Dviejų milimetrų dydžio, smulkiais sparnais, smėlio spalvos kūnais ir juodomis karoliukų akimis – smėlinės muselės neatrodo taip, kad galėtų skleisti baimę ir siaubą. Tačiau jie gali būti žiaurūs, ypač tropikuose ir subtropikuose, bet ir Viduržemio jūros regione. Mat ten mažieji kraujasiurbiai gali pernešti infekcinę ligą, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali būti mirtina – leišmaniozė.
Šią ligą sukelia žvynuoti pirmuonys (leishmania), kurie savo šeimininkuose gyvena kaip parazitai. Jis pasireiškia keliomis formomis:
- odos leišmaniozė: čia pažeidžiama tik oda. Liga taip pat vadinama Alepo guzas arba Rytų guzas.
- Odos gleivinės leišmaniozė: parazitai užpuolė odą ir gleivinę (ypač nosiaryklėje), o paskui išplito į krūtinės ląstos organus (pvz., gerklas, trachėją).
Kaip leišmaniozė progresuoja atskirais atvejais, priklauso nuo leišmanijos tipo ir paciento imuninės sistemos būklės.
Mirtis dėl anemijos
Leišmaniozė gali turėti labai skirtingą individualią eigą. Sergant pavojinga visceraline leišmanioze, sergantys asmenys dažnai jaučiasi pavargę, apatiniai ir karščiuoja. Padidėja kepenys ir blužnis. Tikrinus kraujo rodiklius, pastebima pancitopenija – vienu metu atsirandantis baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų), raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) ir trombocitų (trombocitų) trūkumas. Tai atsiranda, kai parazitas paveikia kraujo susidarymą kaulų čiulpuose.
Eritrocitų trūkumas sukelia sunkią anemiją, kurią sunku kontroliuoti. Blogiausiais atvejais visceralinė leišmaniozė baigiasi mirtimi.
Šunys kaip patogeno aklavietė
Nėra taksi, nėra ligos – tiesa?
Nes patogenai priklauso nuo to, ar smėlio muselės kabina juos perneša iš vieno šeimininko į kitą. Jokios kabinos, jokios ligos – iš tikrųjų paprasta lygtis. Tačiau Vokietijoje ši lygtis nebeveikia – dėl klimato atšilimo šilumą mėgstantys vabzdžiai dabar gali išplisti ir Vidurio Europoje:
Pirmieji smėlinės muselės egzemplioriai buvo aptikti Vokietijoje 1999 m., o pirmoji smėlinių muselių veisimosi vieta nustatyta 2001–2002 m. Tuo tarpu buvo pridėta daugiau kenkėjų vietų, daugiausia Badene-Viurtemberge ir Reino krašte-Pfalco žemėje ir daugiausia miestuose ir kaimuose. Smėlio muselės buvo aptiktos ir kituose Vidurio Europos regionuose (pvz., Prancūzijoje, Belgijoje ir Austrijoje).
Tačiau tai, ką smėlinės muselės jau gali perduoti Vokietijoje, yra virusai, pavyzdžiui, tie, kurie sukelia Toskanos karštligę (taip pat vadinamą flebotomo karštine arba smėlinių muselių karštlige). Tai į gripą panaši liga, galinti sukelti meningitą.
Ekspertai mano, kad keičiantis klimatui ateityje į Vokietiją atkeliaus daugiau smėlinių muselių rūšių ir kartu su jomis patogenų.
