Staigi mirtis nuo širdies: įspėjamieji ženklai, pirmoji pagalba

Trumpa apžvalga

  • Simptomai: staigus sąmonės netekimas, nekvėpavimas, pulsas, išsiplėtę vyzdžiai; iš anksto įspėjamieji ženklai, pvz., spaudimo ar spaudimo jausmas krūtinėje, galvos svaigimas ir alpimas, dusulys ir vandens susilaikymas, širdies aritmija
  • Priežastys ir rizikos veiksniai: dažniausiai staigus skilvelių virpėjimas, kurį dažniausiai sukelia (nediagnozuota) širdies liga, sukelia ūmus infarktas, fizinis krūvis (pvz., sportas), emocinis stresas, vaistai ar narkotikai.
  • Diagnozė: ūmus kvėpavimo ir pulso nebuvimas, EKG arba AED nustato skilvelių virpėjimą; iš anksto širdies ligas galima nustatyti (prevenciškai) atliekant fizinę apžiūrą, stresą ar ilgalaikę EKG, ultragarsą, miokardo scintigrafiją ir kitus tyrimus.
  • Gydymas: ūminis neatidėliotinas širdies ir plaučių gaivinimas, idealiai tinka AED (automatinis išorinis defibriliatorius)
  • Prognozė: Neatlikus širdies ir plaučių gaivinimo nukentėjusysis miršta; sėkmingo gaivinimo prognozė priklauso nuo laiko tarp širdies sustojimo ir gaivinimo

Kas yra staigi širdies mirtis?

Specialistų teigimu, staigi mirtis nuo širdies (antrinė mirtis) yra viena dažniausių mirties priežasčių. Apskaičiuota, kad Europoje (ir Šiaurės Amerikoje) staigi mirtis širdyje sudaro 50–100 atvejų iš 1000 mirčių.

Daugeliu atvejų šis staigus širdies sustojimas gali būti siejamas su sunkia širdies liga. Daugeliu atvejų ši širdies liga pastebima jau iš anksto. Todėl daugeliu atvejų būtų galima išvengti staigios širdies mirties, laiku išaiškinus ir diagnozavus.

Medicininiu požiūriu tai yra netikėtas širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, kuris negydomas sukelia natūralią mirtį per kelias sekundes – vėliausiai po 24 valandų po pirmųjų simptomų.

Tačiau staigi kardialinė mirtis labai retai ištinka net visiškai sveikus ir jaunus žmones be reikšmingų simptomų. Kartais vėliau atrandama genetinė liga, kuri skatina sunkias širdies aritmijas. Tačiau ne kiekvienu atveju galima rasti aiškios priežasties.

Kokie yra simptomai ar požymiai?

Staigi mirtis iš širdies iš pradžių pasireiškia staigiu nukentėjusio asmens sąmonės netekimu. Per trumpą laiką sustoja ir spontaniškas kvėpavimas. Sąmonės netekimą sukelia kraujotakos sustojimas (staigus širdies sustojimas): širdis nebesiurbia pakankamai kraujo į smegenis ir kitus organus.

Dėl deguonies trūkumo (hipoksija) sutrinka smegenų veikla. Be deguonies smegenų ląstelės miršta vos po kelių minučių. Nukentėjusiojo pulsas nebeapčiuopiamas, vyzdžiai išsiplečia. Jei ši būklė nepataisoma per kelias minutes, mirtis (staigi kardialinė mirtis) įvyksta po trumpo laiko.

Dažnai staigi mirtis ištinka be jokio įspėjimo. Tačiau, remiantis Oregono staigios netikėtos mirties tyrimu, daugiau nei puse atvejų antrinė mirtis pasireiškia įspėjamaisiais ženklais. Tai apima simptomus, kurie gali rodyti galimą širdies pažeidimą.

  • Spaudimo ar spaudimo pojūtis kairėje krūtinėje, ypač fizinio krūvio metu: galimas lėtinio kraujotakos sutrikimo požymis sergant koronarine širdies liga arba širdies priepuoliu.
  • Galvos svaigimas arba alpimas: kartais sukelia širdies aritmija, dėl kurios smegenyse trūksta deguonies
  • Dusulys ir vandens susilaikymas (edema): Būdingas širdies nepakankamumui (širdies nepakankamumui).
  • Ryškios širdies aritmijos: per greitas (tachikardija) arba per lėtas (bradikardija) pulsas yra galimi besivystančios pavojingos širdies aritmijos požymiai.

Šie simptomai nebūtinai rodo artėjančią staigią širdies mirtį. Širdies ritmo sutrikimai ypač pasireiškia visiškai sveikiems žmonėms ir daugeliu atvejų yra nekenksmingi.

Vis dėlto, kas pastebi tokius simptomus savyje, turėtų leisti nusiskundimus išsiaiškinti mediciniškai. Tai dažnai gali padėti išvengti staigios širdies mirties kritinėje situacijoje.

Kokios yra staigios širdies mirties priežastys?

Sergant skilvelių virpėjimu, elektrinis širdies sužadinimas yra visiškai nekoordinuotas ir chaotiškas. Dėl asinchroninio elektrinio aktyvumo širdies raumuo nebesusitraukia pagal normą, o trūkčioja dideliu dažniu, bet be pastebimo siurbimo veiksmų.

Nesant pakankamos širdies siurbimo funkcijos, organai nebeaprūpinami krauju, taigi ir gyvybiškai svarbiu deguonimi. Smegenyse dėl deguonies trūkumo (hipoksija) jau po kelių sekundžių prarandama funkcija, todėl nukentėjęs asmuo praranda sąmonę. Nesant smegenų veiklos, spontaniškas kvėpavimas nutrūksta maždaug po vienos minutės, o tai dar labiau padidina deguonies trūkumą.

Absoliuti dauguma atvejų staigi širdies mirtis gali būti siejama su rimta širdies liga.

  • Labai dažni (apie 80 procentų atvejų): Koronarinė širdies liga (IŠL).
  • Dažni (10–15 proc. atvejų): širdies raumens ligos (kardiomiopatijos, miokarditas) arba struktūriniai defektai (širdies vožtuvų pažeidimas).

Tyrėjai įtaria, kad be šių polinkį sukeliančių sąlygų, staigiai širdies mirčiai reikalingas specifinis trigeris. Pavyzdžiui, mokslininkai mano, kad šios situacijos ir medžiagos gali sukelti staigią mirtį nuo širdies, kai yra pagrindinė širdies liga:

  • Ūminis vainikinių arterijų kraujotakos sutrikimas („miokardo infarktas“), dažniausiai su jau esančia vainikinių arterijų liga
  • Ryškus fizinis krūvis, pavyzdžiui, intensyvus sportas
  • Emocinės įtampos situacijos
  • Vaistai, turintys įtakos impulsų laidumui širdyje (pvz., vadinamieji QT laiką ilginantys vaistai)
  • Narkotikai, tokie kaip alkoholis, kokainas ir amfetaminai
  • Kraujo druskų pokyčiai (elektrolitų disbalansas)

Iš esmės staigi širdies mirtis galima visose situacijose, pavyzdžiui, miego metu, jau įvykusius futbolininkus aikštėje arba „negiliai“ ištikusius žmones jų ėjimo per pėsčiųjų zoną viduryje, pavyzdžiui.

Tyrimai ir diagnostika

Ūmioje kritinėje situacijoje staigios širdies mirties galima išvengti tik nedelsiant ir teisingai diagnozavus pagrindinę širdies aritmiją.

Pirmosios pagalbos arba širdies ir plaučių gaivinimo išmokyti pasauliečiai gali atpažinti avarinę situaciją pagal kvėpavimo ir pulso nebuvimą. Pavyzdžiui, jei sąmonės netekęs žmogus nereaguoja į skausmo dirgiklį (pvz., krūtinkaulio trynimą kumščiu), reikia pradėti širdies ir plaučių gaivinimą (žr. toliau). Skilvelių virpėjimą taip pat diagnozuoja AED – automatinis išorinis defibriliatorius, kurį galima rasti daugelyje viešųjų vietų, skirtų neprofesionalams.

Tačiau staigią širdies mirtį skatinančios sąlygos dažnai gali būti diagnozuojamos prieš įvykstant tokiam gyvybei pavojingam įvykiui.

Visų pirma, jei kas nors jau turi simptomų, rodančių širdies ligą, todėl jam gali kilti staigios širdies mirties rizika, reikia skubiai ieškoti medicininio paaiškinimo. Tai gali padėti diagnozuoti ir gydyti sunkią širdies ligą, kol ji dar nepablogėja.

Gydytojo-paciento konsultacija

Pirmasis kontaktas su simptomais, kurie gali rodyti širdies ligą, yra bendrosios praktikos gydytojas arba vidaus ligų ir kardiologijos specialistas (kardiologas).

  • Ar pastebite spaudimo ar spaudimo jausmą krūtinėje, kai darote fizinį krūvį?
  • Ar šis jausmas spinduliuoja į kitas jūsų kūno vietas, pavyzdžiui, kaklą, žandikaulį ar kairę ranką?
  • Ar pastaruoju metu buvo kokių nors situacijų, kai svaigstate be konkrečios priežasties?
  • Ar neseniai nualpote?
  • Ar pastebėjote vandens susilaikymą ant jūsų, pavyzdžiui, ant kulkšnių?
  • Ar jaučiate dusulį, kai patiriate fizinį krūvį, pavyzdžiui, lipdami laiptais?
  • Ar pastebėjote „širdies plakimą“?

Medicininė apžiūra

Fizinės apžiūros metu gydytojas susidarys pirmąjį įspūdį apie jūsų širdies veiklą, pajutęs pulsą ir klausydamas širdies garso stetoskopu (auskultacija). Tokiu būdu jis nustato, ar širdis plaka reguliariai ir teisingu ritmu (širdies ritmu), taip pat ar pastebimi nenormalūs širdies ūžesiai, kuriuos sukelia struktūrinės širdies problemos (pvz., sergantys širdies vožtuvai).

Be to, fizinės apžiūros metu galima nustatyti vandens susilaikymą (edemą). Pėdų ir kojų edema yra galimi širdies nepakankamumo požymiai.

Tolesni tyrimai

Priklausomai nuo ligos istorijos ir fizinės apžiūros rezultatų, gydantis gydytojas paskirs kitus tyrimus, kad būtų galima patikslinti. Gydytojas beveik visada atlieka elektrokardiogramą (EKG). Taip galima aptikti įvairius patologinius širdies pokyčius, skatinančius staigią širdies mirtį.

Kadangi įprasta EKG registruoja tik kelis širdies dūžius, kai kuriais atvejais būtina registruoti ilgiau nei 24 valandas (ilgalaikė EKG). Tai ypač naudinga, kai kyla klausimas dėl tik retkarčiais pasitaikančių širdies aritmijų.

Labai dažnai gydytojas skiria ir ultragarsinį širdies tyrimą (UKG, echokardiografiją). Tai ypač naudinga nustatant struktūrines širdies ligas, tokias kaip sustorėjusi širdies sienelė, padidėjusi širdis arba širdies vožtuvų pažeidimas. Krūtinės ląstos rentgeno tyrimas (krūtinės ląstos rentgenas) taip pat naudingas norint įvertinti patologinius širdies ir plaučių pokyčius.

Jei yra koronarinės širdies ligos požymių, gali būti reikalingi papildomi tyrimai, pavyzdžiui, širdies kateterizacija (= vainikinių arterijų angiografija), streso echokardiografija arba tolesnis vaizdinis tyrimas, pvz., miokardo scintigrafija (branduolinis medicininis širdies raumens tyrimas). Staigią širdies mirtį dažniausiai sukelia vainikinių arterijų liga (CAD).

Gydymas

Nepaisant daugybės galimų priežasčių, rimta širdies aritmija visada yra staigios širdies mirties priežastis. Daugeliu atvejų tai yra vadinamasis skilvelių virpėjimas, rečiau – lėta (bradikardinė) širdies aritmija arba staigus širdies sustojimas (asistolija).

Artėjanti staigi mirtis iš širdies yra absoliuti nepaprastoji padėtis, kuriai reikia nedelsiant atlikti teisingą diagnozę ir nedelsiant imtis atsakomųjų priemonių. Priešingu atveju nukentėjęs asmuo mirs per kelias minutes. Pirmoji pagalba žymiai padidina išgyvenimo tikimybę.

Jei žmogus staiga krenta be sąmonės ir gresia staigi mirtis, rekomenduojama imtis pirmųjų reagavimo priemonių:

  • Paskambinkite pagalbos telefonu ir paprašykite pašalinių pagalbos.
  • Jei nėra pulso ir kvėpavimo, nedelsdami pradėkite širdies ir plaučių gaivinimą: pakaitomis atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų per krūtinkaulį ir du gaivinimo būdus iš burnos į burną arba iš burnos į nosį. Jei įvykio vietoje yra du ar daugiau pirmųjų gelbėtojų, jie turėtų keistis po kiekvieno 30:2 ciklo, kad išvengtų nuovargio.
  • Jei įmanoma, pirmosios pagalbos teikėjai turėtų naudoti automatinį išorinį defibriliatorių (AED). Dabar jie yra daugelyje viešųjų vietų (bankuose, rotušėse ir kt.) arba viešajame transporte (metro stotyse, traukiniuose ir kt.). Prietaisus labai lengva pritvirtinti ir su pranešimu žingsnis po žingsnio veda pagalbininką per reikiamas priemones. Prijungus elektrodus, AED savarankiškai analizuoja širdies ritmą ir elektros šoką sukelia tik tada, kai yra defibriliuojama širdies aritmija (skilvelių virpėjimas, bepulsinė skilvelinė tachikardija). Greitas defibriliatoriaus naudojimas dažnai gelbsti gyvybę!

Ką daro greitosios medicinos pagalbos gydytojas

Pirmiausia įvykio vietoje atliekama EKG širdies ritmui analizuoti nuolatinio širdies ir plaučių gaivinimo metu. Jei defibriliacijos nepakanka arba yra širdies aritmija, kurios negalima defibriliuoti (asistolija, elektrinis aktyvumas be impulsų), greitosios medicinos pagalbos gydytojas dažniausiai taip pat bando atkurti normalų širdies ritmą vaistais, tokiais kaip adrenalinas.

Staigios širdies mirties dažnai galima išvengti nedelsiant įsikišus apmokytiems gelbėtojams.

Ligos eiga ir prognozė

Artėjančios staigios širdies mirties atvejais ligos eigai ir prognozei lemiamą įtaką turi tai, kaip greitai imamasi atitinkamų atsakomųjų priemonių prasidėjus širdies ir kraujagyslių sistemos sustojimui. Kraujotakos sustojimas be gydymo sukelia mirtį per kelias minutes dėl negrįžtamo smegenų pažeidimo. Jei nuo kraujotakos sustojimo iki sėkmingo gaivinimo praeina per daug laiko, dažniausiai išlieka sunkus smegenų pažeidimas, dėl kurio nukentėjusysis gali tapti slaugytoju.

Prevencija

Pirma, negalima ignoruoti simptomų, rodančių galimą širdies ligą. Atliekant paprastus tyrimus galima anksti diagnozuoti ir gydyti grėsmingas širdies ligas, dažnai sukeliančias staigią širdies mirtį.

Ūminiais atvejais tikimybė išgyventi staigią širdies mirtį padidėja, jei defibriliatorius bus greitai pasiekiamas ir kuo greičiau panaudojamas kartu su tinkamu širdies ir plaučių gaivinimo būdu. Tiek išmokstama pirmosios pagalbos kursuose, kuriuos būtina kartoti reguliariai (specialistų teigimu, bent kas dvejus-trejus metus). Tik tokiu atveju galima veiksmingai padėti žmogui, kuriam gresia staigi mirtis.

Žmonių, mirusių nuo staigios širdies mirties, draugams ir artimiesiems įvykis dažniausiai būna šokiruojantis – tačiau kadangi galimos šeimyninės priežastys (genetinės ligos), po staigios giminaičio mirties dėl neaiškios priežasties reikėtų pagalvoti apie visos šeimos patikrą. narių dėl tokios ligos kaip atsargumo priemonė.