Trumpa apžvalga
- Simptomai: pleiskanojanti oda, raudoni mazgeliai ir pūslelės, geltona pluta, ypač galvos odoje.
- Priežastys ir rizikos veiksniai: paveldimas polinkis ir išoriniai veiksniai
- Diagnozė: fizinė apžiūra, ar yra būdingų požymių, šeimos istorija
- Gydymas: specialūs kremai ir tepalai, slopinantys uždegimą ir malšinantys niežulį
- Eiga ir prognozė: trukmė iki dvejų metų, galimas perėjimas prie kitų neurodermito simptomų
- Prevencija: Vienas iš prevencijos būdų gali būti maitinimas krūtimi. Tinkama odos priežiūra padeda išvengti pieno šašų pablogėjimo.
Kas yra lopšio dangtelis?
Sąvoka „lopšio kepuraitė“ reiškia gelsvai rusvai plutele apaugusius odos plotus ant daugelio kūdikių galvos ir veido. Išvaizda pluta primena sudegusį pieną – iš čia ir kilo pavadinimas „pieno pluta“. Tačiau, išskyrus pavadinimą, uždegiminiai odos pokyčiai neturi nieko bendra su pienu.
Lopšio kepuraitė kaip neurodermito pranašas
Daugiau nei pusei vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, lopšio kepuraitė buvo pirmasis simptomas, kai jie buvo kūdikiai. Tačiau kartais pirmieji neurodermito požymiai išryškėja tik mokykliniame amžiuje. Maždaug 10–15 procentų ikimokyklinio amžiaus vaikų bent laikinai serga atopine egzema. Dėl to vaikų atopinė egzema yra viena iš labiausiai paplitusių odos ligų.
Į akis krenta dažnas neurodermito, šienligės (alerginio rinito) ir alerginės astmos derinys. Gydytojai šias tris ligas apibendrina terminu „atopinė formų grupė“. Neretai kūdikiams lopšio kepurėlė pasirodo kaip pirmasis pranašas, nuo kurio suaugus išsivysto kitos alerginės ligos. Tačiau atopinės ligos pasireiškia ir individualiai.
Kaip pasireiškia lopšio dangtelis?
Lopšio dangtelis – tai ant bėrimo susidarančių gelsvų ar rudų plutų pavadinimas. Daugeliui kūdikių egzema plinta į rankas, kojas ir viršutinę kūno dalį. Sauskelnių sritis pažeidžiama retai.
Kaip ir pats atopinis dermatitas, lopšio dangtelis sukelia stiprų niežėjimą. Labai mažiems kūdikiams tai iš pradžių pasireiškia dažnu verksmu ir labai neramiomis naktimis. Kai tik kūdikis pradeda kasytis, lopšio kepurėlės vystymasis suaktyvėja. Įbrėžus odą, atsiranda bakterijų patekimo taškai, dėl kurių dažnai atsiranda didesni uždegimo židiniai.
Galvos dilgėlinė ar lopšio dangtelis: koks skirtumas?
Kokia yra lopšio dangtelio priežastis?
Lopšio kepurės – kaip ir neurodermito – priežastys dar nėra galutinai išaiškintos. Tačiau yra ir genetinės polinkio, ir išorinių rizikos veiksnių požymių. Gydytojai daro prielaidą, kad keli veiksniai kartu yra atsakingi už ligos vystymąsi, ir kalba apie daugiafaktorinę genezę.
Paveldimas polinkis į atopinį dermatitą ir lopšio kepurę palikuonims perduodamas per kelis skirtingus genus. Jei neurodermitu serga abu tėvai, vaikui tikimybė susirgti šia liga yra 60–80 proc. Tačiau ne kiekvienam vaikui, turinčiam atitinkamą polinkį, išsivysto lopšio kepuraitė ir neurodermitas.
Atopiniu dermatitu sergančių pacientų bėrimą, niežėjimą ir lopšio kepurėlių pluteles sukelia įvairūs sudėtingi procesai odoje. Paprastai yra trijų veiksnių derinys:
- Imunologinės priežastys: daugelio žmonių, sergančių atopiniu dermatitu, kraujyje randamas padidėjęs imunoglobulino E (IgE) kiekis. Šios klasės antikūnai vaidina svarbų vaidmenį vystant alergijas. Pavyzdžiui, kūdikiai, turintys lopšio kepurėlę, dažnai yra alergiški vištos kiaušiniui arba karvės pienui. Apsauginės reakcijos vyksta odoje ir sukelia uždegiminius procesus.
- Neurovegetacinės priežastys: paveiktų asmenų nervų sistema jautriau reaguoja į įvairius išorinius dirgiklius, tokius kaip šaltas ir sausas klimatas, odos sudirginimą, pavyzdžiui, dėl vilnonių audinių, taip pat į psichologinius veiksnius, tokius kaip stresas, sielvartas ar baimė. Šie veiksniai daugeliui pacientų apsunkina atopinį dermatitą.
Kaip diagnozuojama lopšio dangtelis?
Svarbiausią užuominą lopšio kepurėlės ir neurodermito diagnozei gydytojui suteikia kūdikio odos būklė. Lopšio dangtelio atveju yra:
- Raudoni mazgeliai ir pūslelės
- Gelsvos plutos, būdingos lopšio kepurėlei
- Smulkus odos pleiskanojimas
Be to, gydytojas ieško vadinamųjų stigmų. Tai gana dažnai pasireiškiantys požymiai, sergant lopšio kepure arba neurodermitu ir kitomis atopinėmis ligomis. Tai, pavyzdžiui, ryškesnis linijų susidarymas delnų ir padų srityje, dviguba apatinio voko raukšlė (Dennie-Morgan ženklas) ir plyšę ausų speneliai.
Kai kuriems, sergantiems neurodermitu, antakiai taip pat labai plonėja į šonus (Hertoghe ženklas) arba lūpos yra labiau surauktos ir greitai išsausėja bei skilinėja. Vaikams taip pat gana dažnai atsiranda rankų ir kojų pirštų galiukų egzema, kuri kartais painiojama su grybelinėmis ligomis.
Papildomi tyrimai dažniausiai nereikalingi lopšio kepurės ir neurodermito diagnozei. Neaiškiais atvejais histologinis odos tyrimas pašalina kitas odos ligas. Atliekant kraujo tyrimus, daugeliu atvejų nustatomas padidėjęs IgE kiekis.
Ką daryti, jei yra lopšio dangtelis?
Apie tai, ar reikėtų nuimti lopšio kepurėlę nuo kūdikio galvos ir kaip ją gydyti, galite perskaityti straipsnyje Lopšio kepurėlės nuėmimas.
Kokia yra lopšio dangtelio eiga?
Lopšio dangtelis ant odos atsiranda keletą mėnesių ir iki dvejų metų. Paprastai atopinio dermatito simptomai pasikeičia ligos eigoje: po pirmųjų gyvenimo metų egzema dažniau atsiranda ant rankų ir kelių, ant kaklo ir kirkšnių srityje.
Kai kuriais atvejais vėliau išsivysto lėtinė neurodermito forma. Tačiau daugeliui vaikų jis užgyja per pirmuosius dvejus gyvenimo metus, todėl kiti simptomai išnyksta kartu su lopšio dangteliu.
Prevencija
Kūdikiams, kurie turi tik švelnų lopšio kepurėlę, naudinga kruopščiai prižiūrėti odą, neleidžiančią vaikui subraižyti ir uždegti pažeistų vietų. Specialūs tepalai padeda išvengti lopšio dangtelio pablogėjimo. Aptarkite su savo gydančiu pediatru, kurie tepalai geriausiai tinka jūsų vaikui.
