Periferinė nervų sistema: struktūra, funkcijos ir ligos

Žmogus nervų sistema apdoroja jutimo įvestį, gautą iš jutimo organų. Topografiškai jis yra padalintas į centrinį nervų sistema (CNS) ir periferinė nervų sistema (PNS). Toliau pateikiama periferijos struktūros ir funkcijos, taip pat galimų ligų apžvalga nervų sistema.

Kas yra periferinė nervų sistema?

Periferinė nervų sistema susideda iš tų nervų sistemos dalių, kurios yra už smegenys ir nugaros smegenys (CNS). Tai sujungia smegenys į kūno periferiją, taigi veikia kaip centrinės nervų sistemos pristatymo ir vykdymo organas. Funkciškai šių dviejų sistemų negalima atskirti. Per centrinės ir periferinės nervų sistemos sąveiką kontroliuojamas stimulų apdorojimas ir kūno raumenų bei liaukų veikla. PNS daugiausia sudaro: nervinė ląstelė procesai (aksonai), kuriuos gaubia glijos ląstelės.

Anatomija ir struktūra

Nervai, dar vadinami neuronais, yra „laidai“, susiejantys periferinę nervų sistemą su centrine nervų sistema. Nervai susideda iš susipynusių nervinių skaidulų. Savo ruožtu juos sudaro nervinė ląstelė procesai ir glijos ląstelės. Glijos ląstelės nervų audinyje atsiranda dešimt kartų daugiau nei nervų ląstelės. PNS tai apima Schwanno ląsteles (kurios sudaro mielino apvalkalus) ir mantijos ląsteles (apgaubiančias periferinių neuronų ląstelių kūnus). Periferinėje nervų sistemoje reikia skirti du tipus nervai: Kaukolės nervai (Nn. Craniales) yra prijungti prie smegenys. Kita vertus, stuburo nervai (Nn. Spinales) yra prijungti prie nugaros smegenys. Yra 12 kaukolės nervų porų ir 31-33 stuburo nervų porų. Be to, egzistuoja aferentiniai (lot. Afferens = vedantys) ir eferentiniai (lot. Efferens = vedantys) neuronai. PNS dar skirstomas į somatinę (savanorišką) ir vegetacinę (autonominę) nervų sistemą. Savo ruožtu autonominę nervų sistemą galima suskirstyti į simpatinę, parasimpatinę ir enterinę nervų sistemą. Be kaukolės ir stuburo nervų, PNS yra ir kitų autonominės nervų sistemos autonominių nervų, taip pat jutiminių ir motorinių ganglijų. Ląstelių kūnai (perikarya), priklausantys aksonams, yra arba CNS, arba PNS ganglijose.

Funkcijos ir užduotys

Periferinei nervų sistemai tenka pagrindinis vaidmuo suvokiant jutiminius aplinkos signalus ir nevalingą bei valingą motorinę veiklą. Aferentiniai (sensoriniai) neuronai per CNS perduoda jutimo įvestį, gautą per receptorius. Eferentiniai (motoriniai) neuronai perduoda komandas iš CNS per aksonus į efektoriaus organus ir taip sukelia jų judėjimą. Efektoriniai organai yra, pavyzdžiui, skeleto raumenys arba lygieji vidaus organų raumenys. Somatinė sistema yra atsakinga už savanorišką, ty sąmoningai kontroliuojamą, raumenų judėjimą. Autonominė sistema dažniausiai nesąmoningai kontroliuoja gyvybinio funkciją Vidaus organai, Pavyzdžiui, kvėpavimas ar virškinimas. Afferentiniai ar eferentiniai neuronai, kurie yra somatinės nervų sistemos dalis, dar vadinami somatoafererentais arba -ferferentais. Jei jie yra autonominės nervų sistemos dalis, jie vadinami visceroafererentais arba -ferferentais.

Ligos, negalavimai ir sutrikimai

Periferinės nervų sistemos ligos gali pasireikšti įvairiais simptomais. Galimi PNS nervų pažeidimai klasifikuojami maždaug į radikulinius pažeidimus, rezginio pažeidimus ir (poli- ir mono-) neuropatijas. Pavyzdžiui, nervų pažeidimai gali sukelti išvaržų diskų (radikuliarinių pažeidimų) ar įvairių paralyžiaus simptomų (parezės) sukėlėją ant kūno. Sensoriniai sutrikimai, tokie kaip prisilietimo pojūčio sutrikimai, taip pat gali sukelti PNS sutrikimą. Krūtinės, gimdos kaklelio ir juosmens srityse yra ryšulinės nervų šaknys (rezginiai), kurie yra padalinti tarp įvairių nervų. Nutraukus periferinį nervą, gali paralyžiuoti šiai sričiai priklausantį raumenį. Kiekvienas periferinis nervas yra atsakingas už siaurai apibrėžtą kūno sritį ar funkciją. Todėl vieno periferinio nervo liga (mononeuropatija) gali sukelti jutimo ar motorikos trūkumus tame kūno regione. Yra keletas pagrindinių ligų, galinčių pakenkti vienam nervui, galimybių. Pavyzdžiui, diabetas cukrinis diabetas ar kai kurios ligos, susijusios su reumatas yra susijusios su neuropatijomis, nes jos dažnai sukelia kraujotakos sutrikimai. Tačiau neuritą gali sukelti ir a pūslelinė zoster infekcija (per pradinę infekciją varicella zoster virusu). Ši liga, dar vadinama juostinė pūslelinė, dažnai lydi sunkus nervų skausmas.

Tipiškos ir dažnos nervų ligos

  • Nervų skausmas
  • Nervų uždegimas
  • Polineuropatija
  • Epilepsija