Trumpa apžvalga
- Priežastys: skiriasi priklausomai nuo formos, pvz., šlapimo akmenys, prostatos padidėjimas, navikai, nervų pažeidimas ar dirginimas, neurologinės ligos (išsėtinė sklerozė, insultas, Alzheimerio liga ir kt.).
- Gydymas: dubens dugno treniravimas, tualeto mokymas, elektroterapija, širdies stimuliatoriai, vaistai, chirurgija, pagrindinės ligos gydymas.
- Kada kreiptis į gydytoją? Kai atsiranda skundai, vėliausiai tada, kai jie tampa našta
- Profilaktika: nedirginti šlapimo pūslės, pakankamai gerti, atsipalaidavimo pratimai, mažinti antsvorį.
Kas yra šlapimo nelaikymas?
Žmonėms, sergantiems šlapimo nelaikymu, sunku sulaikyti šlapimą arba, rečiau, išmatas. Tai vadinama šlapimo ar išmatų nelaikymu.
Šlapimo nelaikymas
Šnekamojoje kalboje šis simptomas dar vadinamas „šlapimo pūslės silpnumu“. Tačiau šlapimo pūslė ne visada yra priežastis. Yra įvairių šlapimo nelaikymo apraiškų.
Šlapimo nelaikymas: Esant šiai šlapimo nelaikymo formai, noras šlapintis atsiranda staiga ir labai dažnai – kartais kelis kartus per valandą – net jei šlapimo pūslė dar nėra pilna. Dažnai nukentėjusieji laiku nebespėja į tualetą. Šlapimas išsiskiria čiurkšlėmis. Kai kurie žmonės taip pat kenčia nuo mišraus šlapimo nelaikymo. Tai yra streso ir šlapimo nelaikymo derinys.
Perpildytas šlapimo nelaikymas: kai šlapimo pūslė pilna, nuolat išteka nedidelis šlapimo kiekis. Sergantys dažnai taip pat jaučia nuolatinį norą šlapintis.
Ekstrauretrinis šlapimo nelaikymas: čia taip pat nuolat nekontroliuojamai nuteka šlapimas. Tačiau tai vyksta ne per šlapimo takus, o per kitas angas (mediciniškai: ekstrauretralines), pavyzdžiui, makštį ar išangę.
Fekalinis šlapinimasis
Skiriamas šlapimo nelaikymas ir išmatų nelaikymas. Ši šlapimo nelaikymo forma yra mažiau paplitusi. Pacientams, sergantiems išmatų nelaikymu, sunku išlaikyti žarnyno turinį ir žarnyno dujas tiesiojoje žarnoje.
Viską apie šios šlapimo nelaikymo formos priežastis, gydymą ir diagnostiką galite perskaityti straipsnyje apie išmatų nelaikymą.
Šlapimo nelaikymo priežastys
Tai atlieka dvi svarbias užduotis: turi kaupti šlapimą ir išsituštinti (kiek įmanoma) norimu laiku. Laikymo metu šlapimo pūslės raumuo atsipalaiduoja. Dėl to šlapimo pūslė plečiasi ir prisipildo. Tuo pačiu metu sfinkterio raumuo yra įtemptas, todėl šlapimas iš karto vėl neišteka per šlaplę. Norėdami ištuštinti, šlapimo pūslės raumuo susitraukia, o sfinkteris su dubens dugno raumenimis atsipalaiduoja. Šlapimas išteka per šlaplę.
Esant stresiniam šlapimo nelaikymui, uždarymo mechanizmas tarp šlapimo pūslės kaklelio ir šlaplės nebeveikia. Priežastys, pavyzdžiui, yra tai, kad dubens dugno audinys buvo sužalotas, pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo metu arba vyrams po prostatos operacijos arba moterų gimdymo per makštį. Nervų sužalojimai ir dirginimas, taip pat šlapimo pūslės išsikišimas taip pat sukelia streso nelaikymą. Be to, jį skatina tokie rizikos veiksniai kaip:
- Lėtinis kosulys
- Dažnas sunkių krovinių kėlimas
- Mankštos trūkumas (blogai treniruotas dubens dugnas!)
- Moterims: dubens organai grimzta žemyn, pvz., gimda nuslūgusi
Šiuose taškuose kyla pavojus, kad jungiamasis audinys nusileis, pavyzdžiui, dėl streso, pvz., nėštumo ir gimdymo, nuleistos gimdos ar hormoninių pokyčių menopauzės metu, o tai gali sukelti šlapimo nelaikymą.
Reikalingas šlapimo nelaikymas:
- Nervų pažeidimas ar dirginimas dėl operacijos.
- Neurologinės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, Alzheimerio liga, smegenų auglys ar insultas
- Nuolatinis šlapimo pūslės dirginimas, pavyzdžiui, dėl šlapimo pūslės akmenligės ar šlapimo takų infekcijų (cistito)
- Nepakankamai gydomas diabetas (cukrinis diabetas): toksinai, kuriuos gamina padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, veikia nervų sistemą.
- Psichologinės priežastys
Refleksinis šlapimo nelaikymas:
Perpildytas šlapimo nelaikymas:
Esant tokiai formai, šlapimo pūslės išėjimas yra užblokuotas ir sutrikdo šlapimo nutekėjimą, pavyzdžiui, vyrams dėl padidėjusios prostatos (kaip gerybinio prostatos padidėjimo) arba šlaplės susiaurėjimo. Pastarasis gali atsirasti dėl naviko ar šlapimo akmenų.
Ekstrauretrinis šlapimo nelaikymas:
Įvairūs vaistai (pvz., diuretikai, antidepresantai, neuroleptikai) ir alkoholis gali apsunkinti esamą šlapimo nelaikymą.
Ką galima padaryti dėl šlapimo nelaikymo?
Yra įvairių būdų, kaip gydyti šlapimo nelaikymą. Atskirais atvejais šlapimo nelaikymo terapija pritaikoma pagal šlapimo nelaikymo formą ir priežastį bei paciento gyvenimo situaciją.
Biofeedback mokymas: Kai kuriems žmonėms sunku jausti dubens dugno raumenis ir sąmoningai suvokti bei valdyti sfinkterius. Atliekant biologinio grįžtamojo ryšio mokymą, mažas zondas tiesiojoje žarnoje arba makštyje matuoja dubens dugno susitraukimus ir paleidžia vaizdinį arba garsinį signalą. Tokiu būdu pacientas gali matyti, ar jis tikrai įtempia, ar atpalaiduoja reikiamus raumenis atliekant dubens dugno pratimus.
Tualeto mokymas (šlapimo pūslės mokymas): čia pacientas turi kurį laiką laikyti vadinamąjį šlapinimosi žurnalą. Šiame žurnale pacientas įrašo, kada jautė norą šlapintis, kada pasišlapino, kiek šlapimo išsiskyrė ir ar šlapinimasis buvo kontroliuojamas, ar nekontroliuojamas. Pacientas taip pat turi pasižymėti, ką ir kiek išgėrė per dieną ar naktį.
Tualeto mokymus atlikite tik prižiūrint gydytojui.
Gydymas hormonais: Esant šlapimo nelaikymui dėl estrogenų trūkumo menopauzės metu arba po jos, sergančioms moterims gydytojas skiria vietinį estrogenų preparatą, pavyzdžiui, tepalą.
Kateteris: Esant refleksiniam šlapimo nelaikymui, šlapimo pūslę gali tekti reguliariai ištuštinti naudojant kateterį.
Chirurgija: Ekstrauretrinis šlapimo nelaikymas visada gydomas chirurginiu būdu, pavyzdžiui, uždarant fistulę. Jei šlapimo nelaikymas atsirado dėl padidėjusios prostatos, dažniausiai prireikia ir operacijos. Kitu atveju šlapimo nelaikymo atveju chirurginė intervencija svarstoma tik tuo atveju, jei nechirurginės terapijos priemonės neduoda norimos sėkmės.
Šlapimo nelaikymas: taisyklingas gėrimas
Ypač šlapimo nelaikymo atveju alkoholio vartojimas staiga įgauna lemiamą vaidmenį nukentėjusiems asmenims: bijodami nekontroliuojamo šlapimo nutekėjimo, jie stengiasi gerti kuo mažiau. Tačiau tai būklės nepagerina – priešingai: vartojant nepakankamą skysčių kiekį, šlapimas labiau susikaupia šlapimo pūslėje, todėl dažnai padidėja noras šlapintis, dirginama šlapimo pūslės gleivinė.
Jei sergate šlapimo nelaikymu, pasitarkite su gydytoju, kiek geriate ir kokiu paros metu. Šlapinimosi žurnale tiksliai registruojate suvartojamų skysčių ir šlapinimąsi (žr. aukščiau: Mokymasis tualetu). Remdamasis šiais įrašais, gydytojas rekomenduos jums tinkamą gėrimo kiekį ir laiką.
Pagalbinės priemonės nuo šlapimo nelaikymo
Šlapimo nelaikymas: kada kreiptis į gydytoją?
Šlapimo nelaikymas: tyrimai ir diagnostika
Pokalbio metu gydytojas pirmiausia klausia apie tikslius paciento simptomus ir ligos istoriją (anamnezę). Taip jis išsiaiškina, kokia šlapimo nelaikymo forma kas nors serga, ir detaliau susiaurina galimas priežastis. Anamnezės pokalbyje galimi klausimai:
- Kiek laiko buvo nekontroliuojamas šlapimo nutekėjimas?
- Kaip dažnai šlapinatės?
- Ar jaučiate skausmą?
- Kokiomis progomis atsiranda netyčinis šlapimo nutekėjimas?
- Ar jaučiate, ar šlapimo pūslė pilna, ar tuščia?
- Ar jums buvo atlikta operacija? Ar pagimdėte vaiką?
- Ar turite kokių nors pagrindinių ligų (diabetas, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga ir kt.)?
Egzaminai
Įvairūs tyrimai padeda išsiaiškinti šlapimo nelaikymą. Kokie metodai yra naudingi atskirais atvejais, be kita ko, priklauso nuo šlapimo nelaikymo tipo ir sunkumo. Svarbiausi tyrimai yra šie:
- Ginekologinis tyrimas: pavyzdžiui, šlapimo nelaikymo priežastimi gali būti nustatytas gimdos prolapsas arba makšties iškritimas.
- Šlapimo ir kraujo tyrimai: jie parodo infekcijas ar uždegimus.
- Urodinamika: Šlapimo nelaikymo atveju gydytojas urodinaminiais tyrimais įvertina šlapimo pūslės funkciją. Pavyzdžiui, atliekant uroflowmetriją elektrodais matuojamas šlapimo tūris šlapinimosi metu, šlapimo pūslės ištuštinimo trukmė, pilvo ir dubens dugno raumenų veikla.
- Cistoskopija: kai kuriais atvejais tai būtina norint nustatyti, pavyzdžiui, šlapimo pūslės gleivinės uždegimą arba šlapimo pūslės navikus.
- Šablono testas: čia pirmiausia pasveriamas ir įdedamas sausas šablonas. Pasibaigus nustatytam laikotarpiui, esant nustatytam kiekiui gėrimo ir fizinio krūvio, šis šablonas dar kartą pasveriamas ir parodo, kiek šlapimo pasišalino netyčia.
Šlapimo nelaikymas: prevencija
Yra keletas priemonių, padedančių išvengti šlapimo nelaikymo arba užkirsti kelią jo progresavimui:
Jei turite antsvorio, galbūt sumažinkite svorį. Perteklinis svoris yra svarbus šlapimo nelaikymo rizikos veiksnys. Jis padidina spaudimą pilvo ertmėje ir taip skatina šlapimo nelaikymą arba apsunkina esamą šlapimo nelaikymą. Todėl verta atsikratyti perteklinių kilogramų. Tai taip pat teigiamai veikia dubens dugno treniruotės sėkmę.
Valgykite šlapimo pūslei nekenksmingą maistą. Venkite maisto, kuris dirgina šlapimo pūslę, pavyzdžiui, aštrių prieskonių ar kavos.
Dažnai užduodami klausimai
Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus šia tema rasite mūsų straipsnyje Dažnai užduodami klausimai apie šlapimo nelaikymą.
