais atvejais pažeistose odos vietose atsiranda uždegiminių žaizdų. Kad išvengtumėte tolesnių komplikacijų, tokių kaip infekcijos ar opos, tokiais atvejais nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei dėl peršalimo nuolat jaučiate patinimą, taip pat rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją. Taip yra todėl, kad ilgainiui audiniai gali būti pažeisti arba sergate liga, skatinančia šaltkrėtis (pvz., autoimunine liga, tokia kaip raudonoji vilkligė). Jei šaltkrėtis išplinta arba užgyja ilgiau nei dvi savaites, taip pat patartina kreiptis į gydytoją.
Sunkiais atvejais gydytojas šaltkrėtis gydo kraujagysles plečiančiais vaistais (pvz., kalcio antagonistais, tokiais kaip nifedipinas ar diltiazemas). Tačiau šios priemonės veiksmingumas dar nebuvo pakankamai ištirtas.
Jei už kraujotakos sutrikimus yra atsakinga pagrindinė liga, tokia kaip aterosklerozė („arterijų sukietėjimas“), gydytojas ją gydo ir rekomenduoja priemones, skatinančias kraujotaką (pvz., daugiau mankštintis, kaitalioti dušus). Kartais jis skiria mažomis dozėmis (pvz., 100 mg per parą) antikoaguliantų, tokių kaip acetilsalicilo rūgštis, kuriuos pacientas vartoja nuolat.
Svarbu eiti į paskesnius susitikimus, kol šaltkrėtis visiškai išgydys, kad sumažintumėte komplikacijų riziką.
Kiek laiko jus nušalote?
Paprastai šaltkrėtis nėra pavojingas. Niežtintys, skausmingi patinimai paprastai praeina savaime per vieną ar dvi savaites (daugiausia šešias savaites). Tačiau jei pažeidžiamas kūno vietas pakartotinai veikiamas šaltis be apsaugos, gali išsivystyti lėtiniai patinimai, dėl kurių simptomai pasikartoja ir po metų.
Nušalimą būtinai patikrinkite pas gydytoją, ypač jei tai jau buvo kelis kartus!
Kaip atrodo chilblains?
Nušalimai iš pradžių dažniausiai atrodo rausvos arba melsvos spalvos. Vėliau pažeistos odos vietos dažnai būna patinusios ir skausmingos. Oda jaučiasi šalta ir drėgna (tešla). Kai šildomas, šaltkrėtis dažniausiai niežti ir degina. Kartais jis dilgčioja ir jaučiasi pūkuotas. Paveikti asmenys dažnai praneša apie diskomfortą paveiktoje zonoje, pavyzdžiui, jaučiasi tarsi „skruzdėlės vaikšto“ ant odos.
Oda taip pat dažniausiai yra išsipūtusi, šiek tiek išsipūtusi į viršų ir skausmingai reaguoja į spaudimą. Kartais ant odos susidaro pūslės. Sunkiais atvejais taip pat gali išsivystyti opos, plintančios į poodinį riebalinį audinį. Jei šaltkrėtis tinkamai neužgyja, lieka randai.
Kur dažnai atsiranda šaltkrėtis?
Kaip gydytojas diagnozuoja šaltkrėtis?
Jei nukentėjęs asmuo pastebi skausmingus ar neįprastus odos pokyčius, pirmiausia reikia susisiekti su bendrosios praktikos gydytoju. Prireikus ir tolesniems tyrimams jis nukreips pacientą pas dermatologą.
Diskusija su gydytoju
Prieš apžiūrėdamas odą, gydytojas išsamiai aptaria paveiktą asmenį (anamnezę). Anamnezės pokalbyje jis užduoda klausimus, pavyzdžiui, kada atsirado odos pakitimų, ar jie atsirado staiga, ar išsivystė per ilgesnį laiką, ar jau buvo kelis kartus.
Be to, jis paklaus apie galimus provokuojančius veiksnius, pavyzdžiui, ar ilgai buvote lauke šaltyje, ar nesergate kitomis ligomis (pvz., raudonąja vilklige, ateroskleroze).
Medicininė apžiūra
Tada gydytojas apžiūri odą, ar nėra regėjimo sutrikimų (pvz., deformacijų, sužalojimų, patinimų, spalvos pakitimų). Tai darydamas jis atidžiai apžiūri odą (pvz., specialiu odos didintuvu ar mikroskopu) ir, jei reikia, apčiuopia.
Dažniausiai gydytojas pagal aprašytus simptomus ir fizinę apžiūrą gana greitai atpažįsta, ar tai nušalimas.
Jei simptomai rodo kitą ligą, būtina atlikti papildomus tyrimus, siekiant nustatyti pagrindinę problemą (pvz., kraujo tyrimai).
Kaip apsisaugoti nuo nušalimo?
Geriausia apsauga nuo nušalimo – vengti šalčio. Apsaugokite kūną šiltais drabužiais (pvz., pirštinėmis, kepure, kojinėmis), kurie nesusitraukia. Esant šaltam ir drėgnam orui, dėvėkite vandeniui nepralaidžius ir kvėpuojančius drabužius.
Kalbant apie drabužius, įsitikinkite, kad gerai uždengiate galvą. Būtent čia kūnas išspinduliuoja daugiausiai šilumos. Venkite per ankštų batų ar pirštinių. Jie nutraukia kraujo tiekimą kraujagyslėse ir labiau linkę nušalti. Sutraukiančios apyrankės, kojinės ar diržai taip pat stabdo kraujotaką.
Taip pat susilaikykite nuo alkoholio ir rūkymo. Abi medžiagos pažeidžia jūsų kraujagysles ir neigiamai veikia jūsų imuninę sistemą.
Po šaltakraujystės gydymo patartina toliau pažeistas odos vietas prižiūrėti kremais, kad odos pažeidimai neviršytų ribos. Drėgnu ir šaltu oru veido odą geriausia apsaugoti tirštu riebiu ar šaltu kremu. Paklauskite savo gydytojo arba vaistininko, kurie kremai jums tinka, nes kai kurie gali sudirginti odą.
