Kolpitas: simptomai, terapija, prognozė

Trumpa apžvalga

  • Simptomai: išskyros, kartais su nemaloniu žuvies kvapu, skausmas, deginimas, niežulys, dažnas šlapinimasis
  • Gydymas: Priklausomai nuo priežasties, dažniausiai antibiotikai ar kiti vaistai tepalų, žvakučių ar tablečių pavidalu
  • Priežastys ir rizikos veiksniai: Infekcija, kurią dažniausiai sukelia bakterijos, grybai, virusai ar pirmuonys, kartais cheminės medžiagos ar svetimkūniai; menopauzė
  • Diagnozė: ginekologo konsultacija ir fizinė apžiūra, tepinėlis ir mikroskopinis tyrimas
  • Ligos eiga ir prognozė: Geros galimybės pasveikti be komplikacijų, jei gydymas bus pradėtas anksti, kylančios infekcijos rizika su galimu nevaisingumu be gydymo
  • Prevencija: Užtikrinti sveiką makšties florą

Kas yra kolpitas?

Paprastai patogenai makštyje neišgyvena, nes ten aplinka jiems per rūgšti. Sveika makšties flora, kurią daugiausia sudaro pieno rūgšties bakterijos (laktobacilos), yra atsakinga už rūgštingumo lygį. Suskaidydami cukrų iš makšties ląstelių į pieno rūgštį, jie užtikrina žemą pH vertę makštyje – kaip apsaugą nuo infekcijų, tokių kaip kolpitas.

Moteriškas lytinis hormonas estrogenas turi lemiamos įtakos gleivinei ir rūgštinei makšties aplinkai. Jis palaiko makšties gleivinės augimą ir reguliarų atsinaujinimą. Be to, estrogenai padidina cukraus kiekį makštyje, todėl sveikos pieno rūgšties bakterijos gali daugintis.

Dvi kolpito formos

Gydytojai išskiria dvi kolpito formas:

  • Pirminis kolpitas: daug patogenų patenka į makštį ir taip sutrikdo natūralią makšties florą, kad atsiranda uždegimas.
  • Antrinis kolpitas: makšties aplinka yra sutrikusi tiek, kad izoliuotos patogeninės bakterijos dauginasi ir sukelia uždegimą.

Kokie yra kolpito simptomai?

  • Bakterijos: bespalvės arba pilkos, plonos išskyros rodo bakterinę vaginozę – įprastą bakterinio kolpito, kurį sukelia anaerobinės bakterijos, pvz., Gardnerella, formą. Čia būdingas nemalonus, žuvies kvapas. Taip pat yra kitų bakterijų sukeliančių veiksnių, tokių kaip Chlamydia trachomatis, aerobinės bakterijos ar mikoplazma.
  • Grybai: užsikrėtus Candida grybais, atsiranda baltai gelsvos, kreminės arba trupinės, bekvapės išskyros ir stiprus niežėjimas.
  • Vienaląsčiai organizmai (protozojai): jei trichomonadai (vienaląsčiai parazitai) sukelia kolpitą (trichomonas colpitis), išskyros būna geltonai žalios, putotos, nemalonaus kvapo ir kartu su niežuliu.

Kiti dažni kolpito simptomai yra skausmas ir deginimas makšties srityje. Skausmas atsiranda lytinių santykių metu (dispareunija) arba nepriklausomai nuo mechaninio dirginimo. Vaginitas taip pat kartais sukelia skausmą šlapinantis.

Priklausomai nuo priežasties, makštyje taip pat gali atsirasti įvairių gleivinės pakitimų, tokių kaip dėmėtas ar išplitęs paraudimas, papulės arba plokščios ir šiek tiek kraujuojančios opos.

Tačiau kai kuriais atvejais kolpitas išlieka besimptomis, ty be simptomų.

Kaip gydomas kolpitas?

Su infekcija susijusio kolpito gydymas priklauso nuo patogeno ar patogenų. Pavyzdžiui, gydytojai naudoja antibiotikus (pvz., Metronidazolą) nuo bakterijų ir priešgrybelinius vaistus (pvz., Klotrimazolą) nuo grybelių. Kartais skiria ir antiseptinių priemonių (Betaisodona). Jie veiksmingi prieš bakterijas, grybelius, virusus ir pirmuonis.

Priklausomai nuo vaisto formos, veikliosios medžiagos veikia lokaliai (pavyzdžiui, žvakučių arba kremų pavidalu) arba sistemiškai, ty absorbuojamos į kraują (dažniausiai tabletėmis). Esant lytiniu keliu plintančių vaginito sukėlėjų, tokių kaip chlamidijos ar trichomonadai, taip pat būtina gydyti partnerį.

Jei kolpito sukėlėjų nerandama, bet yra neteisinga makšties kolonizacija (disbiozė), makšties floros pusiausvyrai atkurti naudojami vaistai (pvz., su probiotikais).

Kokios namų gynimo priemonės gali būti naudojamos gydymui?

Kai kurios moterys vaginito simptomams gydyti naudoja įvairius natūralius produktus. Tačiau ypač atsargiai reikia naudoti tamponus, suvilgytus natūraliame jogurte ar piene ir įkišus į makštį, taip pat naudojant, pavyzdžiui, sėdimas voneles su obuolių sidro actu. Kyla pavojus, kad tokiu būdu į makštį pateks daugiau mikrobų, taip pat gali sutrikdyti makšties aplinką atšiauriomis medžiagomis, tokiomis kaip actas, ir dar labiau dirginti gleivinę.

Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgesnį laiką, nepalengvėja ar net pablogėja, visada reikia kreiptis į gydytoją.

Kas sukelia kolpitą?

Kolpitą sukelia ne tik bakterijos, bet ir kiti patogenai, tokie kaip grybeliai (Candida grybai), virusai (pvz., ŽPV virusai arba herpeso virusai) arba vienaląsčiai parazitai (pvz., trichomonadai).

Be šio su infekcija susijusio vaginito, taip pat yra vaginito formų, kurias sukelia cheminės medžiagos ar kiti dirgikliai. Trauminio kolpito priežastis dažniausiai yra svetimkūnis makštyje, pavyzdžiui, užmirštas tamponas ar pesaras.

Atrofinis kolpitas, kartais vadinamas colpitis senilis, yra dar vienas neinfekcinio vaginito tipas. Moterims ji pasireiškia menopauzės metu arba po jos, nes dėl didėjančio estrogeno trūkumo makšties gleivinė visiškai nesusikaupia. Tai sumažina vietinę apsaugą nuo patogenų. Progresuojant iš pradžių neinfekciniam makšties uždegimui, mikrobai, tokie kaip bakterijos ar grybeliai, nusėda ir lengvai dauginasi.

Kolpito rizikos veiksniai

  • Cukrinis diabetas
  • Nutukimas (nutukimas)
  • Kušingo sindromas

Geležies trūkumas, augliai, operacijos ir genetinis polinkis taip pat prisideda prie kolpito išsivystymo. Tas pats pasakytina apie tam tikrus vaistus, tokius kaip antibiotikai, kortikosteroidai („kortizonas“) ir vaistai nuo vėžio.

Visi šie veiksniai neigiamai veikia makšties florą ir taip atveria kelią vaginitui. Tačiau iš esmės kolpitas gali išsivystyti ir esant sveikai makšties flora.

Kaip diagnozuojamas kolpitas?

Jei įtariamas kolpitas, ginekologas yra tinkamas asmuo, į kurį reikia kreiptis. Pirminės konsultacijos metu jie surinks jūsų ligos istoriją (anamnezę). Turėsite galimybę išsamiai apibūdinti savo simptomus ir skundus. Gydytojas užduos konkrečius klausimus, pavyzdžiui, ar anksčiau turėjote tokių simptomų, ar vartojate kokių nors vaistų.

Siekdamas nustatyti bet kokius kolpito sukėlėjus, gydytojas paima tepinėlį iš makšties gleivinės. Po mikroskopu iš tepinėlių galima matyti, ar makštyje išplito, pavyzdžiui, grybeliai, bakterijos ar kirminai. Tikslesniam nustatymui gydytojai kartais turi laboratorijoje paruoštą ligos sukėlėjo pasėlius.

Vyresnio amžiaus moterys dažnai serga atrofiniu kolpitu. Daugeliu atvejų patogenų aptikti nepavyksta.

Jei įtariamas kolpitas, svarbu atmesti kitas simptomų priežastis. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus moterims, sergančioms kolpitu, visada reikia diagnozuoti galimą vėžinį naviką.

Gydytojas taip pat nustatys galimus kolpito rizikos veiksnius, tokius kaip tam tikros medžiagų apykaitos ligos ar netinkami higienos metodai. Tokius veiksnius patartina kuo labiau pašalinti arba bent jau sumažinti, kad būtų sumažinta pasikartojančio vaginito rizika.

Kaip progresuoja kolpitas?

Siekiant sumažinti pakartotinio uždegimo riziką sugijus kolpitui, patartina pašalinti arba sumažinti esamus rizikos veiksnius. Pavyzdžiui, reikėtų vengti per didelės intymios higienos, nes ji trikdo makšties florą. Todėl patartina vengti makšties dušų ir intymios kosmetikos priemonių (pvz., intymių dezodorantų), kurios nėra pritaikytos rūgštinei makšties aplinkai.

Tačiau intymios higienos trūkumas taip pat skatina kolpitą.

Kolpitas nėštumo metu

Gali būti, kad makšties uždegimas nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba priešlaikinį membranų plyšimą, taigi ir persileidimą. Todėl labai svarbu, kad nėščios moterys gydytų kolpitą.

Kadangi yra tikimybė, kad makšties uždegimą sukeliantys sukėlėjai (pvz., herpeso virusai, gonokokai ar chlamidijos) gali užkrėsti naujagimį natūralaus gimdymo metu, gydytojai dažniausiai atlieka cezario pjūvį nėščiosioms, sergančioms ūminiu kolpitu.

Ar galima išvengti kolpito?

Yra keletas aspektų, kurie palaiko sveiką makšties florą ir taip sumažina kolpito riziką. Tai apima:

  • Nenaudokite makšties dušų ar intymių dezodorantų, nes jie paprastai sunaikina sveiką makšties florą.
  • Dėvėkite apatinius, pagamintus iš orui laidžių medžiagų, pavyzdžiui, medvilnės, ir kuriuos galima skalbti 60 laipsnių temperatūroje.
  • Venkite kelnaičių įklotų su plastikine plėvele, nes tai riboja oro cirkuliaciją.
  • Palaikykite savo imuninę sistemą, taigi ir sveiką makšties florą, reguliariai mankštindamiesi ir atsipalaiduodami, taip pat sveiką ir subalansuotą mitybą su mažai cukraus.