Trumpa apžvalga
- Aprašymas: Ryšys tarp pūliais užpildytos ertmės, pvz., dėl danties šaknies uždegimo, ir burnos ertmės.
- Simptomai: Iš pradžių atsiranda nestiprus dantenų patinimas, paraudimas, danties spaudimo pojūtis; laikui bėgant skausmas didėja, kol pūliai per danties fistulę išteka į burnos ertmę.
- Priežastys: Dantų fistulių priežastis dažniausiai yra danties, danties šaknies ar danties šaknies galiuko uždegimas.
- Prognozė: laiku gydant, tikimybė pasveikti yra gera. Jei dantų fistulė negydoma, ilgainiui gali netekti dantis ir pažeisti žandikaulio kaulą.
- Gydymas: kuo anksčiau; gydymas antibiotikais; uždegusio šaknies galiuko pašalinimas, jei reikia, pažeisto danties ištraukimas; fistulės atidarymas atliekant nedidelę chirurginę procedūrą.
- Diagnozė: pokalbis su gydytoju (anamnezė), fizinė apžiūra (pvz., dantų ir burnos ertmės apžiūra, pažeisto danties šalčio testas, rentgenas).
Kas yra dantų fistulė?
Dantų fistulės yra nenatūralūs, vamzdelį primenantys praėjimai arba jungtys tarp pūliais užpildytos ertmės ir burnos ertmės gleivinės (pavyzdžiui, dantenų). Fistulės padeda skysčiams, tokiems kaip pūliai, susikaupę dėl uždegimo audinio ertmėse, tekėti pro arba išeiti. Principas yra panašus į drenažo kanalą.
Fistulės ant danties ar dantenų dažniausiai atsiranda dėl bakterijų užkrėtimo danties šaknyje ar galiuke. Dažniausiai dantis iš anksto pažeidžia ėduonis, dėl kurio bakterijos ir kiti ligų sukėlėjai prasiskverbia į danties šaknį ir dauginasi.
Tai sukelia audinių uždegimą. Tolesnėje eigoje susidaro kišenė su pūliais. Padidėjus slėgiui, danties fistulė atsidaro, o pūlingas sekretas vėliau iš infekcijos šaltinio (fistulės pagrindo) nuteka per fistulės kanalą į burnos ertmę.
Kuo skiriasi dantų fistulės, dantų abscesai ir aftos?
Dantų fistulės, abscesai ir aftos skiriasi viena nuo kitos priežastimi ir struktūra. Aftos yra skausmingi, bet dažniausiai nekenksmingi burnos gleivinės pažeidimai. Jie išsivysto dėl stiprios imuninės sistemos reakcijos, dėl kurios audiniai miršta. Trigeriai yra, pavyzdžiui, ligos, traumos ar stresas. Aftos paprastai užgyja savaime per kelias savaites.
Fistules ir abscesus dažniausiai sukelia bakterijos, kurios įsiveržia į burnos ertmės audinius, ten dauginasi ir sukelia uždegimą. Kadangi fistulės pūliai dažnai ištuštėja esant per dideliam slėgiui, uždegimo židinį abscese uždengia aplinkiniai audiniai. Pūlinys visada turi būti atidarytas chirurginiu būdu.
Nors abscesai ir aftos paprastai susidaro visoje burnos ertmėje, pavyzdžiui, gomuryje ar liežuvyje, dantų fistulės dažniausiai susidaro tik ant dantenų virš atskirų dantų.
Kaip atpažinti fistulę burnoje?
Dantų fistulė dažniausiai susidaro tik ant vieno danties apatiniame arba viršutiniame žandikaulyje. Iš pradžių simptomai yra labai silpni. Dažnai nukentėjusieji iš pradžių jaučia tik dantenų patinimą ir spaudimo ar įtempimo pojūtį ant danties. Ligai progresuojant, virš danties ant burnos gleivinės susidaro nedidelis, pūslelių pavidalo iškilimas, kuris prisipildo pūliais. Uždegimo vieta yra nenatūraliai paraudusi ir kartais jautri prisilietimui.
Jei pūlių susikaupia per daug ir spaudimas danties fistulėje tampa per didelis, ilgainiui jis plyšta ir pūliai per fistulės takus išteka į burnos ertmę. Daugeliu atvejų skausmas tokiu būdu trumpam sumažėja. Tačiau pati fistulė neišnyksta ir po trumpo laiko vėl prisipildo pūliais.
Kadangi fistulei sprogus simptomai dažniausiai vėl išnyksta, pacientai dažnai nesikreipia į odontologą keletą savaičių ar net mėnesių. Kai kuriems ligoniams dantų fistulė būna daugelį metų, kol jie nesikreipia į odontologą.
Norėdami pagreitinti gijimą ir išvengti antrinės žalos, turėtumėte kuo greičiau kreiptis į odontologą, jei simptomai išlieka.
Kodėl atsiranda danties fistulė?
Dažniausia danties fistulės burnos ertmėje priežastis – bakterinis danties šaknies, tiksliau – danties šaknies galiuko, uždegimas. Paprastai bakterijos (daugiausia streptokokai ir stafilokokai) patenka į danties šaknį, kai dantis jau yra pažeistas, pavyzdžiui, ėduonies. Jei uždegimas ilgai negydomas, ilgainiui virš uždegusio danties susidaro danties fistulė.
Rūkymas, netinkama mityba (pavyzdžiui, daug cukraus) ir netinkama dantų higiena taip pat padidina dantų fistulių riziką ir tuo pačiu lėtina gijimą. Kiti rizikos veiksniai yra: burnos gleivinės uždegimas, dantų uždegimas, susilpnėjusi imuninė sistema, burnos ir gerklės sužalojimai.
Ką tai liečia?
Dantų fistulės, atsirandančios dėl dantų, dantų šaknų ir periodonto infekcijų, pirmiausia paveikia žmones nuo 20 iki 40 metų. Tačiau dantų fistulės atsiranda bet kuriame amžiuje, įskaitant vaikus ir paauglius.
Be to, žmones, sergančius jau esamomis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, bronchine astma) arba žmones, kurių imunitetas susilpnėjęs (pavyzdžiui, po kamieninių ląstelių transplantacijos ar chemoterapijos), taip pat rūkalius ir alkoholikus dažniau kenčia nuo infekcijų. burnos ertmė.
Kuo pavojingos fistulės burnoje?
Jei pacientai nesikreipia į gydytoją, uždegimas gali progresuoti. Proceso metu atvira žaizda pakartotinai užsikrečia bakterijomis. Uždegimas plinta ir taip pat gali pažeisti žandikaulį.
Retais atvejais fistulė užsikemša, įsikapsuliuoja ir tampa abscesu. Tuomet kyla pavojus, kad pūlinyje susikaupusios pūlinės bakterijos pasklis per kraują ir sukels kraujo apsinuodijimą (sepsį). Tai ypač pasakytina apie abscesus, kurie nėra gydomi arba negydomi laiku.
Sepsis yra pavojingas sergančiųjų gyvybei, nes sunkiais atvejais jis sukelia gyvybiškai svarbių organų, tokių kaip širdis ar inkstai, nepakankamumą. Pacientai turi būti kuo greičiau gydomi ligoninėje, dažniausiai intensyviosios terapijos skyriuje.
Dantų fistulės kartais atsinaujina nepaisant gydymo. Tokiu atveju būtinas atnaujintas odontologo gydymas.
Kaip gydyti dantų fistulę?
Stomatologas dažniausiai gydo dantų fistulę antibiotikais, kad sustabdytų bakterijų plitimą. Nukentėjęs asmuo vartoja šias tabletes kiekvieną dieną. Dozę ir naudojimą nustato gydytojas, atsižvelgdamas į uždegimo progresavimą.
Norint konkrečiai kovoti su uždegimu ir išvengti atsparumo antibiotikams, kartais reikia laboratoriškai nustatyti ligos sukėlėją (antibiogramą).
Jei danties fistulės priežastis – uždegusi danties šaknis, gydytojas pašalina pažeistą šaknies galiuko dalį (šaknies galiuko rezekcija). Kai kuriais atvejais, norint sustabdyti uždegimą, būtina visiškai pašalinti dantį.
Dėl to pūliai nuteka į burnos ertmę, o prireikus gydytojas nedideliu siurbtuku išsiurbia žaizdoje likusius pūlius. Net ir po šios procedūros gydytojas dažniausiai skiria antibiotikų, kad paspartintų gijimą ir sumažintų atsinaujinusio uždegimo riziką.
Jei uždegimas lokalizuotas, pašalinta uždegimo priežastis, o kitų rizikos veiksnių (pvz., imunodeficito) nėra, gydytojas kartais nenaudoja antibiotikų.
Dažnai šių priemonių pakanka, kad danties fistulė sugytų. Tačiau kai kuriais atvejais dantų fistulės grįžta nepaisant gydymo (pavyzdžiui, ant gydyto danties arba ištraukus dantį). Tada būtinas dar vienas vizitas pas odontologą.
Jokiu būdu neturėtumėte patys durti ar spausti danties fistulės. Dėl to uždegimas gali pablogėti ir vėluoti gijimą.
Šių namų gynimo priemonių poveikis nėra pakankamai moksliškai įrodytas. Prieš naudodami juos, pasitarkite su savo odontologu.
Po danties fistulės gydymo, sergantiesiems būtina reguliariai tikrinti gijimo procesą pas odontologą, kol simptomai išnyks. Tokiu būdu paveikti asmenys sumažina komplikacijų riziką ir užkerta kelią atsinaujinti uždegimui.
Kaip gydytojas nustato diagnozę?
Esant danties skausmui ir simptomams burnos srityje, pirmiausia reikia susisiekti su odontologu. Pirmiausia odontologas atlieka išsamią paciento konsultaciją (anamnezę). Gydytojas paklaus, pavyzdžiui, kiek laiko buvo simptomai ir ar pacientas jaučia skausmą ar kitus simptomus (pvz., karščiuoja).
Tada jis apžiūri dantis ir burną. Norėdami tai padaryti, jis apžiūri dantis ir burną, ar nėra tokių regimybių, kaip patinimas, nenatūralus paraudimas, spalvos pakitimas ar sužalojimai.
Tada odontologas padaro žandikaulio rentgeno spindulius. Jie parodo, kiek progresavo uždegimas ir ar jau buvo pažeistas žandikaulio kaulas.
Jei yra komplikacijų, pavyzdžiui, žandikaulio kaulo uždegimas, odontologas nukreips pacientą pas burnos ar žandikaulių chirurgą. Esant poreikiui, pastarasis atliks papildomus tyrimus, tokius kaip ultragarsinis tyrimas (sonografija), kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad įvertintų uždegimo išplitimą ir galimą žandikaulio kaulo pažeidimą.
Kaip išvengti dantų fistulės?
Siekiant išvengti danties fistulės, odontologai rekomenduoja kuo greičiau gydyti prasidėjusį danties ar danties šaknies uždegimą. Nukentėjusiesiems geriausia kreiptis į odontologą, kai tik pajunta pirmuosius simptomus, tokius kaip spaudimo jausmas, patinimas ir (arba) nedidelis skausmas.
- Užtikrinkite kruopščią kasdienę burnos ir dantų higieną.
- Sunkiai pasiekiamas vietas ir tarpdančius išvalykite dantų siūlu.
- Bent kartą, geriausia – du kartus per metus, dantis patikrinkite pas odontologą.
- Bent kartą per metus dantis profesionaliai išvalykite pas odontologą.
- Stiprinkite imuninę sistemą: valgykite subalansuotą mitybą, reguliariai mankštinkitės, venkite streso ir palaikykite socialinius kontaktus.
