Trumpa apžvalga
- Gydymas: gydymas priklauso nuo sumušimo tipo ir sunkumo. Pirmosios pagalbos priemonės apima aušinimą ir pakėlimą. Sunkių sužalojimų atveju gali būti patartina punkcija.
- Ligos eiga ir prognozė: lengvų mėlynių gijimo laikotarpis yra nuo kelių dienų iki savaičių. Sunkaus sumušimo (mėlynės) atveju tai trunka keturias savaites ar ilgiau.
- Simptomai: Priklausomai nuo sumušimo sunkumo, galimi simptomai yra skausmas, patinimas ir judėjimo apribojimas. Kiti simptomai atsiranda priklausomai nuo lokalizacijos.
- Priežastys ir rizikos veiksniai: sumušimą sukelia, pavyzdžiui, smūgis, kritimas ar smūgis. Tokios traumos dažnai pasitaiko tam tikrose sporto šakose, tokiose kaip futbolas ar ledo ritulys.
- Diagnozė: diagnozė nustatoma atlikus medicininį patikrinimą. Tai taip pat gali apimti rentgeno tyrimą, kompiuterinę tomografiją (CT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).
Kas yra sumušimas?
Mėlynė yra tiesioginis suspaudimo sužalojimas. Jis uždarytas, todėl nėra matomų odos pažeidimų ir kaulų lūžių. Sumušimo vietoje esantis audinys (pavyzdžiui, oda, riebalinis audinys, fascija, raumuo, sausgyslės, audinio kapsulė ir kt.) yra sumuštas.
Priklausomai nuo sumušimo tipo ir vietos, kalbama apie kaulų sumušimą, raumenų sumušimą, akies obuolio sumušimą, plaučių sumušimą, smegenų sumušimą, šlaunies sumušimą („arklio bučinys“), šonkaulių, kelių ar pečių sumušimą. Sumušimas atsiranda ir kitose kūno dalyse, pavyzdžiui, pėdoje ar riešuose.
Šonkaulių sumušimas
Sužinokite daugiau apie sumuštų šonkaulių priežastis, simptomus ir gydymą straipsnyje Šonkaulių sumušimas.
Kelio mėlynė
Sužinokite daugiau apie sumušto kelio priežastis, simptomus ir gydymą straipsnyje „Kelio mėlynė“.
Pečių sumušimas
Sumušimas ir mėlynė
Medicininis sumušimo terminas yra sumušimas (contusio). Tačiau praktikoje šie du terminai dažnai skiriami: sumušimas apibrėžiamas kaip nereikšmingas audinių pažeidimas, susijęs su skausmu ir neturintis ilgalaikės reikšmės. Tai nėra lydimas kraujavimo ar patinimo.
Kita vertus, sumušimas yra sunki mėlynė, kurią taip pat lydi patinimas ir kraujavimas (hematoma). Jei po sumušimo po oda jaučiamas gumbas, kuris pasirodo esąs patinimas, galima manyti, kad tai stiprus sumušimas. Jei audiniai taip pat buvo sunaikinti, gydytojai tai vadina sumušimu.
Kaip gydomas sumušimas?
Pirmoji pagalba esant sumušimui
Pirmosios pagalbos priemonių sumušimo atveju tikslas – kiek įmanoma sumažinti kraujo ir limfos patekimą į aplinkinius audinius. Norėdami tai padaryti, laikykitės PECH taisyklės:
- Ledas: Atvėsinkite paveiktą vietą maždaug 15–20 minučių. Norėdami tai padaryti, naudokite ledo paketus arba kompresus su šaltu vandeniu. Dėl šalčio susitraukia kraujagyslės ir išbėga mažiau kraujo. Atsargiai: Dėl vietinio nušalimo pavojaus niekada netepkite ledo tiesiai ant odos!
- Suspaudimas: Išorinis slėgis gali neleisti audiniams patinti ir dar daugiau kraujo iš pažeistų kraujagyslių nepatekti į aplinkinius audinius. Todėl, jei įmanoma, pažeistą vietą uždėkite kompresiniu tvarsčiu.
- Pakelkite: jei įmanoma, pakelkite sužeistą vietą. Tai taip pat sumažina kraujo tekėjimą į pažeistą vietą.
Dėl akių mėlynių patepkite vėsia skalbimo šluoste!
Esant pilvo mėlynėms, jis malšina skausmą, jei nukentėjęs asmuo atsigula ištiesęs kelius.
Vaistažolių preparatai nuo mėlynių
Kai kurie pacientai taip pat pasikliauja namų gynimo priemonėmis nuo sumušimų, pavyzdžiui, varškės kompresais ar molio pakuotėmis. Tačiau ar konkreti namų gynimo priemonė tikrai padeda nuo mėlynės, dažnai nėra moksliškai įrodyta.
Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgesnį laiką, negerėja ar net pablogėja, visada reikia kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kartais nelengva atskirti rimtą traumą nuo lengvos.
Dėl paprastos mėlynės paprastai nereikia apsilankyti pas gydytoją. Jei diskomfortas yra stiprus arba nuolatinis (pavyzdžiui, jei mėlynė ar patinimas nemažėja), kreiptis į gydytoją būtina. Tas pats pasakytina ir tuo atveju, jei mėlynės, kuri iš pradžių atrodo nereikšminga, simptomai greitai pablogėja.
Jei abejojate, visada kreipkitės į gydytoją. Ypač jei pažeidžiama galva, pilvas ar akis. Pavyzdžiui, akies obuolio sumušimo atveju gali prireikti skirti vaistų, mažinančių padidėjusį akispūdį. Jei dėl sumušimo atsiskyrė tinklainė, gydytojas operuos.
Esant labai dideliems sumušimams su didelėmis mėlynėmis, ypač sąnaryje, gali praversti punkcija. Atlikdamas šią procedūrą, gydytojas adata išsiurbia audinyje susikaupusį skystį. Kartais gydytojas chirurginiu būdu pašalina ir esamą mėlynę.
Sunkaus raumenų sumušimo komplikacija gali padidėti spaudimas raumenyje, vadinamasis skyrių sindromas. Tai reiškia, kad raumuo nebegaunamas krauju (taigi ir deguonimi) ir gali mirti. Todėl chirurginė pagalba turi būti suteikta greitai.
Smegenų sumušimo atveju gydytojas dažniausiai siunčia pacientą į ligoninę.
Sumušimas paprastai užgyja savaime ir be pasekmių. Tas pats paprastai taikoma ir sunkiam sumušimui. Tik išskirtiniais atvejais pastaruoju atveju kraujavimo srityje atsiranda randų pakitimų.
Kontūzija: Trukmė
Nereikšmingo sumušimo gijimo laikotarpis paprastai trunka nuo dviejų iki trijų savaičių, lengvais atvejais - tik kelias dienas. Esant sumušimui, kurį lydi randiniai pokyčiai, gijimas gali užtrukti keturias savaites ar ilgiau.
Sumušimas: simptomai
Sumušimas yra skausmingas, ypač kai sužalota vieta judinama ar įtempiama. Tačiau nėra kraujavimo ar didelio patinimo. Tokie simptomai nepasireiškia tol, kol neatsiranda stiprus sumušimas (mėlynė).
Dažnai sumušimą lydi judėjimo apribojimai, pavyzdžiui, esant raumenų sumušimui šlaunies srityje (šlaunies sumušimas).
Smegenų sumušimo (contusio cerebri) atveju atsiranda sąmonės netekimas ir neurologiniai simptomai (pvz., epilepsijos priepuoliai, uoslės praradimas = anosmija, kalbos, regos sutrikimai ir kt.).
Priežastys ir rizikos veiksniai
Sumušimas atsiranda dėl tiesioginės bukos jėgos iš išorės. Pavyzdžiui, tai yra smūgis, kritimas, smūgis, krintantys objektai ar įstrigimas.
Sumušimų labai dažnai atsiranda sportuojant, ypač kontaktinio sporto, pavyzdžiui, futbolo ar ledo ritulio, metu. Bet tokią traumą galima gauti ir sportuojant, kai neturi tiesioginio kontakto su komandos draugais. Taip atsitinka, pavyzdžiui, teniso kamuoliukui įskridus į akį (akies obuolio sumušimas).
Ištyrimas ir diagnozė
Pirmiausia gydytojas išsiaiškins simptomus ir jų kilmę. Galimi klausimai:
- Kaip įvyko trauma? Pavyzdžiui, parkritote ar gavote smūgį?
- Ar turite kitų nusiskundimų?
Tada seka fizinė apžiūra. Gydytojas apžiūri sužeistą vietą ir atidžiai apčiuopia. Tai darydamas jis ieško, pavyzdžiui, patinimo, skausmingo spaudimo ir judėjimo apribojimų.
Jei sumušimas pažeidžia sąnarį, gali susidaryti efuzija, ty į sąnario ertmę išsiskiria padidėjęs skysčių kiekis. Jei kraujagyslės buvo sunaikintos, kraujas kaupiasi sąnario ertmėje (hematoma).
Atlikdamas ultragarsinį tyrimą, gydytojas nustato sužalojimo mastą. Kartais jis atlieka rentgeno tyrimus, kad pašalintų papildomą kaulų sužalojimą.
Vaizdo procedūros
Kaulų sumušimas ypač atsiranda tose kūno vietose, kur kaulą dengia tik plonas odos sluoksnis. Taip yra, pavyzdžiui, ant galvos, šonkaulių ir blauzdos.
Tikslesnei diagnozei nustatyti (pvz., atmesti raiščių pažeidimus ar smegenų sumušimo atveju) gydytojas paskirs kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).
Prevencija
Specialūs apsauginiai drabužiai gali sumažinti sumušimo ir kitų rimtesnių (sportinių) traumų riziką. Pavyzdžiui, važiuojant dviračiu, slidinėjant ir čiuožiant riedučiais rekomenduojama dėvėti šalmą, o žaidžiant lauko ritulį ar futbolą – blauzdų apsaugas. Snieglentininkams ir kalnų dviratininkams rekomenduojamos nugaros apsaugos.