Trumpa apžvalga
- Kas yra reaktyvusis artritas Sąnarių uždegimas, kurį sukelia bakterinė infekcija kitoje kūno vietoje (dažniausiai šlapimo ir lyties organuose arba virškinamajame trakte). Senas ligos pavadinimas: Reiterio liga arba Reiterio sindromas.
- Simptomai: skausmingas sąnarių uždegimas (dažniausiai kelio, čiurnos, klubo sąnariuose), konjunktyvitas ir uretritas – kartu vadinami Reiterio triada. Kartais pakinta ir oda, gleivinė, rečiau uždegimai sausgyslių, stuburo ar vidaus organų srityje. Kartu gali būti karščiavimas.
- Priežastis: neaiški. Tikriausiai imuninė sistema negali adekvačiai kovoti su sukėlėja bakterine infekcija – sąnariuose ir gleivinėse lieka bakterijų baltymų arba gyvų bakterijų, į kurias imuninė sistema ir toliau reaguoja.
- Gydymas: vaistai, tokie kaip antibiotikai, skausmą malšinantys vaistai be kortizono ir priešuždegiminiai vaistai (pvz., ibuprofenas), kortizonas (sunkiais atvejais), vadinamieji DMARD (lėtiniais atvejais). Lydimosios fizioterapinės priemonės.
- Prognozė: Reaktyvusis artritas paprastai užgyja savaime per kelis mėnesius. Likusiais atvejais pacientai ja kenčia ilgiau. Be to, galimi atkryčiai.
Reaktyvusis artritas: apibrėžimas
Įvairaus amžiaus žmonės visame pasaulyje gali susirgti reaktyviuoju artritu. Tačiau dauguma sergančiųjų yra jaunesni nei 40 metų. Vokietijoje 30–40 iš 100,000 XNUMX suaugusiųjų kenčia nuo reaktyviojo artrito.
Senas pavadinimas: Reiterio liga
1916 m. Berlyno gydytojas, bakteriologas ir higienistas Hansas Reiteris pirmą kartą aprašė ligą, kuriai būdingi trys pagrindiniai simptomai – sąnarių uždegimas (artritas), uretritas (uretritas) ir konjunktyvitas – bendrai vadinama Reiterio triada.
Liga jo vardu buvo pavadinta Reiterio liga (Reiterio sindromas, Reiterio liga). Tačiau kadangi Hansas Reiteris buvo aukštas nacionalsocialistų režimo pareigūnas, XXI amžiaus pradžioje liga buvo pervadinta „reaktyviuoju artritu“, pirmiausia užsienyje, o vėliau ir Vokietijoje.
Reaktyvusis artritas: simptomai
Reaktyvaus artrito simptomai paprastai atsiranda praėjus maždaug dviem ar keturioms savaitėms po šlapimo ar lytinių organų, virškinimo trakto ar kvėpavimo takų infekcijos. Tačiau gali praeiti iki šešių savaičių, kol pasireikš pirmieji simptomai.
Sąnarių skundai
Paprastai pažeidžiamas tik vienas ar keli sąnariai (mono-oligoartritas) ir tik retais atvejais keli sąnariai vienu metu (poliartritas), kaip ir sergant kitomis reumatinėmis ligomis. Kartais uždegimas pereina iš vieno sąnario į kitą.
Su uždegimu susijęs skausmas, paraudimas ir hipertermija ypač dažnai pasireiškia kelio ir čiurnos sąnariuose bei klubo sąnariuose. Paprastai pažeidžiami ir vienas ar keli pirštų sąnariai, o kartais ir pirštų sąnariai (daktilitas). Jei ištinsta visas pirštas ar pirštas, tai vadinama „dešros pirštu“ arba „dešros pirštu“.
Akių uždegimas
Taip pat dažnas reaktyvusis artritas yra vienos ar abiejų akies pusių uždegimas, ypač junginės uždegimas (konjunktyvitas). Kartais išsivysto rainelės ar ragenos uždegimas (keratitas). Tipiški simptomai yra fotofobija, paraudimas, deginimas, skausmingos akys ir galbūt pablogėjęs regėjimas.
Sunkiais atvejais akių uždegimas gali sukelti net aklumą.
Odos ir gleivinės pokyčiai
Kartais reaktyvusis artritas sukelia ir įvairius odos pakitimus – dažnai plaštakų ir pėdų paduose: Pažeistos vietos gali būti panašios į psoriazę arba per daug keratinizuota oda (keratoma blenorrhagicum).
Kai kuriems Reiterio liga sergantiems pacientams čiurnos ir blauzdos srityje atsiranda skausmingų rausvai melsvų odos mazgelių (mazginė eritema).
Kai kuriais atvejais pažeidžiama ir burnos gleivinė. Dažnai padidėja seilių gamyba ir nuosėdos ant liežuvio. Per kelias dienas nuosėdos išsivysto į vadinamąjį žemėlapio liežuvėlį, kuriame rusvos ar baltos spalvos pakitusios vietos keičiasi su vis dar normaliai atrodančiomis vietomis.
Šlapimo takų ir lytinių organų uždegimas
Uretritas taip pat gali pasireikšti kartu su reaktyviuoju artritu. Nukentėję asmenys jaučia dažną šlapinimąsi ir skausmą šlapinantis. Pastarasis taip pat gali būti dėl cistito ar prostatito – taip pat galimi reaktyvaus artrito gretutinės.
Kartais pacientams atsiranda išskyrų iš šlaplės arba iš makšties. Reaktyvųjį artritą taip pat gali lydėti gimdos kaklelio gleivinės uždegimas (cervicitas).
Retesni lydintys simptomai
Be sąnarių, taip pat gali uždegti sausgyslės, sausgyslių apvalkalai ir sausgyslių įdėklai. Ypač dažnai pažeidžiama kulno Achilo sausgyslė. Nukentėję asmenys dažniausiai praneša apie skausmą judant pėdą. Jei sausgyslės plokštelė ant pėdos pado uždega, vaikščiojimas yra susijęs su stipriu skausmu.
Kai kurie žmonės, sergantys reaktyviuoju artritu, kenčia nuo bendrų simptomų, tokių kaip karščiavimas, alpimas ir svorio mažėjimas. Taip pat gali atsirasti raumenų skausmas.
Kai kuriems pacientams išsivysto lengvas inkstų uždegimas, o sunkesnė inkstų liga yra reta. Taip pat yra širdies raumens uždegimo pavojus. Tai, savo ruožtu, kartais sukelia širdies aritmijas.
Reaktyvusis artritas: priežastys ir rizikos veiksniai
Neaišku, kaip tiksliai vystosi reaktyvusis artritas (Reiterio liga). Paprastai priežastis yra bakterijų sukelta infekcija virškinimo trakte, šlapimo ir lyties organuose arba (rečiau) kvėpavimo takuose. Tipiški patogenai yra chlamidijos ir enterobakterijos (salmonelės, jersinijos, šigelos, kampilobakterijos).
Pavyzdžiui, nuo vieno iki trijų procentų žmonių, užsikrėtusių šlapimo takų infekcija Chlamydia trachomatis bakterija, vėliau išsivysto reaktyvusis artritas. Po virškinimo trakto infekcijų su enterobakterijomis taip būna 30 proc.
Žmonių, sergančių reaktyviuoju artritu, organizmas tikriausiai negali visiškai pašalinti ankstesnės infekcijos sukėlėjų: todėl bakterijos iš pradžių užkrėsto audinio krauju ir limfos kanalais patenka į sąnarius ir gleivines. Tikriausiai ten lieka patogeno baltymai ar net gyvos bakterijos. Imuninė sistema ir toliau kovoja su pašaliniais komponentais, sukeldama uždegimą įvairiose kūno vietose. Pavyzdžiui, kai sąnario membrana liečiasi su tam tikrų bakterijų paviršiaus baltymais, ji reaguoja uždegiminiu atsaku.
Reaktyvusis artritas: rizikos veiksniai
Daugiau nei pusė žmonių, sergančių reaktyviuoju artritu, turi genetinį polinkį. Juose galima aptikti vadinamąjį HLA-B27 – baltymą, esantį beveik visų kūno ląstelių paviršiuje. Jis taip pat dažnai randamas sergant kai kuriomis kitomis uždegiminėmis reumatinėmis ligomis (tokiomis kaip reumatoidinis artritas ir ankilozuojantis spondilitas). Pacientams, sergantiems reaktyviuoju artritu, kuriems yra HLA-B27, yra didesnė sunkesnės ir ilgesnės ligos eigos rizika. Be to, jose labiau pažeidžiamas ašinis skeletas (stuburas, kryžkaulio sąnarinis).
Reaktyvusis artritas: tyrimai ir diagnostika
Medicinos istorija
Jei apibūdinsite tokius simptomus, kaip išvardyti aukščiau, gydytojas greitai įtars reaktyvųjį artritą. Ypač jei esate jaunas suaugęs žmogus, kuriam staiga užsidegė vienas ar keli dideli sąnariai, įtarimas dėl „Reiterio ligos“ yra akivaizdus.
Tada gydytojas paklaus, ar per pastarąsias kelias dienas ar savaites sirgote, pavyzdžiui, šlapimo pūslės ar šlaplės infekcija (pavyzdžiui, dėl lytinių santykių metu perduodamų patogenų), viduriavimo ar kvėpavimo takų infekcija. Jei taip, sustiprėja įtarimas dėl reaktyvaus artrito.
Patogenų nustatymas
Tačiau kartais tokios infekcijos pasireiškia be (aiškių) simptomų ir todėl nepastebimos. Arba pacientas to neprisimena. Todėl, įtarus reaktyvųjį artritą, bandoma nustatyti sukėlėjus. Norėdami tai padaryti, gydytojas paprašys jūsų išmatų arba šlapimo mėginio. Šlapimo takų, išangės, gimdos kaklelio ar gerklės tepinėlių taip pat galima ieškoti, ar nėra infekcijų sukėlėjų.
Tačiau ūmi infekcija dažniausiai pasireiškė prieš kelias savaites, todėl toks tiesioginis patogeno nustatymas dažnai nebeįmanomas. Tada netiesioginis patogeno nustatymas gali būti dar naudingas: kraujas tiriamas, ar nėra specifinių antikūnų prieš patogenus, kurie gali būti laikomi reaktyviojo artrito sukėlėjais.
Tolesni kraujo tyrimai
HLA-B27 kraujyje aptikimas sėkmingas daugeliui, bet ne visų pacientų. Taigi, HLA-B27 nebuvimas neatmeta reaktyvaus artrito.
Vaizdo procedūros
Pažeistų sąnarių ir stuburo segmentų vaizdavimas suteikia tikslesnės informacijos apie sąnarių pažeidimo mastą. Jūsų gydytojas gali naudoti tokias procedūras kaip:
- Ultragarsinis tyrimas
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Kaulų scintigrafija
Rentgeno spinduliai nerodo jokių pažeistų sąnarių pokyčių per pirmuosius šešis reaktyviojo artrito mėnesius. Todėl jie yra naudingesni vėliau ligos eigoje arba siekiant atmesti kitas ligas, kurios gali sukelti sąnarių simptomus.
Sąnario punkcija
Kartais reikia atlikti sąnario punkciją. Tai apima sąnario ertmės pradurimą smulkia tuščiavidure adata, kad būtų pašalintas šiek tiek sąnario skysčio, kad būtų galima atlikti išsamesnį tyrimą (sinovijų analizę). Tai gali padėti nustatyti kitas sąnarių uždegimo priežastis. Pavyzdžiui, jei sąnarių skystyje randama bakterijų, tokių kaip Staphylococcus aureus arba Haemophilus influenzae, tai rodo septinį artritą. Borelijų aptikimas rodo Laimo boreliozę.
Kiti tyrimai
Be to, gydytojas gali patikrinti, pavyzdžiui, ar inkstų funkcija nėra apribota dėl reaktyvaus artrito. Tam padeda šlapimo tyrimas.
Širdies elektrinio aktyvumo matavimas (elektrokardiografija, EKG) ir širdies ultragarsas (echokardiografija) turėtų atmesti galimybę, kad imuninė reakcija taip pat paveikė širdį.
Jei pažeidžiamos ir jūsų akys, būtinai reikės apsilankyti ir pas oftalmologą. Jis gali atidžiau apžiūrėti jūsų akis ir pasiūlyti tinkamą gydymą. Tai padės išvengti regėjimo problemų vėliau!
Reaktyvusis artritas: gydymas
Reaktyvusis artritas pirmiausia gydomas vaistais. Be to, nuo simptomų gali padėti fizioterapinės priemonės.
Gydymas vaistais
Jei gydytojas įrodė, kad bakterinė infekcija sukelia reaktyvųjį artritą, jums bus paskirti tinkami antibiotikai. Jei bakterijos yra lytiniu keliu plintančios chlamidijos, jūsų partneris taip pat turi būti gydomas. Priešingu atveju jis arba ji vėl gali jus užkrėsti išgėręs antibiotikų.
Jei sukėlėjai nežinomi, gydymas antibiotikais nerekomenduojamas.
Simptomai gali būti gydomi skausmą malšinančiais ir priešuždegiminiais vaistais. Tinkami vaistai yra kortizono neturintys (nesteroidiniai) vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip diklofenakas ir ibuprofenas.
Jei liga sunki, gliukokortikoidus (kortizoną) dažnai reikia vartoti trumpai. Kortizoną taip pat galima švirkšti tiesiai į sąnarį, jei buvo atmesta bakterinė sąnario infekcija.
Jei reaktyvusis artritas nepraeina per kelis mėnesius, jis vadinamas lėtiniu artritu. Tokiu atveju gali prireikti gydymo vadinamaisiais pagrindiniais vaistais (baziniais vaistais), vadinamais ligą modifikuojančiais antireumatiniais vaistais (DMARD). Jie gali slopinti uždegimą ir moduliuoti imuninę sistemą ir paprastai yra uždegiminių reumatinių ligų (pvz., reumatoidinio artrito) gydymo pagrindas.
Fizioterapija
Fizioterapinės priemonės palaiko reaktyvaus artrito gydymą vaistais. Pavyzdžiui, šalčio terapija (krioterapija, pavyzdžiui, kriopakelių pavidalu) gali palengvinti ūminius uždegiminius procesus ir skausmą. Judėjimo pratimai ir manualinė terapija gali išlaikyti sąnarių judrumą arba padaryti juos judresnius ir užkirsti kelią raumenų regresijai.
Ką galite padaryti patys
Stenkitės švelniai elgtis su pažeistais sąnariais. Tačiau jei kineziterapeutas jums rekomenduoja atlikti pratimus namuose, turėtumėte juos atlikti sąžiningai.
Taip pat galite patys dėti vėsinančius kompresus ant ūmaus uždegimo, skausmingų sąnarių.
Tačiau pacientai, sergantys aukštu kraujospūdžiu, turėtų būti atsargūs su peršalimu ir iš anksto pasitarti su gydytoju.
Reaktyvusis artritas: ligos eiga ir prognozė
Daugelį sergančiųjų ypač domina vienas klausimas: kiek trunka reaktyvusis artritas? Įtikinamas atsakymas yra tas, kad reaktyvusis artritas paprastai užgyja savaime po šešių iki dvylikos mėnesių. Iki tol simptomus gali palengvinti vaistai ir fizioterapija.
20 procentų atvejų lėtinis reaktyvusis artritas yra susijęs su kitomis uždegiminėmis stuburo ligomis (spondiloartritais), pavyzdžiui, psoriaziniu artritu ar ašiniu spondiloartritu.
Komplikacijos kyla, pavyzdžiui, kai dėl sąnario uždegimo visam laikui sutrinka sąnario funkcija – iki sąnario sunaikinimo. Akyje uždegiminis procesas gali plisti iš junginės į rainelę ir šalia esančias akies struktūras. Tai gali visam laikui sutrikdyti regėjimo funkciją. Gali išsivystyti vadinamoji katarakta, kuri gali sukelti aklumą.
Pusei pacientų liga atsinaujina po kurio laiko (pasikartojimas), kurią sukelia atsinaujinusi infekcija. Taigi visiems, kurie jau sirgo reaktyviuoju artritu, yra didesnė rizika juo susirgti dar kartą. Tačiau kartais pasireiškia tik atskiri simptomai, pavyzdžiui, konjunktyvitas.
Jūs galite apsisaugoti nuo chlamidijų infekcijos kaip (atnaujinto) reaktyvaus artrito sukėlėjo, sekso metu visada naudodami prezervatyvus – ypač jei turite skirtingų seksualinių partnerių.
