Trumpa apžvalga
- Kas yra skrepliai? Išskyros iš kvėpavimo takų kosint
- Kaip atrodo skrepliai? pvz., baltas arba bespalvis ir skaidrus (pvz., sergant LOPL, astma, cistine fibroze), geltonai žalsvas ir drumstas (pvz., sergant pūline krūtinės angina, skarlatina, pneumonija), nuo rusvos iki juodos (pvz., rūkantiems) arba kruvinas (pvz., sergant plaučių vėžiu) .
- Priežastis: Natūralus plaučių valymo procesas, siekiant pašalinti iš plaučių kenksmingas medžiagas ir patogenus.
- Kada kreiptis į gydytoją? Esant užsitęsusiam skrepliavimui, kraujo užteršimui, atsiranda papildomų simptomų, tokių kaip karščiavimas ar dusulys.
- Tyrimas: skreplių tyrimas laboratorijoje
- Gydymas: Priklausomai nuo pagrindinės priežasties: pvz., mukolitiniai vaistai, antibiotikai, inhaliacijos.
Skreplių apibrėžimas
Skrepliai yra medicininis skreplių terminas. Tai sekretas arba skystis, kurį gamina bronchų gleivinė. Jis skirtas plaučiams valyti. Tačiau per didelis skreplių išsiskyrimas gali būti ir kvėpavimo takų ligos požymis.
Priklausomai nuo priežasties, skreplių kiekis, spalva ir konsistencija gali keistis. Skreplių išvaizda ir konsistencija gydytojui dažnai iš pradžių parodo, ar nėra kvėpavimo takų ligos (pvz., pneumonija, LOPL, plaučių vėžys, bronchitas).
Kaip atrodo skrepliai?
Skreplių konsistencija taip pat gali skirtis ir, pavyzdžiui, gali būti plona, klampi, lipni, gumbuota, trupanti, putota arba sluoksniuota.
Reikšmė: spalva ir tekstūra
Sveiki skrepliai paprastai būna stikliniai-ryškūs ir atsiranda tik retkarčiais ir nedideliais kiekiais. Kita vertus, per daug arba pakitusi skreplių spalva dažnai rodo kvėpavimo takų ligą. Viena vertus, įkvepiami teršalai (pvz., rūkymas) gali pažeisti bronchų gleivinę, kita vertus, įkvėpti virusai, bakterijos ar grybeliai gali sukelti infekciją ir uždegti kvėpavimo takus (kvėpavimo takų infekcija). Skreplių spalva ir konsistencija suteikia pradinį priežastį.
Svarbu: nors skrepliai gali suteikti gydytojui pirminę priežastį, būtina atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima patikimai diagnozuoti.
Stikliški balkšvi skrepliai
Padidėjęs stiklinės baltumo skreplių kiekis dažnai rodo virusinę infekciją, pavyzdžiui, ūminį bronchitą, gripą ar paprastą peršalimą.
Tačiau lėtinės plaučių ligos, tokios kaip LOPL, bronchinė astma ar lėtinis bronchitas, taip pat cistinė fibrozė (cistinė plaučių fibrozė), taip pat gali sukelti pernelyg didelį stiklinių baltų skreplių susidarymą. Tada skrepliai dažniausiai būna tiršti ir gleivingi. Skrepliai atsiranda per ilgesnį laiką arba pakartotinai.
Gelsvai žalsvi skrepliai
Gelsvuose ar žalsvuose skrepliuose dažniausiai būna pūlių ir dažnai tai rodo bakterinę kvėpavimo takų infekciją, tokią kaip pūlinga krūtinės angina, skarlatina, pneumonija, kokliušas ar tuberkuliozė. Esant bakterinėms infekcijoms, skrepliai dažnai taip pat kvepia ir yra trupiniai. Virusai taip pat retai būna gelsvai žalsvų skreplių priežastis.
Jei gleivės yra geltonos arba žalios, tai nebūtinai reiškia, kad bakterijos yra atsakingos už infekciją. Todėl gydytojas turėtų skirti antibiotikų tik patikimai diagnozavęs bakterinę infekciją (laboratorijoje).
Daugelį šių ligų taip pat lydi karščiavimas, kosulys ir gerklės skausmas. Tačiau gali pasireikšti ir kosulys be skreplių (pvz., sausas kosulys). Taip pat skrepliai gali išsiskirti be kosulio.
Didelis žalsvai gelsvų skreplių kiekis gali rodyti patologinį plaučių padidėjimą (bronchektazę). Šiuos skreplius dažniausiai sudaro putojantis viršutinis sluoksnis, gleivinis vidurinis sluoksnis ir klampios nuosėdos su pūliais („trijų sluoksnių skrepliai“). Alergija (alerginė astma) taip pat gali būti gelsvų skreplių priežastis.
Pilkšvi, rusvi arba juodi skrepliai
Kita vertus, rūkalių kosulys dažniausiai pasireiškia kartu su rudais arba, rečiau, juodais skrepliais ryte.
Kruvini skrepliai
Skrepliai, kuriuose yra kraujo (hemoptizė), gali atrodyti rausvi, šviesiai raudoni arba rūdžių rudi, juose gali būti raudonų arba rudų dėmių. Tai gali rodyti kvėpavimo takų sužalojimą ar ligą. Pavyzdžiui, sergant plaučių uždegimu kartais atsiranda rūdžių rudų išskyrų.
Ryškiai raudonas ir dryžuotas kraujavimas iš skreplių taip pat dažnai pastebimas esant trachėjos ar bronchų uždegimui, taip pat plaučių vėžiui. Tačiau aspergiliozė (pelėsių sukeliama liga), LOPL, lėtinis bronchitas, bronchinė astma, plaučių abscesai, bronchektazės ar tuberkuliozė taip pat gali sukelti kraują skrepliuose. Ypač sergant tuberkulioze tai dažniausiai pasireiškia mažomis kraujo dėmelėmis skrepliuose.
Jei skreplius sudaro tik kraujas (heaptoe), tai taip pat gali reikšti plaučių vėžį arba bronchų arterijos sprogimą. Kita vertus, rausvi ir putojantys skrepliai dažniausiai rodo plaučių edemą. Tai yra vanduo plaučiuose, o tai yra neatidėliotina medicininė pagalba.
Kaip gaminami skrepliai?
Bronchų sistema yra įterpta į plaučius ir veikia kaip vamzdelių sistema, pernešanti deguonį į kūną. Iš plaučių vamzdelio bronchai kaip medžio šakos išsišakoja į abu plaučius. Bronchų gleivinėje tam tikros ląstelės – vadinamosios taurinės ląstelės – suformuoja sekretą, kuris plonu gleivių sluoksniu padengia didelę kvėpavimo takų dalį.
Tai apsaugo plaučius nuo svetimkūnių, dulkių, patogenų (pvz., virusų, grybelių, bakterijų) ar dūmų dalelių. Norėdami tai padaryti, gleivinės paviršiuje esantys blakstienai ritmingais judesiais tarsi ant bėgimo takelio perneša išskyras, prie kurių prilimpa kenksmingos medžiagos. Tada jis atkosėjamas skreplių pavidalu (produktyvus kosulys). Todėl skreplių susidarymas yra natūrali organizmo reakcija siekiant išvalyti kvėpavimo takus.
Tačiau jei gleivinė yra pažeista (pvz., rūkymo), ant jos gali lengvai daugintis virusai, bakterijos ir kiti kenksmingi organizmai ir sukelti, pavyzdžiui, uždegimą. Dėl to gleives gaminančios ląstelės gamina vis daugiau (dažniausiai sutirštėjusių) gleivių, kad išvalytų plaučius nuo kenksmingų medžiagų. Priklausomai nuo priežasties, skreplių spalva ir konsistencija taip pat gali skirtis (žr. aukščiau).
Kada kreiptis į gydytoją?
- skrepliai ir kosulys išlieka ilgiau nei kelias dienas.
- skrepliai yra kruvini arba pūlingi (gelsvos spalvos).
- atsiranda papildomų simptomų, tokių kaip karščiavimas, krūtinės skausmas ar dusulys.
Kruvinus skreplius turi patikrinti gydytojas, ypač rūkantiems.
Kaip gydytojas tiria skreplius?
Skreplių spalva ir konsistencija gali suteikti gydytojui pradinę priežastį ir galimas ligas. Tačiau, norėdamas nustatyti patikimą diagnozę, gydytojas paprastai atlieka papildomus tyrimus. Pavyzdžiui, gydytojas ištirs skreplius laboratorijoje mikroskopu (skreplių tyrimas).
Tai leidžia skrepliuose aptikti tokius patogenus kaip bakterijos, grybeliai ar virusai, kurie dažnai sukelia kvėpavimo takų infekcijas. Gydytojas gali aptikti ir patologiškai pakitusias ląsteles skrepliuose, kurios kartais gali rodyti plaučių vėžį.
Jei reikia, gydytojas taip pat atliks kraujo tyrimą, kad nustatytų uždegimo lygį ir galimus patogenus. Atsižvelgdamas į įtariamą priežastį, gydytojas paskirs tolesnius tyrimus, pvz., plaučių rentgenogramą, kompiuterinę tomografiją, MRT ar bronchoskopiją.
Kaip atliekamas skreplių tyrimas?
Įtarus bakterijų ar grybelių sukeltą infekciją, skreplių mėginys kelias dienas laikomas inkubatoriuje maistiniame tirpale. Jei iš jo išauga bakterinė ar grybelinė kultūra, gydytojas gali nustatyti tikslų patogeną ir pradėti tinkamą gydymą.
Šie patarimai padės jums išsiskirti skrepliais:
- Atkosėti skreplius lengviausia ryte atsikėlus.
- Prieš tai gerai išskalaukite burną vandeniu iš čiaupo. Taip užtikrinama, kad skrepliai kuo mažiau susimaišytų su natūraliai burnoje esančiais mikrobais (burnos flora). Svarbu: iš anksto nevalykite dantų ir neskalaukite burnos skalavimo skysčiu.
- Stipriai kosėkite gleives aukštyn į burną ir išspjaukite į puodelį. Norint gauti pakankamą kiekį, dažnai reikia pakartoti procesą.
- Po to iš karto uždarykite puodelį ir kuo greičiau atiduokite gydytojui. Jei tai neįmanoma, indą su skrepliais laikykite šaldytuve, kol jį atiduosite.
Kaip atrodo gydymas?
Esant kvėpavimo takų infekcijoms, kurias lydi kosulys ir skreplių išsiskyrimas, svarbu pakankamai gerti ir fiziškai atsipalaiduoti. Esant produktyviam kosuliui, gydytojas taip pat gali skirti atsikosėjimą lengvinančių vaistų tablečių, sulčių ar inhaliacijų pavidalu. Dėl šių priemonių klampios gleivės tampa skystesnės ir lengviau atsikosėja skrepliai. Priešuždegiminiai vaistai taip pat gali padėti nuo bronchų uždegimo. Geriausia apie tai pasiteirauti savo gydytojo arba vaistininko.
