Psichologinis nepriteklius reiškia emocinio dėmesio trūkumą tarp artimų vienas kitam žmonių. Ypač vaikai pirmaisiais gyvenimo metais kenčia nuo šio jausmų nuskurdinimo, kurį pirmiausia sukelia jų tėvai. Toks psichologinis raidos sutrikimas turi daugiau ar mažiau žalingą poveikį jų vėlesniam sugebėjimui užmegzti ryšį su gyvenimo partneriu ir užmegzti draugystę.
Kas yra psichologinis nepriteklius?
Dėl psichologinio nepriteklio nukentėję vaikai ir paaugliai ugdo asmeninius socialinius vaidmenis tik sunkiai ir vėluodami. Jiems paprastai trūksta svarbių sąlygų užmegzti gilesnius ir nuoširdesnius santykius su bendraamžiais. Taip pat aiškiai matomos neigiamos prielaidos kasdieniam imlumui dirgikliams ir tikslo siekimas mokymasis. Dažnai šie jaunuoliai patiria sunkumų dėl kalbinės raidos, taigi ir skaitymo bei rašymo. Tokio psichikos sutrikimo priežastis iš esmės galima susieti su auklėjimo nesėkmėmis. Sutrikę tėvo ar motinos ir jų pačių vaiko emociniai ryšiai dažnai kyla dėl tėvų depresijos būsenų. Kartais tam tikrą vaidmenį vaidina ir vaiko izoliacijos ir uždarumo laikotarpiai, pavyzdžiui, dėl išsiskyrimo. Čia lemiamą vaidmenį vaidina ir ilgesnis buvimas ligoninėse ar vaikų namuose, kurių metu nutrūksta nuolatiniai ryšiai su tėvais ar artimais giminaičiais.
Priežastys
Psichologinio nepritekliaus terminas grįžta į čekų psichologą ir vaikų psichologą Zdeneką Matejceką (1922-2004). Jis apibrėžė sutrikimą kaip besivystančio vaiko, turinčio mažai emocinio prisirišimo, psichologinį trūkumą. Nuo jo reikia atskirti fizinį nepriteklių (nepakankama mityba), sensorinį trūkumą (jutiminės stimuliacijos nebuvimas), kalbinį nepriteklių (ribotas stimuliavimas) ir socialinį nepriteklių (izoliacija). Visoje lentoje yra kalbėti švietimo trūkumas, didelis švietimo deficitas. Kuo greičiau pradedamas psichologinio nepritekliaus gydymas, tuo didesnė tikimybė visiškai išvengti daugelio jo padarinių arba juos išgydyti. Terapija yra nepaprastai ilgas procesas, nes tai yra labai sudėtingas psichologinis sutrikimas. Gydymas taip pat bus sėkmingas, jei tėvai, vaikų ir paauglių psichologai, pedagogai, socialiniai darbuotojai ir galbūt neurologai glaudžiai bendradarbiaus.
Simptomai, skundai ir požymiai
Kadangi nukentėjusio vaiko emociniai poreikiai buvo nepakankamai patenkinti, terapija todėl pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į ankstesnius emocinius išgyvenimus. Vaikui reikia naujų ar pirmą kartą užuominų apie turtingesnius, patikimesnius santykius su kitais žmonėmis. Visų pirma, pats terapeutas yra toks asmuo, kuris gali sukurti pasitikėjimo pagrindu vaiką. Taip pat daugeliu atvejų gali būti svarstoma galimybė perkelti vaiką į nepažeistą ir tinkamą globėjų šeimą.
Ligos diagnozė ir eiga
Kai kurių psichologų teigimu, geriausia tikimybė visiškai sureguliuoti psichologinį nepriteklių atsiranda pradedant gydymą iki aštuonerių metų. Vėlesniais mokslo metais tam dažniausiai yra tik palankūs atskaitos taškai, tačiau vis labiau neigiami veiksniai taip pat turi įtakos sėkmingiems terapija. Tikimybė pasveikti suaugus yra dar mažesnė, ypač todėl, kad tada vaikai gali susidurti su pasikartojančiais psichologiniais pavojais. Tėvų švietimas apie vertingo sugyvenimo su biologiniais vaikais prielaidas ir jų pačių elgesio modelius auklėjime yra neatskiriamai susijęs su sėkminga terapija. Pavyzdžiui, Zdenekas Matejcekas pradėjo nuo įsitikinimo, kad šis tėvų kartos ugdymas yra prevencinė priemonė veiksmingai kovoti su būsimų vaikų kartų psichologiniu trūkumu.
Komplikacijos
Paprastai ši liga paveiktiems asmenims sukelia įvairių psichologinių nusiskundimų. Ypač in vaikystė, tai gali vadovauti iki sunkių simptomų suaugus, todėl užmegzti ir palaikyti socialinių kontaktų gali būti nelengva. Daugeliu atvejų tai taip pat sukelia psichologinius skundus ar sunkius Depresija, kuris gali turėti labai neigiamą poveikį nukentėjusio asmens gyvenimo kokybei. Paprastai nukentėjusieji iš esmės nepasitiki kitais žmonėmis ir negali užmegzti tvirtų ryšių. Be to, šis psichinis sutrikimas taip pat gali turėti neigiamos įtakos santykiams su partneriu. Taigi ši liga taip pat gali vadovauti nuo įvairių fobijų ar kitų psichikos sutrikimų. Dėl šios priežasties negalima duoti bendro kurso. Gydymas paprastai nėra vadovauti iki tolesnių komplikacijų. Jei gydymas pradedamas m vaikystėpadidėja visiško išgydymo suaugusiesiems perspektyvos. Tačiau gydymas ne visais atvejais yra sėkmingas. Dėl šios priežasties tėvų dėmesys fiziniam artumui ugdyme yra labai svarbus.
Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?
Gydytojas ar terapeutas turėtų įvertinti suaugusiuosius ir vaikus, kurių savijauta per kelias savaites ar mėnesius yra silpnesnė arba kuriems kyla problemų dėl lemtingo įvykio. Jei yra stiprus abstinencijos elgesys, bendras ligos, apatijos, apatijos jausmas ar atsparumo sumažėjimas, nurodomas priežasties tyrimas. Ašarojimo atveju - blyški oda, vidinis silpnumas, nuovargis ar miego sutrikimai, reikia apsilankyti pas gydytoja. Kūno svorio sumažėjimas ir nelygumai Virškinimo traktas taip pat reikėtų patikslinti. Jei tai laikinas reiškinys dėl stresas ar gyvenimo iššūkių, daugeliu atvejų medicininės konsultacijos nereikia. Tačiau jei elgesio ypatumų yra ilgą laiką, nukentėjusiam asmeniui reikia pagalbos. Nuolatinis motyvacijos praradimas, gyvenimo džiaugsmo trūkumas ar liūdesys gali sukelti sunkių psichikos sutrikimų. Todėl, jei nėra gyvenimo gerinimo, reikėtų kreiptis į terapeutą priemonės yra veiksmingos kasdieniame gyvenime, o nukentėjęs asmuo pats nesugeba sukelti pokyčių. Jei asmuo nebegali susidoroti su įprastais reikalavimais, jei jam neįdomu arba jei į visus gyvenimo įvykius žiūrima iš esmės neigiamai, reikia imtis veiksmų. Jei įprastos paskatos ar pasiūlymai, kaip susikurti laimingas ir gyvenimą patvirtinančias akimirkas, neįsigalioja, reikėtų pradėti kontrolinį tyrimą.
Gydymas ir terapija
Elementari to svarba gali būti pastebima sunkiame psichologinio nepritekliaus pacientų prisirišimo elgesyje. Suaugę jie gali nukentėti nuo slegiančios priklausomybės nuo konkretaus, dažniausiai pagyvenusio žmogaus. Tuo pačiu metu juos gali užpulti beveik paniška santykių baimė, kurios pagrindas vėlgi yra įgytas jausmų trūkumas. Atsižvelgiant į tai, paprastai taip pat yra perdėti materialinės nuosavybės, meilės išraiškos, bendro gyvenimo būdo reikalavimai. Šie žmonės gali susidoroti su nesėkmėmis, nuostoliais ir nuostoliais tik labai blogai. Profesinio tobulinimosi metu jie dažnai būna kantrūs ir vengia prisiimti atsakomybę. Kita vertus, jie nori kompensuoti emocinio prieraišumo stoką ir savo socialinį bei socialinį atitolimą akivaizdžiai vartodami materialias gėrybes.
Prevencija
Atsižvelgiant į šias pasekmes, tampa aišku, koks svarbus yra subalansuotas ir pasitikintis šeimos gyvenimu, ir ypač šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje. Kad patenkintų pagrindinius vaiko gyvenimo poreikius fizine, emocine, intelektine ir moraline prasme, kiekvienas šeimos narys turi ypatingą ir daugialypį vaidmenį kito atžvilgiu. Pradžioje motina vis dar yra lemiama globėja, tačiau tada tėvas ir broliai ir seserys tampa vis svarbesni. Vėliau socialinė šeimos aplinka ir jos padėtis bendruomenėje turi formuojamąjį poveikį vaiko raidai. Tai turi būti puoselėjama ir plėtojama. Iš esmės, bet kuriam jaunesniam vaikui, kuriam trūksta globėjo ar kuris jį pameta nepakeisdamas, gresia psichologinis nepriteklius. Kuo jis jaunesnis, tuo didesnė ši grėsmė. Bet jokiu būdu net motina negali būti pakeista kitu šeimos nariu, jei šis gali užpildyti įprastą meilės dėmesį vaikui. Tokiu būdu tai gali padaryti ir vaikai iš šeimų be tėvų ar motinų augti laimingai ir sveikai.
Požiūris
Psichologinis nepritekimas ankstyvuoju gyvenimo tarpsniu, pavyzdžiui, ankstyvo prisirišimo prie vienos ar kelių prisirišimo figūrų trūkumas, nėra grįžtamas griežta prasme ir kelia tam tikrą iššūkį likusiam gyvenimui. Po sėkmingos terapijos, kuri tuo pat metu yra teigiama santykių patirtis, nukentėjusiems asmenims taip pat svarbu palaikyti stabilius ir ilgalaikius ryšius su kitais asmenimis. Psichologinio nepritekliaus „pėdsakų“ negalima visiškai ištrinti net fiziologiniu lygmeniu. Tačiau yra tikimybė, kad laikui bėgant nesaugus (dažniausiai vengiantis) prisirišimo stilius, kurį sukurs nepriteklius, pasikeis ir taps įmanoma saugiais prisirišimais. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei užmezgami bent ilgalaikiai, pasitikintys santykiai - vaikų atveju tai gali būti, pavyzdžiui, globėjų šeima. Net po sėkmingos terapijos skundų modeliai, susiję su psichologinio nepritekliaus patirtimi, gali vėl pasirodyti biografijoje. Tai gali atsitikti, kai prisiminimus vėl atnaujina išorinė įtaka, pavyzdžiui, kai nukentėję asmenys patys tampa tėvais. Atsižvelgiant į asmeninį atsparumą, atsiranda antrinių sutrikimų, tokių kaip Depresija or nerimo sutrikimai taip pat gali atsirasti. Tokiais ir aukščiau paminėtais atvejais gali būti naudinga atnaujinta psichoterapinė pagalba.
Ką galite padaryti patys
Žmonės, kenčiantys nuo savo poreikių netenkinimo, gali gauti pagalbos ir išlaikyti save dalyvaudami elgesio terapija. Ten jie mokosi struktūrizuotai suvokti ir patenkinti savo poreikius, pritaikytus jų individualioms specifikacijoms. Be to, jie mokosi užmegzti emocinius ryšius. Kasdieniniame gyvenime reikėtų sąmoningai skatinti kontaktą su kitais žmonėmis, net ir be terapeuto. Bendradarbiavimas keičiantis yra būtinas gerovei gerinti. Laisvalaikio veikla netoliese gali padėti pažinti žmones ir taip užmegzti ryšius. Kontaktiniai mainai, socialinės žiniasklaidos portalai ar kiti interneto forumai taip pat yra būdas išplėsti savo pažįstamų ratą. Kontaktą galima palaikyti pokalbiuose ar keičiantis balso žinutėmis su kitais žmonėmis. Tuo pačiu metu galima užmegzti emocinius ryšius. Be to, kiekvieną dieną galima dirbti, pavyzdžiui, sudarant poreikių sąrašą. Sąraše turėtų būti paprasti ir sudėtingi elementai. Tada asmuo gali objektyviai patikrinti, kuris poreikis gali būti realiai patenkintas dienos metu. Jei tai pavyksta, dėmesį reikia akimirkai sąmoningai nukreipti į procesą nuo poreikio suvokimo iki jo įvykdymo.
