Kaip veikia levodopa
Levodopa pagerina Parkinsono liga sergančių pacientų sulėtėjusį mobilumą ir standumą, padidindama dopamino, kaip dopamino pirmtako, koncentraciją smegenyse.
Pasiuntinė medžiaga dopaminas naudojama smegenyse perduoti signalus tarp nervinių ląstelių, ypač tų, kurios kontroliuoja judėjimą. Tam svarbus regionas yra „substantia nigra“ (lot. „juoda medžiaga“) vidurinėse smegenyse. Jei ten miršta dopaminą gaminančios nervinės ląstelės, susergama Parkinsono liga.
Dopaminas organizme gaminamas iš natūralios aminorūgšties (baltymų statybinės medžiagos) tirozino. Jis paverčiamas tarpine levodopa, o vėliau – dopaminu.
Pats dopaminas Parkinsono liga sergantiems pacientams neskiriamas, nes jis negali prasiskverbti per kraujo ir smegenų barjerą. Tai taip pat sukeltų daugybę periferinių šalutinių poveikių (paveikių organizmą).
Šių dviejų problemų išvengiama gydant levodopa. Tai pirmtakas, todėl iš pradžių neveikia, gali pereiti hematoencefalinį barjerą, o vėliau smegenyse greitai virsta dopaminu.
Kadangi nė viena medžiaga negali prasiskverbti per kraujo ir smegenų barjerą, vien levodopa patenka į centrinę nervų sistemą, kur paverčiama dopaminu.
Absorbcija, skilimas ir išskyrimas
Išgėrus levodopos, ji absorbuojama į kraują viršutinėje plonosios žarnos dalyje. Didžiausia koncentracija kraujyje pasiekiama maždaug po valandos, jei vartojama nevalgius (nevalgius).
Levodopa per kraują patenka į smegenis, kur paverčiama dopaminu ir gali veikti savo susijungimo vietas (receptorius). Tada jis suskaidomas taip pat, kaip natūralus dopaminas.
Jei kartu su levodopa ir benserazidu dedama entakapono, pastarasis slopina dopamino skilimą. Tai prailgina vaisto veikimo trukmę.
Levodopa greitai suskaidoma ir išsiskiria. Praėjus maždaug pusantros valandos po nurijimo, pusė veikliosios medžiagos jau pasišalino iš organizmo. Todėl veiklioji medžiaga turi būti vartojama visą dieną.
Kada vartojama levodopa?
Viena iš levodopos taikymo sričių yra Parkinsono liga (kratantis paralyžius). Jį lydi drebulys, raumenų rigidiškumas ir judėjimo stoka (bradikinezija) arba nejudrumas (akinezija).
Priešingai, Parkinsono ligos simptomai, atsirandantys dėl gydymo vaistais, tokiais kaip neuroleptikai (antipsichoziniai vaistai), neturėtų būti gydomi levodopa. Vietoj to, jei simptomai yra sunkūs, jei įmanoma, pakeičiamas sukėlėjas.
Antroji levodopos taikymo sritis yra neramių kojų sindromas (RLS), nors pirmiausia reikia atmesti geležies trūkumą ar kitus veiksnius.
Kadangi abiem atvejais simptomai palengvėja tik simptomiškai, gydymas visada yra ilgalaikis.
Kita taikymo sritis – pavyzdžiui, labai reta paveldima liga Segawa sindromas – judėjimo sutrikimas, pažeidžiantis visą organizmą dėl genetinio defekto. Tačiau gydymas atliekamas ne pagal patvirtinimą („naudojimas ne pagal etiketę“).
Kaip vartojama levodopa
Veiklioji medžiaga paprastai vartojama tabletėmis. Bendra paros dozė neturi viršyti 800 miligramų levodopos (kartu su benserazidu arba karbidopa) ir yra skiriama keturiomis dozėmis per dieną, kad koncentracija kraujyje būtų kuo pastovesnė.
Dozė didinama „palaipsniui“, ty lėtai, kol randamas optimalus veikliosios medžiagos kiekis. Tai taip pat sumažina šalutinį poveikį, kuris pradžioje pasireiškia dažniau.
Dozė taip pat nustatoma individualiai neramių kojų sindromui gydyti.
Kokį šalutinį poveikį turi levodopa?
Ryškus šalutinis levodopos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai bei virškinamajam traktui sumažėja, kai ją derinama su benserazidu ar karbidopa.
Nepaisant to, daugiau nei dešimt procentų pacientų patiria apetito praradimą, miego sutrikimus, depresiją, pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir kepenų fermentų kiekio pokyčius. Po ilgo gydymo gali pasireikšti vadinamasis „ON-OFF reiškinys“, kai levodopos sukeltas paciento mobilumas greitai virsta nejudrumu.
Tokie „ON-OFF reiškiniai“ dažniausiai stebimi po maždaug penkerių metų gydymo levodopa ir greičiausiai atsiranda dėl ligos progresavimo.
Į ką reikia atsižvelgti vartojant levodopą?
Kontraindikacijos
Levodopos vartoti negalima, jei:
- skeleto vystymasis dar nebaigtas
- sunkus endokrininės sistemos sutrikimas (pvz., hipertiroidizmas arba Kušingo sindromas)
- sunkūs medžiagų apykaitos, kepenų ar kaulų čiulpų sutrikimai
- sunki inkstų liga
- sunkios širdies ligos
- Psichozė ar šizofrenija
- uždaro kampo glaukoma
Sąveika
Levodopos vartojimas su kitomis veikliosiomis medžiagomis gali sukelti sąveiką, kuri turi įtakos gydymo veiksmingumui.
Tam tikri vaistai nuo depresijos, lėtinantys endogeninių pasiuntinių medžiagų irimą smegenyse (monoaminooksidazės / MAO inhibitoriai), taip pat gali sukelti gyvybei pavojingas aukšto kraujospūdžio krizes. Dėl šios priežasties gydymą levodopa reikia pradėti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių po MAO inhibitorių vartojimo nutraukimo.
Kitos kraujotaką stimuliuojančios medžiagos (pvz., astmos ir ADHD gydymo priemonės) taip pat gali perkrauti širdies ir kraujagyslių sistemą. Todėl gydymą turi atidžiai stebėti gydytojas. Tas pats pasakytina apie vaistų nuo aukšto kraujospūdžio ir levodopos derinį.
Kadangi levodopa žarnyne absorbuojama kaip aminorūgštys (baltymų statybiniai blokai), vienu metu valgant daug baltymų turinčio maisto (pvz., mėsos, kiaušinių) gali sutrikti veikliosios medžiagos pasisavinimas.
Amžiaus apribojimas
Levodopos ir benserazido deriniai leidžiami nuo 25 metų. Levodopa kartu su karbidopa nuo 18 metų.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Tyrimai su gyvūnais parodė, kad levodopa žalingas poveikis palikuonims. Iki šiol stebint žmones nėra požymių, kad specifinė rizika būtų žymiai padidėjusi. Jei gydymas yra neabejotinas, nėštumo metu levodopa turi būti vartojama kartu su karbidopa.
Praktiškai žindymas yra priimtinas taikant vidutinių dozių derinį su levodopa ir karbidopa, gerai stebint vaiką ir su išlygomis. Reikia atkreipti dėmesį į bet kokį šalutinį poveikį ir pakankamą vaiko svorio padidėjimą.
Kaip gauti vaistų su levodopa
Visi vaistai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos levodopos, parduodami pagal receptą Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje.
Kiek laiko buvo žinoma levodopa?
Levodopą šeštajame dešimtmetyje pirmą kartą panaudojo Arvidas Carlssonas, vėliau gavęs Švedijos Nobelio premiją, gydyti gyvūnus, sergančius Parkinsono liga. Kitą dešimtmetį levodopa buvo išbandyta ir su žmonėmis.
Taikymo sritis buvo išplėsta, pavyzdžiui, apsinuodijimo manganu ir europietiškos miego ligos gydymui. Levodopa buvo oficialiai patvirtinta Parkinsono ligai gydyti 1973 m.
Veiklioji medžiaga taip pat gali būti naudojama esant neramių kojų sindromui. Kadangi patentų apsauga jau pasibaigė, dabar yra daug generinių vaistų, kurių sudėtyje yra levodopos.
Dabar dėl techninių naujovių levodopos turintį gelį galima suleisti tiesiai į plonąją žarną naudojant specialų pompą. Taip lengviau gydyti „ON-OFF“ reiškinius.
