Trumpa apžvalga
- Simptomai: Iš pradžių beveik nėra jokių simptomų, ligai progresuojant ir didėjant kepenų uždegimui, spaudimo/pilnumo pojūtis dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, skausmas kepenų srityje, pykinimas/vėmimas, kartais karščiavimas.
- Gydymas: daugiausia mitybos ir mankštos įpročių keitimas.
- Priežastys ir rizikos veiksniai: nealkoholinės suriebėjusios kepenys daugiausia susijusios su sunkiu nutukimu, atsparumu insulinui arba cukriniu diabetu, retais atvejais priežastis yra vaistai.
- Ligos eiga ir prognozė: Negydomos suriebėjusios kepenys dažnai virsta kepenų uždegimu (hepatitu) ir galiausiai net kepenų ciroze, tokiu atveju gresia sunkios komplikacijos, įskaitant kepenų nepakankamumą. Laiku gydant suriebėjusias kepenis, galimas visiškas išgydymas
Kas yra riebios kepenys?
- Lengvos riebios kepenys: Mažiau nei trečdalis kepenų ląstelių yra per daug riebios.
- Vidutinio sunkumo riebios kepenys: Mažiau nei du trečdaliai, bet daugiau nei trečdalis kepenų ląstelių yra per daug riebios.
- Sunkios riebios kepenys: Daugiau nei du trečdaliai kepenų ląstelių yra per daug riebios.
Tikslų kepenų ląstelių riebalinės degeneracijos mastą galima nustatyti atliekant smulkiųjų audinių (histopatologinį) kepenų audinio mėginio tyrimą (kepenų biopsiją).
Beveik visi riebiųjų kepenų pacientai turi antsvorio. Maždaug kas antras taip pat serga cukriniu diabetu arba turi padidėjusį lipidų kiekį kraujyje. Be to, suriebėjusios kepenys dažnai lydi metabolinį sindromą.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – suriebėjusios kepenys yra svarbus kepenų ląstelių vėžio (hepatoceliulinės karcinomos) rizikos veiksnys.
Kepenų suriebėjimo dažnis ir klasifikacija
Kaip rodo pavadinimas, alkoholis yra alkoholinių suriebėjusių kepenų (AFL) – tiksliau – lėtinio piktnaudžiavimo alkoholiu, priežastis. Jei alkoholinės suriebėjusios kepenys sukelia kepenų uždegimą, tai vadinama alkoholiniu steatohepatitu (ASH).
Nealkoholinės suriebėjusios kepenų ligos laikomos „gerovės liga. Pavyzdžiui, išsivysčiusiose šalyse vaikai ir paaugliai jais pasireiškia vis dažniau, nes jiems vis dažniau išsivysto sunkus nutukimas, kuris yra pagrindinė NAFLD priežastis. Pavyzdžiui, nealkoholinės riebiosios kepenys (NAFL) yra daug dažnesnės antsvorio turintiems berniukams nei antsvorio turinčioms merginoms.
Kaip pasireiškia suriebėjusios kepenys?
Daugeliu atvejų kraujospūdis ir lipidų kiekis kraujyje pakyla gerokai anksčiau nei atsiranda riebalinių kepenų simptomų. Jei pilvo apimtis taip pat didesnė ir yra atsparumas insulinui, kaip ir sergant cukriniu diabetu, reikia daugiau dėmesio skirti suriebėjusių kepenų simptomams.
Suriebėjusių kepenų simptomai dėl alkoholio
Net jei padidėjęs alkoholio vartojimas yra suriebėjusių kepenų ligos priežastis, iš pradžių specifinių suriebėjusių kepenų simptomų nepasireiškia. Vienas iš rodiklių dažniausiai yra alkoholio vartojimas: moterims kritinė reguliaraus alkoholio vartojimo riba yra 20 g alkoholio per dieną (atitinka apie 0.5 l alaus), o vyrams – 40 g per dieną.
Riebalų kepenų simptomai su antrinėmis ligomis
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga sukelia kepenų uždegimą (hepatitą) maždaug vienam iš keturių, su alkoholiu – net beveik kas trečiam sergančiam asmeniui. Nealkoholinio suriebėjusio kepenų hepatito (NASH) ir su alkoholiu susijusio riebiųjų kepenų hepatito (ASH) simptomai nesiskiria.
Kepenų uždegimo simptomai
Sergant riebalinio kepenų uždegimu (steatohepatitu), kepenyse pasireiškia ryški uždegiminė reakcija. Tipiškas šios uždegiminės reakcijos simptomas yra stiprus skausmas kepenų srityje, ty po dešiniuoju šonkaulių lanku. Kita vertus, dėl uždegimo atsiranda funkcinių kepenų sutrikimų. Pavyzdžiui, kraujo skilimo produktas bilirubinas nebėra pakankamai metabolizuojamas kepenyse.
Suriebėjusių kepenų simptomai sergant kepenų ciroze
Jei liga progresuoja nekontroliuojamai, suriebėjusios kepenys gali išsivystyti į cirozę, kurios metu pakinta jungiamasis kepenų audinys. Galimi simptomai:
- Viršutinėje pilvo dalyje jaučiamas spaudimas ir pilnumas
- Pykinimas ir vėmimas
- Svorio kritimas dėl apetito stokos
- Odos ir akių gelsva spalva (gelta) dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje
- Niežulys dėl bilirubino arba nesuskaidytų tulžies rūgščių odoje
- Raudoni delnai (palmarinė eritema)
- Pastebimai raudonos, blizgančios lūpos („patentuotos lūpos“)
- Vandens susilaikymas kojose (kojų edema) ir pilve (ascitas)
- Matomos kraujagyslės aplink bambą (caput medusae)
- Vyrų krūtų padidėjimas (ginekomastija)
- Sumažėjęs plaukuotumas vyrų pilvo srityje („pilvo nuplikimas“)
- Kraujo krešėjimo sutrikimas; dažniausiai atpažįstamas iš padidėjusio kraujavimo iš nosies ir mėlynių
Suriebėjusių kepenų simptomai esant kepenų nepakankamumui
Skirtingai nuo pradinių suriebėjusių kepenų, kepenų nepakankamumas sukelia neabejotinų simptomų. Oda ir akių baltymai yra gelsvos spalvos. Sutrinka kraujo krešėjimas, nes kepenys nebegamina krešėjimo faktorių. Taigi net ir maži iškilimai sukelia mėlynes. Esant didesniems kraujavimams, nukentėjęs asmuo gali vemti krauju arba išmatuoti juodomis išmatomis.
Suriebėjusios kepenų ligos dažnai išryškėja tik tada, kai jau įsivyravo antrinės ligos. Norint išvengti šių pasekmių, net ir nespecifinius suriebėjusius kepenų simptomus reikia vertinti rimtai, greitai diagnozuoti ir gydyti.
Kaip gydomos suriebėjusios kepenys?
Todėl nėra jokios specifinės vaistų terapijos suriebėjusioms kepenims arba vienos veiksmingos namų gynimo priemonės, kurios ją pašalintų. Atvirkščiai, terapijos tikslas yra pašalinti arba gydyti sukeliančias priežastis.
Taigi, suriebėjusių kepenų kiekį galima sumažinti tikslingai keičiant gyvenimo būdą. Esamas antsvoris turėtų būti tvariai mažinamas laikantis mažai riebalų, mažai cukraus ir mažai kalorijų turinčios dietos bei reguliariai mankštinantis.
Pacientai, neturintys antsvorio suriebėjusių kepenų, taip pat turėtų laikytis mažai riebalų turinčios ir mažai cukraus turinčios dietos. Visi pacientai, kurių kepenys yra riebios, taip pat turėtų visiškai atsisakyti alkoholio.
Skaitykite viską apie riebiųjų kepenų mitybą.
Jei pacientai, turintys labai didelį antsvorį (nutukimas, KMI ≧35), nepraranda svorio nepaisant dietos ir mankštos programos, yra galimybė atlikti svorio mažinimo operaciją, kurios metu sumažinamas skrandis (bariatrinė chirurgija).
Suriebėjusių kepenų gydymas apima reguliarius patikrinimus (pvz., kepenų verčių matavimą ir ultragarsą), kad būtų galima nustatyti ankstyvą ligos progresavimą į kepenų uždegimą arba galimą cirozę.
Jei kepenų audinys visiškai sunaikintas, nebėra jokių galimybių išgydyti suriebėjusias kepenis. Kepenų transplantacija yra paskutinė gydymo galimybė. Jei randamas tinkamas donoras, sugedusiai kepenų funkcijai perimti naudojamos kito žmogaus kepenys.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kaip vystosi suriebėjusių kepenų liga, dar nėra išsamiai išaiškinta.
Yra įvairių paaiškinimų, kaip šis disbalansas vystosi. Viena teorija teigia, kad kai kurie pernešėjai kepenyse perneša per daug riebalų į organą. Kita vertus, esant vitamino B trūkumui, riebalai, esantys, pavyzdžiui, kepenyse, nėra tinkamai apdorojami ir kaupiasi.
Alkoholis kaip priežastis
Tačiau tai tik apytikslės orientacinės vertės. Kitas lemiamas veiksnys yra tai, kiek laiko tęsiasi nuolatinis alkoholio vartojimas ir ar taip pat nėra medžiagų apykaitos ligų, tokių kaip cukrinis diabetas ar nutukimas, reti įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai ar hormonų disbalansas (policistinių kiaušidžių sindromas, PCOS).
Nepaisant to, ne visiems alkoholį vartojantiems žmonėms išsivysto riebios kepenys. Taip yra dėl individualaus jautrumo, lyties ir individo aprūpinimo fermentais, kurie skaido alkoholį.
Dieta, nutukimas ir diabetas kaip rizikos veiksniai
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga dažnai siejama su padidėjusiu suvartojamų kalorijų kiekiu ir padidėjusiu kūno masės indeksu (KMI), kaip nutukimo matu. Ypač pavojingos yra didelės riebalų sankaupos ant pilvo (visceralinis nutukimas).
Dėl nepakankamo cukraus kiekio kraujyje patekimo į organizmo ląsteles ląstelės kenčia nuo energijos trūkumo. Kad tai kompensuotų, organizmas vis labiau skaido sukauptus riebalus, kurie dabar vietoj cukraus suteikia energijos. Į kraują patenka daugiau laisvųjų riebalų rūgščių, kurių daugiau pasisavina kepenų ląstelės. Tai skatina riebalų degeneraciją kepenyse.
2 tipo diabetas yra labai svarbus nealkoholinės riebiųjų kepenų ligos sukėlėjas. Taip pat yra ir priešinga koreliacija: pacientams, sergantiems nealkoholinėmis riebiomis kepenimis, 2 tipo cukrinis diabetas suserga dažniau nei žmonėms, kurių kepenų riebumas nėra.
Kiti rizikos veiksniai
Retos riebiųjų kepenų priežastys
Tačiau ne visada dėl nealkoholinių suriebėjusių kepenų kaltas per riebus maistas ar diabetas. Kiti galimi suriebėjusių kepenų veiksniai yra užsitęsęs badas, ryškus svorio kritimas, ilgalaikės cukraus infuzijos (pavyzdžiui, esant kasos defektams) ir dirbtinė mityba.
Be to, atliekamos plonosios žarnos, kepenų ir kasos operacijos, po kurių padidėja riebalų kaupimasis kepenyse.
Be to, uždegiminės žarnyno ligos (pvz., Krono liga) yra retos, bet galimos suriebėjusių kepenų priežastys.
Tyrimai ir diagnozė
Kiekvienas, kuris įtaria, kad turi riebias kepenis, turėtų pasitarti su savo pirminės sveikatos priežiūros gydytoju arba internistu.
Medicinos istorija ir fizinė apžiūra
Norėdami diagnozuoti kepenų suriebėjimą, gydytojas pirmiausia klausia apie simptomus ir esamas ligas (ligos istoriją). Galimi šio interviu klausimai:
- Ar vartojate alkoholį ir jei taip, kiek?
- Kokia tavo dieta?
- Kokius vaistus vartojate?
- Ar žinoma, kad sergate cukriniu diabetu?
- Kiek jūs sveriate?
Po pokalbio atliekama fizinė apžiūra. Be kita ko, gydytojas palpuoja kepenis per pilvo sieną. Jei jis padidėjęs (hepatomegalija), tai rodo, kad kepenys yra suriebėjusios. Tačiau yra daug kitų kepenų padidėjimo priežasčių ir tai nėra būdinga suriebėjusioms kepenims.
Fizinės apžiūros metu gydytojas kartais gali palpuoti padidėjusias kepenis. Vėliausiai pakitusi kepenų struktūra tampa matoma atliekant pilvo echoskopiją.
Tolesni tyrimai
Kraujo tyrimai taip pat padeda išsiaiškinti galimą suriebėjusią kepenų ligą. Jei tam tikros vertės kraujo tyrime yra nuolat padidėjusios, tai rodo kepenų suriebėjimą.
Tačiau padidėjusi kepenų vertė nėra specifinis suriebėjusių kepenų simptomas, o tik bendras kepenų pažeidimo požymis, neatsižvelgiant į priežastį. Laktatdehidrogenazės (LDH) padidėjimas taip pat rodo ūminį hepatitą, ty kepenų uždegimą.
Norint tiksliai nustatyti suriebėjusių kepenų mastą ir, jei reikia, gauti įkalčių apie priežastį, gali būti atliekama kepenų biopsija. Taikant vietinę nejautrą, gydytojas plona tuščiavidure adata paima nedidelį audinio mėginį iš kepenų. Tada mikroskopu ištiriamas smulkusis audinys (histopatologiškai).
Suriebėjusios kepenys: priežasties ieškojimas
Nustačius suriebėjusių kepenų diagnozę, svarbu išsiaiškinti jo priežastį. Tam kartais reikia atlikti papildomus tyrimus. Pavyzdžiui, gliukozės kiekio kraujyje nustatymas (gliukozės kiekis kraujyje nevalgius, ilgalaikis gliukozės kiekis kraujyje HbA1c) padeda nustatyti atsparumo insulinui ar anksčiau nenustatyto diabeto požymius.
Ligos eiga ir prognozė
Suriebėjusių kepenų (steatosis hepatis) atveju prognozė viena vertus priklauso nuo to, kaip anksti liga nustatoma ir gydoma. Kita vertus, tai vaidina svarbų vaidmenį, ar tai yra suriebėjusios kepenys, atsiradusios dėl alkoholio vartojimo, ar ne. Jei priežastis yra alkoholis, prognozė yra šiek tiek blogesnė. Nepaisant to, iš pradžių tai yra gerybinė liga.
Tačiau jei suriebėjusios kepenys išsivysto į cirozę, kyla rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų nepakankamumą, rizika. Kepenys neatsigauna nuo cirozės. Taip yra dėl to, kad kepenų ląstelės sunaikinamos ir pakeičiamos neveikiančiu randiniu audiniu. Kad taip neatsitiktų, suriebėjusias kepenis reikia gydyti kuo greičiau.
