Kas yra kraujo perpylimas?
Kraujo perpylimas naudojamas kraujo ar jo komponentų trūkumui kompensuoti arba kraujui organizme pakeisti. Šiuo tikslu kraujas iš plastikinių maišelių (kraujo atsargos) patenka į paciento kūną per veninę prieigą. Jei šis kraujas yra iš užsienio donoro, kraujo vienetas vadinamas užsienio donoru. Jei pacientas gauna savo kraujo, kuris anksčiau buvo paimtas ir saugomas, tai vadinama autologine kraujo donoryste arba autotransfuzija.
Jei anksčiau visas kraujas buvo perpilamas su visais komponentais, šiandien kraujo vienetai yra suskirstyti į atskirus komponentus. Tai lemia:
- raudonųjų kraujo kūnelių koncentratas – sudarytas iš raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų)
- Granulocitų koncentratas – susidedantis iš tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių (granulocitų)
- Trombocitų koncentratas – sudarytas iš kraujo trombocitų (trombocitų)
- Kraujo plazma (= neląstelinė kraujo dalis)
Kada atliekate kraujo perpylimą?
Raudonųjų kraujo kūnelių koncentratai dažniausiai naudojami esant ūminiam kraujo netekimui, siekiant pakeisti prarastus raudonuosius kraujo kūnelius.
Trombocitų koncentratai taip pat skiriami esant dideliam kraujo netekimui. Be to, tokio tipo kraujo perpylimas skiriamas esant trombocitų susidarymo sutrikimams ir kaip kraujavimo profilaktika prieš operaciją.
Kadangi kraujo plazmoje yra krešėjimo faktorių, kurie yra svarbūs kraujo krešėjimui, ji perpilama ir kaip profilaktinė priemonė, įtariant polinkį kraujuoti.
Granulocitų koncentratas gali būti skiriamas kaip kraujo perpylimo dalis vėžiui gydyti. Jame esantys baltieji kraujo kūneliai (neutrofilai, bazofilai ir eozinofilai) turėtų sustiprinti susilpnėjusią imuninę sistemą.
Ką veikiate kraujo perpylimo metu?
Prieš faktinį kraujo perpylimą gydytojas aptars su Jumis galimą riziką ir šalutinį poveikį bei nustatys Jūsų kraujo grupę. Taip pat jūsų bus paprašyta pasirašyti sutikimo formą.
AB0 Kraujo grupių sistema
Ant raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) yra baltymų struktūrų, vadinamų antigenais. Antigenai yra baltymai, sukeliantys imuninį atsaką organizme. Nešėjai, turintys A tipo antigenų, turi A kraujo grupę, o turintys B – atitinkamai B. Jei žmogus turi abiejų tipų antigenus, jis turi AB kraujo grupę. Jei ant eritrocitų nėra antigenų, kalbama apie 0 kraujo grupę.
Kraujo plazmoje yra antikūnų prieš eritrocitų antigenus. Pavyzdžiui, kad imuninė sistema nepultų savo kūno, žmogus, turintis A kraujo grupę, neturi antikūnų prieš A tipo antigenus.
Rezus kraujo grupių sistema
Rezus kraujo grupių sistema išskiria, ar kraujo ląstelės turi tam tikrą baltymą – rezus faktorių – (rezus teigiamas), ar ne (reusas neigiamas). Apie 85 procentai žmonių Europoje yra rezus teigiami, likę 15 procentų rezus neigiami.
Bandymas prie lovos
Bandymas prie lovos atliekamas recipiento kraujui, taip pat skirtam naudoti kraujo vienetui.
Kryžminis atitikimas
Atliekant kryžminio atitikimo testą, kraujo vieneto raudonieji kraujo kūneliai sumaišomi su recipiento plazma (pagrindinis tyrimas), o recipiento raudonieji kraujo kūneliai sumaišomi su kraujo vieneto plazma (mažasis testas). Vėlgi, agliutinacija neturi atsirasti.
Tolesnė procedūra
Prieš perpilant kraują, Jūsų paciento duomenys dar kartą patikrinami, kad būtų išvengta painiavos. Gydytojas į veną įves prieigos liniją, per kurią kraujas turi patekti į jūsų kūną. Būsite stebimi tiek kraujo perpylimo metu, tiek mažiausiai pusvalandį po jo. Tai apima reguliarų kraujospūdžio ir širdies susitraukimų dažnio stebėjimą. Jeigu jaučiatės blogai, nedelsdami pasakykite gydytojui.
Daugiau informacijos: Kraujo donorystė
Daugiau informacijos: Dovanokite plazmą
Jei norite sužinoti, į ką reikia atsižvelgti dovanojant plazmą ir kaip visa tai veikia, skaitykite straipsnį Plazmos dovanojimas.
Kokia yra kraujo perpylimo rizika?
Su kraujo perpylimu susijusi rizika yra reta, bet dažniausiai rimta. Vadinamosios transfuzijos reakcijos metu donoro kraujas reaguoja su recipiento krauju dėl kraujo grupių nesuderinamumo. Dėl to imuninė sistema sunaikina donoro kraują, o tai gali sukelti karščiavimą, anemiją, geltą, kraujotakos sutrikimus ir inkstų nepakankamumą. Transfuzijos reakcija gali pasireikšti tiesiogiai per patį transfuziją arba gali būti uždelsta.
Taip pat galimos alerginės reakcijos, pasireiškiančios karščiavimu, pykinimu, dusuliu, kraujospūdžio kritimu, paraudimu, niežuliu ir retais atvejais šoku.
Jei pacientas gauna daug raudonųjų kraujo kūnelių koncentratų, raudonuosiuose kraujo kūneliuose esanti geležis gali nusėsti organuose ir sukelti ląstelių bei organų pažeidimus. Ypač pažeidžiamos kepenys, širdis, kaulų čiulpai ir hormonus gaminantys organai.
Į ką turėčiau atkreipti dėmesį po kraujo perpylimo?
Po ambulatorinio kraujo perpylimo paprastai galite grįžti namo. Pastebėję bet kokį diskomfortą, pvz., pykinimą ar kraujotakos sutrikimus, nedelsdami praneškite gydytojui.
Reguliariai perpylus kraują, stebima gydymo sėkmė. Ypač svarbu išmatuoti hemoglobino (raudonojo kraujo pigmento) ir geležies kiekį, atsižvelgiant į geležies perteklių, kurį sukelia kraujo perpylimas. Šalutinis poveikis čia nepasireiškia tol, kol organų veikla nesutrinka dėl perkrovos.
