Terapija
Tipiškas karščiavimas dėl streso yra tai, kad paprastai naudojamos priemonės karščiavimui mažinti yra mažiau veiksmingos nei įprastai šiai konkrečiai karščiavimo formai. Todėl tenka taikyti kitus terapinius metodus, į kuriuos nesusitelkiama karščiavimas bet dėl psichologinio streso. Tada gydymas yra panašus į nerimo ir panikos sutrikimą - terapija ir, jei reikia, vaistų vartojimas. Naudojami vaistai paprastai yra trankviliantai, ty vaistai, turintys raminamąjį ar nerimą malšinantį poveikį. Narkotikų terapija turėtų būti taikoma tik ūminiais atvejais psichoterapija kitaip neįmanoma arba kai galima numatyti, kad tai sukėlęs stresas greitai praeis.
Trukmė (dienos)
Karščiavimas, kurį sukelia psichologinis stresas, tęsis tol, kol stresas yra nukentėjusio žmogaus gyvenime. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad ne visada savo stresą suvokia kaip tokį: streso jausmo slopinimas jau gali būti karščiavimo sukėlėjas, nes sąmoningo elgesio trūkumas dažnai yra pirmasis žingsnis link somatizacijos, ty streso projekcijos į fizinį lygį. Žinoma, ne visada galima nuolat išvengti streso.
Tačiau jei karščiuojanti temperatūra jau yra streso pasekmė, vėliausiai reikėtų atsižvelgti į gyvenimo būdą be streso. Atitinkamai kūno temperatūra vėl turėtų būti sumažėjusi iki fiziologinės vertės vėliausiai po savaitės. Jei taip nėra, reikėtų kreiptis į kitą galimą nuolatinio karščiavimo priežastį, pasitelkus medicininę pagalbą.
Karščiavimas dėl kūdikių streso
Kol kas nedaug įrodymų, kad net maži vaikai ar net kūdikiai gali patirti karščiavimą dėl streso. Teoriškai tai įmanoma - bet tada prieš jį turėjo būti ilgas ir intensyvus stresas, kurį šie vaikai perkelia į fizinį lygį. Kadangi tai jau yra labai retas reiškinys suaugusiesiems, vaikus reikia diagnozuoti dar atsargiau. Taip pat yra daugybė įvairių ligų, kurios patiria vaikystė.
Todėl čia būtina nuodugniai išnagrinėti visas organines priežastis, nes kilus abejonių, jas reikia stebėti ar gydyti. Streso karštinė turėtų būti gydoma tik tada, kai bus išaiškintos visos kitos, ypač infekcinės priežastys, ir nustatytas streso šaltinis nukentėjusio asmens gyvenime. Tačiau čia susilaikoma nuo vaistų terapijos metodų, tačiau taikomos socialinės-psichologinės priemonės.
