Trumpa apžvalga
- Terapija: Kognityvinė elgesio terapija su konfrontacijos pratimais, kartais palaikoma vaistais.
- Simptomai: pasikartojantys valdymo veiksmai, tokie kaip daiktų (pvz., krosnies, durų) tikrinimas kartu su nerimu ir vidine įtampa; sergančiųjų žino, kad jų elgesys yra neracionalus
- Priežastys: biologinių (genetinių) veiksnių ir aplinkos įtakos (tokių kaip trauminė vaikystė, nepalankus auklėjimas) sąveika
- Diagnozė: Anamnezės rinkimas specialių anketų pagalba
- Prognozė: gera prognozė, jei anksti gydys apmokytas terapeutas
Kas yra kontrolės prievarta?
Kontrolės prievarta yra labai dažna obsesinio-kompulsinio sutrikimo forma. Sergantieji dažnai praleidžia daug valandų per dieną tikrindami viryklę, maišytuvus ir duris. Ilgainiui daug laiko reikalaujantys ritualai trukdo jiems dalyvauti gyvenime ir atlikti kasdienes užduotis. Todėl ryškus prievartas tikrintis sukelia nemenkas kančias.
Ši obsesinio-kompulsinio sutrikimo forma yra susijusi su objektų valdymu. Obsesinis-kompulsinis elgesys, susijęs su kitų žmonių kontrole, labiau rodo asmenybės sutrikimą. Pavyzdžiui, disocialaus asmenybės sutrikimo atveju pacientai mažai empatuoja kitiems ir kartais manipuliuoja aplinkiniais.
Nebeišeiti iš namų, nevalgyti ant viryklės ar nedegti žvakių – tai vengimo strategijos, kurios palaiko ar net sustiprina kontrolės prievartą. Todėl terapijoje būtent tokios strategijos yra atskleidžiamos ir įgyvendinamos. Šiam procesui padeda psichoterapija kartu su vaistais, tokiais kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
Iš psichoterapinių metodų ypač efektyvi pasirodė kognityvinė elgesio terapija su konfrontacijos pratimais. Čia kenčiantys mokosi susidoroti su savo baimėmis. Pavyzdžiui, kontrolės prievartos atveju tai reiškia, kad reikia išeiti iš namų kelis kartus nepatikrinus durų.
Terapijos metu, padedami terapeuto, sergantieji išmoksta apsiriboti iki normalaus kontrolės lygio, t.y. pasitikėti savimi. Taip yra todėl, kad žmonės, turintys kontrolės prievartą, visada abejoja savimi. Nors jie ką tik užrakino duris, kitą akimirką jie nėra tikri, ar jos saugiai užrakintos. Terapijoje nukentėjusieji nepasiduoda norui kontroliuoti. Laikui bėgant jie tampa vis saugesni, o nerimas atslūgsta.
Kaip pasireiškia prievarta kontroliuoti?
Suinteresuoti žmonės baiminasi, kad dėl jų kaltės įvyks baisi nelaimė. Norėdami išvengti šios nelaimės, jie, pavyzdžiui, vėl ir vėl tikrina viryklės viršų. Jie dažnai sau garsiai sako: „Korkaitė išjungta“. Tačiau jie niekada nėra visiškai tikri. Vos nutolus nuo krosnelės, vėl kyla baisios mintys ir vėl tenka tikrinti krosnelę.
Jie turi panašią patirtį su maišytuvais, lempomis ir durimis. Taigi išėjimas iš namų tampa kančia. Kai jie išeina pro duris po ilgo varstymo ir blaškymosi bei išėmę raktą, jie dar kelis kartus paspaudžia durų rankeną, kad įsitikintų, ar durys tikrai užrakintos. Vieniems tenka kelis kartus suktis atgal ir viską patikrinti dar kartą, treti visai nenori išeiti iš savo buto, nes baimės per stiprios.
Dažna kenčiančių, turinčių kontrolės prievartą, baimė taip pat yra perbėgti ką nors to nesuvokiant. Todėl jie vėl ir vėl važiuoja tuo pačiu keliu, kad įsitikintų, jog niekas dėl jų nenukentėjo.
Žmonės, turintys kontrolės prievartą, žino, kad jų elgesys yra neracionalus, bet negali jo pakeisti. Kontroliniai veiksmai dažnai kartojami iki visiško išsekimo.
Kokios yra priežastys ir rizikos veiksniai?
Tačiau vien to nepakanka, kad iš tikrųjų išsivystytų prievarta kontroliuoti. Taip pat turi būti įtraukti kiti veiksniai, pavyzdžiui, traumuojanti vaikystės patirtis arba nepalankus auklėjimo stilius. Bendras nerimas vaidina svarbų vaidmenį: sunerimę žmonės linkę labai rimtai žiūrėti į grėsmingas mintis. Jie nori bet kokia kaina neleisti mintims virsti realybe.
Išsamią informaciją apie obsesinių-kompulsinių sutrikimų, tokių kaip kontrolės kompulsinis sutrikimas, priežastis, diagnozę ir gydymą rasite straipsnyje Obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Čia taip pat galite perskaityti daugiau apie savarankišką pagalbą sergant obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu. Pavyzdžiui, savipagalbos grupėse grupės nariai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip įgyvendinti suplanuotus elgesio pokyčius.
Kokie tyrimai ir diagnozės galimi?
Kontrolinė prievarta yra ypatinga obsesinio-kompulsinio sutrikimo forma. Terapeutas naudoja specialius klausimynus, kad nustatytų, ar taip yra. Diagnozė yra pirmas svarbus žingsnis siekiant suvaldyti ligą ir vėl susidoroti su kasdieniu gyvenimu.
