Trumpa apžvalga
- Prognozė: Anksti pradėjus gydymą, didelė tikimybė pasveikti. Kai kuriais, paprastai sunkiais atvejais, simptomai, tokie kaip skausmas ar sąnario nestabilumas, išlieka.
- Gydymas: Ūminis gydymas imobilizuojant, vėsinant, suspaudžiant ir pakeliant. Kitos galimybės apima fizinę terapiją / raumenų treniruotę, skausmą malšinančius vaistus ir chirurgiją.
- Simptomai: skausmas, patinimas, kraujosruvos, jei pažeistos kraujagyslės, ribotas judesių diapazonas ir vaikščiojimo problemos
- Ištyrimas ir diagnostika: palpacija, sąnarių funkcijos tyrimai, rentgeno tyrimas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Priežastys ir rizikos veiksniai: Staigus sukimosi judesys ištiesus koja, nelaimingi atsitikimai sporte ar kritimai; Sportas su staigiais krypties pasikeitimais yra ypač rizikingas. Ankstesnės kelio traumos padidina riziką.
- Profilaktika: Tikslinga raumenų treniruotė, apšilimas prieš sportą, atraminiai tvarsčiai ar teipai.
Kas yra plyšęs vidinis raištis?
Kartu su priekinio kryžminio raiščio pažeidimais vidinis kelio raiščio plyšimas yra vienas dažniausių kelio raiščių pažeidimų. Maždaug aštuoni procentai visų kelio traumų paveikia vidurinį raištį. Tačiau daugelis medialinių raiščių sužalojimų yra tokie lengvi, kad neužfiksuojami. Daugeliu atvejų vidinis raiščių plyšimas atsiranda kartu su kitais sužalojimais, ypač su medialinio menisko pažeidimais.
Palyginimui, pėdos, ypač kulkšnies, vidinio raiščio plyšimas nėra toks dažnas.
Anatomija – vidinis kelio sąnario raištis
Vidinis kelio sąnario raištis (ligamentum collaterale tibiale) yra maždaug dešimties centimetrų ilgio ir eina vidinėje pusėje nuo apatinio šlaunies kaulo galo (šlaunikaulio) iki blauzdikaulio (blauzdikaulio). Medialinio kolateralinio raiščio dalys yra sujungtos su medialiniu kelio menisku, todėl abi struktūros paprastai pažeidžiamos vienu metu.
Kiek laiko užtrunka sugyti nuo vidinio raiščio plyšimo?
Po vidinio raiščio plyšimo dauguma nukentėjusių asmenų gana greitai grįžta į sportinę veiklą. Tačiau optimalų ir tikslų laiką tam nustatyti sunku. Gijimo proceso trukmė yra individuali ir priklauso nuo sužalojimo sunkumo, tačiau paprastai trunka nuo keturių iki šešių savaičių. Ką dar galima padaryti su plyšusiais vidiniais raiščiais?
Atsižvelgiant į asmenines aplinkybes ir pažangą bei pasikonsultavus su terapeutais, patartina palaipsniui grįžti prie veiklos. Kai kurie terapeutai rekomenduoja pažeistą kelio sąnarį kurį laiką apsaugoti ir stabilizuoti tvarsčiu, įtvaru (ortoze) arba juostomis. Kad gijimo procesas būtų kuo pozityvesnis ir be ilgalaikio diskomforto, specialistai pataria sportuoti ar kitą sunkią veiklą pradėti atsargiai ir lėtai.
Kaip ir visų raiščių traumų atveju, skausmas dažnai išlieka – vadinamasis patempimo skausmas. Retais atvejais išsivysto vadinamasis „sudėtingas regioninis skausmo sindromas“ (CRPS), kurio metu skausmas trunka ilgiau ir yra stipresnis nei tikėtasi. Tačiau apskritai plyšęs kelio raištis paprastai turi gerą prognozę, todėl, pavyzdžiui, važinėti dviračiu vėl galima netrukus po gydymo.
Kokia yra vidinio raiščio plyšimo terapija?
Ūmiai gydant vidinį raiščio plyšimą, gydytojai pataria laikytis PECH taisyklės: poilsis, ledas, suspaudimas, pakilimas. Tai reiškia, kad sergantys asmenys turėtų nedelsdami nutraukti sportinę veiklą, pakelti kelį (virš širdies lygio), atvėsinti ledu arba šaltu vandeniu ir užsidėti kompresinį tvarstį. Jei reikia, gali padėti ir skausmą malšinantys vaistai. Ypač tinka vadinamieji nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas.
Konservatyvus gydymas
Esant antrojo laipsnio medialinio kolateralinio raiščio plyšimui, pirmiausia patartina trumpam imobilizuoti kelį įtvaru (ortoze) ir malšinti skausmą, kol jis atslūgs. Apskritai svarbu kuo anksčiau pradėti skatinti sąnarių judėjimą (mobilizaciją).
Chirurginis gydymas
Priklausomai nuo to, ar raištis yra iš dalies ar visiškai plyšęs, galima jį susiūti (raiščių siūlas) arba pakeisti transplantatu.
Jei iš kaulo išplyšta ir vidinis raištis, gydytojas operacijos metu jį vėl sutvarko. Tam jis naudoja, pavyzdžiui, gręžimo laidus, varžtus ar mažas vinys (smeigtukus). Chirurgija nurodoma ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai be vidinio raiščio plyšimo yra ir kitų kelio traumų (pavyzdžiui, menisko pažeidimas).
Kaip atpažinti plyšusį medialinį šoninį raištį?
Be raiščio plyšimo, kartais pažeidžiamos smulkios kraujagyslės, atsiranda mėlynė. Žmonės, kurių vidinis raiščių plyšimas taip pat dažnai jaučia kelio sąnario nestabilumą. Tada kelio dažnai nebegalima sulenkti be skausmo. Vaikščioti be problemų sunku ar net neįmanoma.
Kaip diagnozuojamas plyšęs medialinis šoninis raištis?
Medialinio šoninio raiščio plyšimo specialistai yra ortopedai, traumatologai chirurgai ir sporto gydytojai. Vidinio raiščio plyšimo diagnozė dažniausiai gali būti nustatyta remiantis aprašymu ir klinikiniu tyrimu. Kalbėdamas su pacientu, gydytojas, be kita ko, užduos šiuos klausimus:
- Kaip atsitiko nelaimė?
- Kur tau skauda?
- Ar tam tikri judesiai yra sunkūs ar skausmingi?
- Ar anksčiau patyrėte kelio traumą?
- Ar keliate papildomą apkrovą keliui?
Koja perkeliama, kad būtų patikrinta, kokie judesiai galimi paveiktam asmeniui, ir sužinoti, kiek funkcija yra apribota, palyginti su kita koja. Lyginamas gydytojo judesys (pasyvus) ir paties paciento raumenų jėga (aktyvus). Gydytojas taip pat patikrina, kaip lengva sužalotam žmogui vaikščioti, koks stabilus sužalotas kelias.
Esminė tyrimo dalis yra vadinamasis valgus testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Dėl to pacientas atsigula. Pirmą kartą apžiūrai koja ištiesiama, o antrajam apžiūrai kelias sulenkiamas 20–30 laipsnių. Gydytojas tvirtai laiko šlaunį ir švelniai stumia blauzdą į išorę („X kojos padėtis“). Plyšus vidiniam raiščiui, kelį tokiu būdu galima „atverti“ labiau nei sveiką kitos kojos kelį.
klasifikacija
vaizdo
Jeigu tyrimų metu nėra nei patinimų, nei mėlynių ir neskauda, vaizdavimas nebūtinas. Taip yra todėl, kad tokiais atvejais gydytojas neprisiima papildomo kaulo pažeidimo.
Jei kyla įtarimas, kad vidinio raiščio plyšimą lydi kauliniai sužalojimai, gydytojas dažniausiai kelio sąnario rentgenogramą atlieka. Paprastai jis daro dvi nuotraukas iš skirtingų krypčių ir vieną nuotrauką sulenkęs kelį. Jei reikia, atliekami kiti specialūs nustatymai, pvz., tunelio vaizdai arba sulaikyti vaizdai.
Kartais rentgeno nuotraukoje matomi kalcifikacijos vidurinio raiščio vietoje. Šis vadinamasis Stieda-Pellegrini šešėlis yra ankstesnės traumos požymis.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) reikalinga tik keliais atvejais. Tai apima sunkius medialinių raiščių pažeidimus ir įtariamą menisko pažeidimą.
Kas sukelia vidinio raiščio plyšimą?
Vidinis kelio raiščių plyšimas atsiranda, kai blauzda išstumiama į išorę arba per daug pasukama, kai koja ištiesta. Paprastai tai atsitinka staigiai keičiant kryptį ar greitį ir patyrus kontaktinius sužalojimus. Ypač dažnai tai nutinka tokiose sporto šakose kaip futbolas, krepšinis, tenisas, slidinėjimas, regbis ir imtynės.
Jei blauzda susisuka, dažnai dar pažeidžiami kryžminiai raiščiai ir meniskai. Šį derinį ekspertai vadina „nelaiminga traumų triada“.
Vidinio raiščio plyšimo rizikos veiksniai yra ankstesni kelio sužalojimai. Taip yra todėl, kad jei pažeistos struktūros visiškai neužgyja, jos išlieka pažeidžiamos pakartotiniam sužalojimui.
Ar galite išvengti vidinio raiščio plyšimo?
Plyšus vidiniam raiščiui, sukimosi judesys ištiestos kojos padėtyje ypač sukelia plyšimą. Pavyzdžiui, sportuodami visada stenkitės, kad koją pakeltumėte nuo žemės arba pasisukdami šiek tiek sulenktumėte. Šioje padėtyje šoniniai raiščiai atsipalaiduoja ir geriau juda judant.
Gydytojai visada rekomenduoja gerai apšilti prieš sportuojant. Taip atpalaiduojami raiščiai, jie tampa elastingesni ir paruošiami būsimam krūviui.
Jei jau patyrėte kelio traumą, kaip atramos tinka tvarsčiai ar juostos, kuriomis sąnarys šiek tiek palengvėja ir sutvirtinamas.
