Randai: randų susidarymas ir tipai

Kaip vystosi randas?

Kritimas, įkandimas, nudegimas ar operacija: odos pažeidimai gali palikti randus. Tai atsiranda kaip žaizdos gijimo proceso dalis: traumos pažeista ar sunaikinta oda pakeičiama mažiau elastingu randiniu audiniu.

Tačiau ne kiekviena žaizda gali sukelti randą. Pavyzdžiui, jei pažeisti tik viršutiniai epidermio sluoksniai, o bazinis – apatinis epidermio sluoksnis – nepažeistas, nuo jo gali formuotis naujas odos audinys (regeneracinis žaizdų gijimas).

Reparatyvinis žaizdų gijimas palieka randus

Tačiau jei be epidermio yra pažeistas ir antrasis odos sluoksnis (derma), toks atstatymo būdas nebeveikia. Pažeistą odą organizmas turi „užlopyti“ jungiamuoju audiniu (reparatyvinis žaizdų gijimas): iš žaizdos kraštų susidaro naujas, nelabai stabilus audinys (vadinamas granuliaciniu audiniu), kurį organizmas užpildo kolagenu. Tai skaidulinis baltymas, dalyvaujantis jungiamojo audinio (odos, raiščių, sausgyslių) formavime.

Dėl padidėjusio kraujo tiekimo šis šviežias randas atrodo raudonas. Ji taip pat šiek tiek pakilusi, palyginti su aplinkine sveika oda. Sumažėjus aprūpinimui krauju, kas gali nutikti po mėnesių ar net metų, kolagenas susitraukia – randas tampa plokštesnis, blyškesnis ir minkštesnis.

Randinis audinys tiksliai neatitinka sunaikinto odos audinio, bet yra kitoks. Palyginti su aplinkine oda, ji dažniausiai yra mažiau elastinga, neturi nei prakaito, nei riebalinių liaukų, taip pat jutimo ląstelių. Panašiai randų audinyje trūksta pigmentą formuojančių ląstelių (melanocitų), kurios paprastai randamos epidermyje ir užtikrina odos įdegį veikiant saulės spinduliams.

Kai kurie randai yra aiškiai matomi visą gyvenimą, o kiti (beveik) išnyksta su laiku.

Randų rūšys

Randai gali atrodyti labai skirtingai – be kita ko, priklausomai nuo to, kaip jie susiformavo. Be įprastų, dažniausiai besimptomių randų su blyškia, plokščia, balta oda perauga, medicinos ekspertai išskiria keturis patologinių randų tipus:

Atrofiniai randai.

Šio tipo randas yra įdubęs. Taip yra dėl to, kad susidarė per mažai rando audinio, todėl jis nevisiškai užpildo žaizdą. Atrofiniai randai arba randų įdubimai dažnai atsiranda, pavyzdžiui, po sunkių spuogų.

Hipertrofiški randai

Šie iškilę, sustorėję ir dažnai niežtintys randai atsiranda, kai susidaro per daug rando audinio, tačiau apsiriboja žaizdos sritimi. Tai dažnai nutinka po nudegimų arba lenkimo vietose (pvz., kelio, alkūnės), kur dėl judėjimo vyrauja didelės traukos jėgos. Kartais šie randai regresuoja savaime.

Keloidai

Daugiau apie šią patologinių randų formą skaitykite straipsnyje Keloid.

Randų kontraktūros

Jie atsiranda, kai rando audinys smarkiai susitraukia ir sukietėja. Tokie sukietėję randai gali apriboti judrumą, ypač jei jie yra sąnarių srityje. Randų kontraktūros dažnai susidaro po nudegimų, žaizdų infekcijų ir didelių sužalojimų.

Randų šalinimas

Nors randai paprastai yra nekenksmingi ir retai dauginasi, daugelis paveiktų asmenų suvokia didelius ir (arba) raudonus randus kaip estetinę dėmę ir dėl to kenčia. Geros naujienos: gijimo procesą galima palaikyti savo ir medicininėmis priemonėmis.

Labai ryškius ar patologinius randus, kuriuose susidaro per mažai arba per daug rando audinio, gydytojas gali pašalinti įvairiais būdais. Tai atliekama, pavyzdžiui, apledėjimo, abrazijos, lazerio ar chirurgijos būdu.

Daugiau apie skirtingus metodus galite perskaityti straipsnyje Randų šalinimas.

Randų priežiūra

Randas paprastai negali būti visiškai nematomas. Tačiau yra būdų, kaip padaryti, kad jie būtų nepastebimi, o audinys – lankstesnis. Pavyzdžiui, randai nemėgsta saulės, šalčio ar trinties. Kita vertus, masažai ir reguliarus kremo tepimas yra naudingi rando audiniui.

Daugiau apie šią temą galite perskaityti straipsnyje „Randų priežiūra“.

Randai: eiga ir prognozė

Dėl riebalinių ir prakaito liaukų trūkumo bei dažnai sumažėjusio jautrumo rando srityje paveikti asmenys gali neprakaituoti rando vietoje arba pranešti apie sustingimą.

Esant labai dideliems randams ar randams tose vietose, kurios dažnai juda, judumas gali būti apribotas. Taip yra todėl, kad rando audinys yra mažiau elastingas nei aplinkinė oda. Jei judant jis patiria įtampą, tai gali būti nepatogu ar net skausminga.

Be to, rando skausmas gali atsirasti ir esant uždegiminiam randui.