Trumpa apžvalga
- Ligos eiga ir prognozė: Paprastai labai gera su apibrėžiamais navikais tik kiaušidžių srityje; blogos galimybės pasveikti paskutinėje stadijoje ir esant metastazėms (organų užkrėtimas ne pilvo ertmėje)
- Gydymas: operacija pašalinant kiaušides, kiaušintakius, gimdą, didelį pilvo tinklą, galbūt žarnyno dalis, apendiksą ar limfmazgius; chemoterapija, retai radioterapija
- Priežastys ir rizikos veiksniai: beveik nežinoma; riziką padidina genetiniai veiksniai, polinkis, daug moteriškų ciklų, tam tikri aplinkos veiksniai; rizika mažesnė naudojant kontracepciją ir nėštumą
- Diagnozė: pilvo palpacija, ultragarsas, kompiuterinė tomografija ir (arba) magnetinio rezonanso tomografija, cistoskopija arba rektoskopija, kraujo tyrimas, audinių mėginys
Kas yra kiaušidžių vėžys?
Gydytojai išskiria skirtingus navikų tipus sergant kiaušidžių vėžiu, atsižvelgdami į audinių ląsteles, iš kurių susidarė navikas.
Epitelio navikai sudaro daugumą kiaušidžių vėžio navikų ir išsivysto iš viršutinio kiaušidžių ląstelių sluoksnio (epitelio) ląstelių. Pavyzdys yra Brennerio navikas, kuris dažniausiai yra gerybinis ir paveikia moteris po menopauzės. Retai šis navikas yra piktybinis. Kitos formos, tokios kaip serozinė cistadenokarcinoma ar gleivinė karcinoma, yra aiškiai piktybinės.
Lytinės linijos stromos navikai sudaro grupę įvairių navikų, kurie išsivysto atitinkamai iš embrioninių gemalo linijų arba lytinių liaukų ląstelių. Čia taip pat yra gerybinių ir piktybinių formų. Grynųjų stromos navikų grupė daugiausia yra gerybiniai.
Gryni gemalo linijos navikai apima, pavyzdžiui, granuliozinių ląstelių navikus (GCT), kurie laikomi mažai piktybiniais. Mišrių gemalo linijos stromos navikų grupę sudaro Sertoli-Leydig ląstelių navikai ir gemalo linijos stromos navikai NOS. Jų negalima aiškiai klasifikuoti pagal audinių pokyčius.
Piktybinis kiaušidžių vėžys greitai suformuoja dukterinius navikus, vadinamąsias metastazes. Jie plinta daugiausia pilvo ertmėje ir pilvaplėvėje. Tačiau kartais per kraują ir limfos kanalus pažeidžiamos kepenys, plaučiai, pleuros ar limfmazgiai.
Kiaušidžių vėžys: stadija
Liga progresuoja keturiais etapais, kurie klasifikuojami pagal vadinamąją FIGO klasifikaciją (Fédération Internationale de Gynécologie et dʼObstétrique):
- FIGO I: Ankstyvoji stadija. Kiaušidžių vėžys pažeidžia tik kiaušidžių audinį (pažeidžiama viena arba abi kiaušidės).
- FIGO II: auglys jau išplito į dubenį.
- III FIGO: Vėžys metastazavo į pilvaplėvę (pilvaplėvės karcinomatozė) arba į limfmazgius.
- FIGO IV: Labai pažengęs etapas. Naviko audinys jau yra už pilvo ertmės ribų (pvz., tolimos metastazės į plaučius, ten patenkančios per kraujotaką ar limfinę sistemą).
Kiaušidžių vėžiu dažniausiai serga vyresnio amžiaus moterys po menopauzės. Roberto Kocho instituto (RKI) duomenimis, vidutinis ligos pasireiškimo amžius yra 69 metai. Kiaušidžių vėžys retai suserga iki 40 metų amžiaus. Kiaušidžių vėžys yra antras pagal dažnumą moterų reprodukcinių organų vėžys po krūties vėžio. Piktybinio naviko atsiradimo ant kiaušidžių rizika yra 1.3 procento (pažeidžiama viena iš 76 moterų).
Kiti kiaušidžių navikai
Kiaušidėse taip pat atsiranda navikų, atsirandančių ne dėl kiaušidžių ląstelių degeneracijos, pavyzdžiui, kitų vėžio formų dukteriniai navikai. Tai apima Krukenbergo naviką, kuris išsivysto kaip antrinis skrandžio vėžio navikas.
Kiaušidžių vėžys: simptomai
Viską svarbaus apie būdingus kiaušidžių vėžio požymius galite perskaityti straipsnyje Kiaušidžių vėžys – simptomai.
Kaip progresuoja kiaušidžių vėžys ir kiek galima išgyventi?
Daugeliu atvejų auglys išsivysto nepastebimai be ankstyvų simptomų, todėl sunku pasakyti, kaip greitai auga kiaušidžių vėžys. Šio tipo navikai dažniausiai diagnozuojami tik pažengusiame etape.
Jei vėžys jau išplito į pilvą, tikimybė pasveikti yra menka. Paskutiniame etape kiaušidžių vėžys dažnai paveikė visą kūną. Tuomet metastazių yra ir ne pilvo ertmėje esančiuose organuose, tokiuose kaip kepenys ir plaučiai. Šiame etape vidutinė gyvenimo trukmė yra tik 14 mėnesių. Pacientams, sergantiems pažengusiu kiaušidžių vėžiu, liga dažnai atsinaujina baigus gydymą.
Apskritai kiaušidžių vėžio prognozė yra blogiausia iš visų ginekologinių vėžio formų.
Koks yra kiaušidžių vėžio gydymas?
Kiaušidžių vėžio gydymas apima dvi pagrindines procedūras: chirurgiją ir chemoterapiją. Daugeliu atvejų gydytojas pacientą gydo derindamas abu. Kokia terapinė procedūra taikoma, priklauso nuo naviko stadijos.
Chirurgija
Operacija taip pat naudojama diagnostikos tikslais. Gydytojas turi galimybę atlikti metastazių paiešką visoje pilvo ertmėje. Jei, pavyzdžiui, yra pastebimai padidėję limfmazgiai, jis dažniausiai paima audinių mėginius tolesniam tyrimui.
Chemoterapija
Paprastai po operacijos atliekama chemoterapija. Gydymas skirtas užkirsti kelią tolesniam naviko židinių, kurie galėjo būti nepašalinti arba visiškai pašalinti, vystymuisi. Vaistai (citostatikai) veikia visą kūną arba gali būti tiekiami konkrečiai į pilvo ertmę. Jie naikina vėžines ląsteles. Veiksmingiausi nuo kiaušidžių vėžio yra platinos turintys preparatai, tokie kaip karboplatina, kuri skiriama kartu su kitais vaistais, tokiais kaip paklitakselis.
Yra papildomų vaistų, kurie konkrečiai veikia tam tikras naviko savybes, kad padėtų chemoterapijai veikti. Pavyzdžiui, medžiagos, slopinančios naujų kraujagyslių susidarymą, pablogina naviko aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, taip sulėtindamos jo augimą.
Jei navikas ant kiaušidės diagnozuojamas labai anksti, chemoterapija gali būti nereikalinga.
Kas sukelia kiaušidžių vėžį?
Kaip ir beveik visos vėžio rūšys, kiaušidžių vėžys išsivysto iš ląstelių, kurios auga nekontroliuojamai; šiuo atveju tai yra kiaušidžių audinių ląstelės. Vėlesniame etape navikas formuoja metastazes, kurios plinta į aplinkinius audinius, pavyzdžiui, pilvo ertmę. Detaliau nežinoma, kodėl ląstelės išsigimsta. Tačiau atrodo, kad genetiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį, nes kiaušidžių vėžys pasireiškia šeimose, o tam tikri genetiniai pokyčiai (mutacijos) dažniau pasireiškia vėžiu sergančioms moterims.
Be to, moters menstruacijų ciklų skaičius turi įtakos ligos vystymuisi. Todėl moterims, kurioms vėluoja pirmosios menstruacijos ir ankstyva menopauzė, yra mažesnė tikimybė susirgti kiaušidžių augliu. Tai taip pat taikoma moterims, kurios buvo nėščios vieną ar daugiau kartų arba kurios ilgą laiką nuolat vartojo hormoninę kontracepciją.
Genetiniai ir aplinkos veiksniai
Moterims, kurių pirmos eilės giminaičiai sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu, yra didesnė rizika susirgti šia liga. Taip pat gali turėti įtakos žalingas aplinkos poveikis ir nesveika mityba. Yra duomenų, kad antsvoris (nutukimas) didina riziką susirgti šia liga.
Kaip diagnozuojamas kiaušidžių vėžys?
Pirmasis kiaušidžių naviko požymis yra pilvo sienos ir moterų lytinių organų palpacija. Paprastai po to atliekamas pilvo srities ir makšties ultragarsinis tyrimas (sonografija). Tai suteikia informacijos apie vėžinių navikų dydį, vietą ir būklę. Jau dabar gali būti įmanoma įvertinti, ar navikas yra gerybinis, ar piktybinis.
Kiek liga jau išplitusi, galima nustatyti kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tomografijos (KT/MRT) pagalba. Šios procedūros padeda aptikti metastazes krūtinėje ar pilvo ertmėje.
Jei yra įtarimas, kad navikas jau paveikė šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną, informaciją suteiks cistoskopija arba rektoskopija.
Tiksli diagnozė galima tik ištyrus audinio mėginį (biopsiją), kurį gydytojas pirmiausia pašalina chirurginiu būdu.
Dėl kiaušidžių vėžio nėra teisiškai privalomo profilaktikos patikrinimo. Reguliarūs ginekologiniai tyrimai ir makšties ultragarsas, kaip vėžio patikros dalis, gali padėti nustatyti vėžį ankstyvoje stadijoje. Taip pat diskutuojama, ar kraujo tyrimas kartu su ultragarsu taps standartine procedūra, leidžiančia nustatyti ankstyvus kiaušidžių vėžio požymius.
