Scintigrafija yra vaizdavimo procedūra, atliekanti lemiamą vaidmenį branduolinės medicinos diagnostikoje. Norėdami sukurti vaizdą, vadinamąją scintigramą, pacientui skiriamos radioaktyviai pažymėtos medžiagos. Šios medžiagos spinduliuoja ir gali būti aptiktos gama kamera atitinkamame organe ar audinyje.
Radioaktyviosios medžiagos pagalba galima specialiai ištirti audinius ar organus. Šiuo tikslu pacientui suleidžiama radioaktyvios medžiagos. Pacientas gali būti švirkščiamas tiesiogiai arba per burną tabletėmis.
Priklausomai nuo to, kurį audinį ar organą reikia tirti, tinka skirtingos medžiagos. Pavyzdžiui, yra medžiagų, kurios ypač gerai kaupiasi kauliniame audinyje. Ši medžiaga, būdinga vienam audiniui, vadinama žymekliu.
Pavyzdžiui, yra radioaktyvus jodas dalelė tyrimui Skydliaukė arba 99mTc-iminodiacacto rūgšties kepenų ir tulžies funkcijai (ty funkciniam efektyvumui arba kepenys įskaitant tulžies pūslė). Kaulų atveju tai dažniausiai yra technecio izotopas 99mTc. Šis izotopas nusėda kaule ir ten lieka.
Nuo kaulo dalelė dabar skleidžia gama spindulius. Šiuos gama spindulius galima aptikti fotoaparatu. Kompiuteryje pasirodo spalvotas vizualizuotas vaizdas.
Kuo dažniau dalelė skleidžia vadinamuosius šviesos pliūpsnius, ty gama spindulius, tuo juodesnė yra vaizdo sritis. Spalvotame paveikslėlyje mėlyna spalva reiškia mažą audinio radioaktyviųjų dalelių aktyvumą, o raudona reiškia, kad radioaktyviosios dalelės yra labai aktyvios. Taigi radioaktyviai pažymėtomis dalelėmis galima sužinoti, kiek audinys šiuo metu yra aktyvus.
Jei Skydliaukė scintigramoje įsižiebia mėlynai, galite būti tikri, kad ši skydliaukės dalis dėl kažkokių priežasčių nebėra tinkamai aktyvi. Tuo pačiu metu raudona spalva rodo uždegimo židinį. Jei organe atsiranda uždegimas, medžiagų apykaita yra daug intensyvesnė. Tai lemia padidėjimą kraujas padidėja apyvarta ir aktyvumas. Tai labai aiškiai matyti scintigramoje, todėl galima nustatyti tikslią diagnozę.
