Miego arterijų stenozė: aprašymas
Miego arterijos stenozė yra terminas, kurį gydytojai vartoja miego arterijos susiaurėjimui (stenozei) apibūdinti. Yra dešinioji ir kairė bendroji miego arterija, kuri eina išilgai kaklo šonų nuo krūtinės link galvos. Jie skirstomi į vidinę ir išorinę miego arteriją (vidinę ir išorinę miego arteriją) maždaug per pusę kaklo. Vidinė miego arterija (ACI) pirmiausia aprūpina smegenis krauju, o išorinė miego arterija (AKF) daugiausia aprūpina krauju galvos odą, veidą ir viršutinius kaklo organus. Miego arterijų stenozė dažniausiai yra išsišakojusioje srityje.
Miego arterijų stenozė: dažnis
Miego arterijų stenozės dažnis didėja su paciento amžiumi. Pavyzdžiui, tik maždaug 0.2 procento vyrų iki 50 metų yra susiaurėjusi bent pusė miego arterijos. Iki gerų dviejų procentų vyresnių nei 60 metų ir gerų septynių procentų vyresnių nei 80 metų žmonių tokia besimptomė miego arterijos stenozė. Palyginti su moterimis, vyrai serga maždaug du kartus dažniau.
Miego arterijų stenozė: simptomai
Miego arterijų stenozė dažnai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Tada gydytojai kalba apie besimptomę miego arterijos stenozę. Kai atsiranda simptomų, jie gali skirtis. Pavyzdys:
- Regėjimo sutrikimai, tokie kaip dvigubas matymas arba regėjimo lauko defektai
- Kalbos sutrikimai
- Galvos skausmai
- Galvos priepuoliai
Šie miego arterijos stenozės simptomai gali pasireikšti priepuoliais ir išlikti nuo minučių iki valandų. Jei jie išnyksta, tai taip pat vadinama trumpalaikiu išemijos priepuoliu (TIA), ty laikinu smegenų kraujotakos trūkumu. Jei simptomai išlieka ar net didėja ilgesnį laiką, tai yra insultas (apopleksija, įžeidimas).
Miego arterijų stenozė: priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausia miego arterijų stenozės priežastis yra kraujagyslių kalcifikacija (arteriosklerozė). Su amžiumi ant vidinių kraujagyslių sienelių, įskaitant miego arteriją, susidaro nuosėdos (apnašos). Šios nuosėdos siaurina indą. Rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, aukštas kraujospūdis ar padidėjęs lipidų kiekis kraujyje, pagreitina procesą. Ilgainiui smulkūs apnašų gabalėliai gali nulūžti, su kraujotaka patekti į smegenų kraujagysles ir vieną iš jų sutraukti arba visiškai užblokuoti. Dėl to sumažėja arba visai nėra kraujo tekėjimo į smegenų audinį (išemija). Jei pasroviui esantis smegenų audinys vėl greitai nepatiekiamas pakankamai deguonies, jis miršta – ištinka išeminis insultas (smegenų infarktas).
Miego arterijų stenozė: rizikos veiksniai
Įvairūs rizikos veiksniai prisideda prie miego arterijos susiaurėjimo. Jie apima
- Amžius ir lytis
- Padidėjęs lipidų kiekis kraujyje (hiperlipidemija)
- Cukrinis diabetas (diabetas)
- rūkymas
- Nutukimas
Todėl gyvenimo būdas turi didelę įtaką miego arterijos stenozės vystymuisi. Sveikai besimaitinantiems, pakankamai mankštinantiems ir nerūkantiems žmonėms tikimybė susirgti miego arterijos stenoze arba bent jau vėliau išsivystyti mažiau nei tiems, kurie veda nesveiką gyvenimo būdą.
Miego arterijų stenozė: tyrimai ir diagnostika
Miego arterijų stenozė dažniausiai nustatoma ultragarsinio tyrimo metu, tačiau kai kuriais atvejais ją galima nustatyti ir pagal tipinius simptomus. Pirmasis kontaktas dažniausiai yra jūsų šeimos gydytojas, kuris gali nukreipti jus pas neurologą. Pirmiausia gydytojas išsamiai paklaus jūsų ligos istorijos (anamnezės). Pavyzdžiui, galimi klausimai
- Ar sergate aukštu kraujospūdžiu ar diabetu?
- Ar rūkote?
- Ar retkarčiais kenčiate nuo regėjimo problemų?
Miego arterijų stenozė: fizinis patikrinimas
Tada gydytojas jus apžiūrės. Jis pajus jūsų pulsą ant kaklo ir riešų. Jei bendrosios miego arterijos dalyje yra miego arterijos stenozė, gali būti sunku jausti pulsą. Tada gydytojas stetoskopu išklausys jūsų širdį ir didžiuosius kraujagysles. Jei turite miego arterijos stenozę, galite girdėti srauto garsus virš miego arterijų.
Miego arterijų stenozė: laboratoriniai tyrimai
Miego arterijų stenozė: instrumentiniai tyrimai
Ultragarsiniai tyrimai (sonografija) ypač padeda diagnozuoti miego arterijos stenozę – tiksliau, specialią ultragarso formą – dvipusę sonografiją. Jis gali būti naudojamas vizualizuoti tiek kraujotaką kraujagyslėse, tiek pačias kraujagysles. Tai leidžia nustatyti stenozės sunkumą ir nustatyti susiaurėjimo tipą. Jei nuosėdos ant kraujagyslės sienelės yra gana tvirtos ir kompaktiškos, mažesnė tikimybė, kad jos atsiskirtų, nei tuo atveju, jei jos yra purios ir nelygios.
Gydytojai dažnai atlieka papildomus tyrimus, kad geriau įvertintų insulto riziką. Tai apima ultragarsinį širdies tyrimą. Gydytojas gali nustatyti, ar širdyje nesusidarė krešulių, kurie gali nuplauti į miego arterijas, ir jas blokuoti.
Be to, siekiant nustatyti galimus širdies aritmijos požymius, atliekama ilgalaikė elektrokardiograma (ilgalaikė EKG). Tai padidina krešulių susidarymo širdyje riziką, kuri gali užblokuoti miego arterijas.
Taip pat gali būti atlikta angiografija. Atliekant šią kraujagyslių vaizdavimo procedūrą, pacientui suleidžiama kontrastinė medžiaga, o paciento galva peršviečiama rentgenu. Kraujagyslės prisipildo kontrastinės medžiagos, todėl galimi susiaurėjimai matomi. Kartais šiam tikslui naudojama ir kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Miego arterijų stenozė: gydymas
Miego arterijų stenozės gydymo tikslas – užkirsti kelią insultui ir užtikrinti smegenų aprūpinimą krauju. Norėdami tai padaryti, pirmiausia turite sumažinti rizikos veiksnius. Jūs, kaip pacientas, galite prie to daug prisidėti: įpraskite gyventi sveiką gyvenimo būdą, pakankamai mankštindamiesi, subalansuotą mitybą ir vengdami nikotino. Be to, jūsų kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje turi būti optimaliai sureguliuoti. Čia padeda ir sveikas gyvenimo būdas. Prireikus šeimos gydytojas skirs papildomų vaistų (antihipertenzinių, cukraus kiekį kraujyje mažinančių vaistų).
Siekdamas sumažinti insulto riziką, gydytojas taip pat gali skirti „kraują skystinančių“ tablečių. Šie vadinamieji trombocitų agregacijos inhibitoriai (pvz., acetilsalicilo rūgštis = ASR) neleidžia susidaryti kraujo krešuliams (trombams) ir blokuoja kraujagysles.
Miego arterijų stenozė: chirurginis gydymas
Yra rizika, kad pati operacija gali sukelti insultą. Todėl procedūra turėtų būti atliekama tik medicinos centruose, kurie turi pakankamai patirties su TEA. Be to, gydantys gydytojai atidžiai pasveria operacijos naudą ir riziką. Tikėtina gyvenimo trukmė, stenozės laipsnis ir visos esamos sąlygos turi įtakos.
Kita procedūra, naudojama miego arterijos stenozei gydyti, yra miego arterijos angioplastika su stento įdėjimu. Tai apima balioninio kateterio naudojimą, siekiant išplėsti pažeistą kraujagyslę iš vidaus ir įterpti kraujagyslių atramą (stentą), kuris plečiasi savaime.
Miego arterijų stenozė: ligos eiga ir prognozė
Miego arterijų stenozė gali likti nepastebėta ilgą laiką ir nesukelti jokių simptomų. Tai pavojinga, nes miego arterijos susiaurėjimas ilgainiui dažniausiai didėja, todėl padidėja insulto rizika. Kiekvienais metais maždaug 2 iš 100 besimptomių miego arterijos stenozių, kurios atsitiktinai aptinkamos, sukelia insultą. Be to, pacientams, sergantiems miego arterijos stenoze, padidėja širdies priepuolio rizika.
Todėl turėtumėte išsamiai pasikalbėti su gydytoju apie gydymo galimybes. Pakeitus savo gyvenimo būdą pakankamai mankštinantis ir sveikai maitinantis, gali pagerėti miego arterijų stenozės prognozė.
