Aspergerio sindromas: trumpa apžvalga
Trumpa apžvalga
- Simptomai: būdingi požymiai maždaug nuo 3 metų amžiaus, dažnai sulėtėjęs motorinis vystymasis, nerangumas, stereotipinis elgesys, sumažėjęs gebėjimas bendrauti, mažai veido išraiškų, dažnai kalbasi su savimi. Dažnai pastebimi „ypatingi interesai“.
- Priežastys ir rizikos veiksniai: Tikriausiai susiję keli veiksniai, įskaitant genetinius veiksnius, vyresnio amžiaus tėvų amžių, motinos infekcijas nėštumo metu, galbūt priešlaikinį gimdymą, motinos diabetą, vaistų vartojimą nėštumo metu.
- Diagnostika: Išsami anamnezė (ankstesnės ir šeimos istorijos rinkimas), išoriniai stebėjimai, psichiatriniai ir neurologiniai tyrimai, autizmo testai.
- Gydymas: elgesio terapija, bendravimo mokymas, palaikomoji ergoterapija, fizioterapija
- Prognozė: Aspergerio liga neišgydoma, tačiau kančia ir socialinė sąveika gali turėti teigiamos įtakos.
Aspergerio sindromas: simptomai
Nepaisant to, Aspergerio sindromas vaikams dažnai aptinkamas tik ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus. Nukentėjusieji turi problemų su socialine sąveika, kurią galima pastebėti, pavyzdžiui, žaidžiant kartu su bendraamžiais. Pavyzdžiui, jiems sunku įsijausti į bendraamžių mintis ir jausmus ir labai sunku prisitaikyti prie kitų žmonių ir socialinių situacijų. Jiems sunku teisingai interpretuoti kitų veido išraiškas, gestus ir balso toną. Jie patys dažnai beveik nerodo jokios veido išraiškos.
Dažnai vaikai, turintys Aspergerio sindromą, taip pat negali palaikyti dvipusio pokalbio. Jie kalba kada nori ir jiems patiems įdomiomis temomis, nepritaikydami prie klausytojo. Jie nesupranta subtilių kito asmens signalų, pavyzdžiui, pakeisti temą ar baigti pokalbį. Dažnai Aspergerio autistai kalba ir su savimi.
Kiti galimi Aspergerio sindromo simptomai yra neįprasti ryškūs pomėgiai ir žinios, dažnai siaurai apibrėžtoje ir kartais nelabai praktiškai svarbioje srityje (izoliuoti gabumai). Šis labai specifinis interesas gali būti, pavyzdžiui, baterijos, bažnyčios bokštai arba metalų lydymosi temperatūra. Paveikti asmenys gali būti taip susikaupę ties viena domėjimosi sritimi, kad jiems mažai smalsu ar domimasi kažkuo kitu (pavyzdžiui, mokykloje). Dėl šio dėmesio trūkumo sutrikimo Aspergerio sindromo vaikai dažnai yra prasti studentai, nepaisant gero intelekto.
Be to, jutiminio suvokimo sutrikimai kartais pasireiškia sergant Aspergerio autizmu. Pavyzdžiui, kai kurie iš nukentėjusiųjų yra labai jautrūs tam tikriems kvapams, garsams, paviršiams ar prisilietimo dirgikliams. Kasdienėse situacijose tai gali sukelti tikrą jutimo perkrovą nukentėjusiam asmeniui.
Nepaisant visų sunkumų, Aspergerio sindromą turintys žmonės dažnai stengiasi neišsiskirti ir kompensuoja savo socialinių įgūdžių problemas. Ilgainiui tai gali būti labai varginanti ir slegianti, todėl Aspergerio autizmu sergantys žmonės gali atsitraukti nuo kitų.
Stiprybės sergant Aspergerio sindromu
Žmonės su Aspergerio sindromu taip pat turi daug privalumų. Pavyzdžiui, kalbos vystymasis paprastai prasideda anksti: sergantys vaikai dažnai gali kalbėti dar nespėję laisvai vaikščioti. Laikui bėgant jie sukuria labai sudėtingą, įvairiapusę kalbą su dideliu žodynu.
Be to, Aspergerio sindromą turintys žmonės paprastai turi gerą intelektą, kuris kai kuriose srityse yra didesnis nei vidutinis. Aukščiau minėtus ypatingus pomėgius ir išskirtinius talentus kai kurie gali puikiai panaudoti savo profesiniame gyvenime.
Nuoširdumas, lojalumas, patikimumas ir stiprus teisingumo jausmas dažnai įvardijami kaip papildomos Aspergerio sindromo stiprybės. Vaikai, sergantys Aspergerio sindromu, dažnai reaguoja į pagyrimą ir pripažinimą motyvuodami ir dėkingi.
Tai, kad Aspergerio sindromo atveju kalbos raida ir intelektas paprastai yra normalūs, yra svarbus skirtumas nuo ankstyvos vaikystės autizmo, kuris yra kita autizmo sutrikimo forma.
Aspergerio sindromas: simptomai suaugusiesiems
Įspūdingas Aspergerio autizmo elgesys suaugusiems pacientams dažnai nėra toks pastebimas, kaip vaikystėje. Tačiau suaugusieji taip pat dažniausiai turi gramatiškai taisyklingą, nušlifuotą kalbos stilių ir išsamų pasakojimo stilių, kuris vis dėlto sunkiai skiria, kas svarbu, o kas ne.
Socialinės sąveikos sunkumai kartais taip pat turi įtakos partnerystės temai. Nukentėjusieji dažnai atrodo šalti ir egoistiški. Daugeliui sunku užmegzti ryšį su potencialiais partneriais. Jei santykiai pasiteisina, daugeliui sunku patenkinti partnerio intensyvaus bendravimo ir užuojautos reikalavimus.
Aspergerio sindromas taip pat gali turėti įtakos seksualiniam gyvenimui: kai kurie sergantys asmenys turi tik nedidelį fizinio artumo poreikį arba net nemėgsta jo. Kiti neabejotinai trokšta sekso, bet yra labai nepasitikintys konkrečiose situacijose, nes seksualinis intymumas atsiranda dėl intensyvios abipusės empatijos. Nepaisant to, suaugusiųjų Aspergerio sindromas nereiškia, kad stabili partnerystė ir šeimos kūrimas yra neįmanomi.
Tačiau kitais atvejais suaugusiųjų Aspergerio sindromas turi teigiamą poveikį profesiniam tobulėjimui. Būtent tada, kai nukentėjusieji gali naudingai panaudoti savo ryškų ypatingą susidomėjimą (pavyzdžiui, informatikos srityje) savo darbe. Be to, daugelis Aspergerio autistų gali siekti profesinių ir asmeninių tikslų dėl savo dažnai aukštų pažintinių gebėjimų.
Gretutinės ligos (gretutinės ligos)
Žmonėms, sergantiems Aspergerio sindromu, gali išsivystyti papildomų ligų ar sutrikimų, ypač per krizes, tokias kaip persikėlimas, persikvalifikavimas, brendimas, gimimas ar mirtis šeimoje. Dažniausiai tai yra ADHD, motorinės kontrolės sutrikimai, obsesiniai-kompulsiniai simptomai, afektiniai sutrikimai (pvz., depresija, nerimas), asmenybės sutrikimai, agresyvus elgesys ir miego sutrikimai. Tiks / Tourette sindromas, valgymo sutrikimai, tylumas (mutizmas), savęs žalojantis elgesys ir šizofrenija taip pat gali lydėti Aspergerio autizmą.
Yra įvairių gilaus vystymosi sutrikimo autizmo formų – Aspergerio sindromas (Aspergerio autizmas) yra viena iš jų. Kas tai sukelia, kol kas nežinoma. Ekspertai įtaria, kad kai kam išsivysto Aspergerio sindromas, lemia kelių veiksnių sąveika.
Manoma, kad genetiniai veiksniai turi įtakos Aspergerio sindromo vystymuisi. Daugelis nukentėjusių žmonių turi artimų giminaičių, sergančių Aspergerio autizmu ar panašiu elgesiu. Dabar žinoma, kad keli genetiniai pokyčiai padidina autistinio sutrikimo, pvz., Aspergerio sindromo, išsivystymo riziką.
Tyrimai rodo, kad vyresnis tėvo ar motinos amžius taip pat padidina Aspergerio autizmo ir kitų autizmo spektro sutrikimų tikimybę.
Kaip rizikos veiksnys aptariamas ir tam tikrų vaistų vartojimas nėštumo metu. Pavyzdžiui, įtariami vaistai nuo epilepsijos (vaistai nuo epilepsijos, ypač valproatas).
Atrodo, kad tam įtakos turi ir neurologiniai bei biocheminiai sutrikimai. Tai apima, pavyzdžiui, elektrinių smegenų srovių nelygumus, įvairių smegenų sričių struktūros nukrypimus ir pakitusią proporcingą nervinių pasiuntinių (neurotransmiterių) sudėtį.
Tėvai ir vakcinos nekalti!
Sena hipotezė, kad autistiniai sutrikimai, tokie kaip Aspergerio sindromas, atsiranda dėl tėvų meilės stokos, yra klaidinga. Auklėjimo tipas ir prieraišumas prie tėvų taip pat nedidina autizmo rizikos. Tas pats pasakytina apie alkoholio vartojimą ir stiprų psichosocialinį stresą motinai nėštumo metu.
Aspergerio sindromas: tyrimai ir diagnostika
Aspergerio sindromą dažnai sunku atskirti nuo kitų anomalijų, tokių kaip pervazinis vystymosi sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas, šizotipinis sutrikimas ar šizofreninis sutrikimas. Todėl norint nustatyti diagnozę, būtina atlikti išsamų medicininį patikrinimą. Vaikų ir paauglių psichiatrijos gydytojas yra atsakingas už Aspergerio sindromą vaikams. Suaugusiųjų Aspergerio sindromo ekspertas yra psichiatrijos arba psichoterapijos specialistas.
Išsamus įtariamo Aspergerio sindromo tyrimas apima:
- Diskusija su pacientu ir šeimos nariais
- Informacija apie buvusias ar esamas ligas
- Kitų gydytojų ataskaitos ir išvados
- Informacija iš kitų pacientą pažįstančių asmenų (mokytojų, draugų, pedagogų, terapeutų ir kt.)
- nuodugniai fiziniai, psichiatriniai, neurologiniai ir laboratoriniai tyrimai
Aspergerio sindromo testas
Įvairūs patikros klausimynai ir vertinimo skalės patvirtina Aspergerio sindromo diagnozę. Pavyzdžiui, vaikams yra Australijos Aspergerio sindromo skalė (ASAS) ir Autizmo diagnostikos stebėjimo tvarkaraštis (ADOS). ASAS yra anketa, skirta pradinio mokyklinio amžiaus vaikams. Jis skirtas įvertinti tokio amžiaus Aspergerio sindromui būdingą elgesį ir įgūdžius. Kita vertus, ADOS vaikui sukuriamos įvairios situacijos, skatinančios socialinį bendravimą. Vertintojas įvertina, kiek vaikas vykdo šį prašymą.
Svarbu: kiekvienas Aspergerio sindromo testas yra tik apytikslis įvertinimas. Jokios diagnozės negalima nustatyti remiantis vien tyrimo rezultatu!
Aspergerio sindromas: diagnozuoti suaugusiesiems sunku
Diagnozuoti Aspergerio sindromą suaugusiems yra daug sunkiau nei vaikams. Taip yra todėl, kad probleminis elgesys dažniausiai būna ryškesnis vaikystėje ir dažnai keičiasi žmogui augant. Be to, daugelis nukentėjusių žmonių nebeprisimena sunkumų, kuriuos patyrė vaikystėje.
Aspergerio sindromas: gydymas
Aspergerio sindromo iki šiol nepavyko išgydyti. Galima tik stengtis palaikyti nukentėjusiuosius kasdieniame gyvenime su tinkama parama ir padėti jiems, pavyzdžiui, tobulinti socialinius įgūdžius. Tačiau ne kiekvienas Aspergerio sindromas turi „ligos vertę“ ir turi būti gydomas. Lemiami veiksniai yra simptomų mastas ir nukentėjusio asmens kančios laipsnis.
Individualus terapijos planas
Aspergerio sindromo terapija susideda iš įvairių komponentų. Jis pritaikomas individualiems paciento poreikiams. Tam įtakos turi paveikto asmens amžius, Aspergerio autizmo sunkumas su atskirais simptomais, taip pat galimos gretutinės ligos ar sutrikimai.
Kitos terapijos priemonės taip pat gali būti naudingos, pavyzdžiui, socialinių ir bendravimo įgūdžių ugdymas grupėje. Nukentėjusieji gali mokyti socialines taisykles, lavinti pokalbio įgūdžius ir apskritai įgyti socialinės patirties.
Kartais taip pat gali būti naudingos tokios procedūros kaip darbo terapija ir fizinė terapija. Kai kurie tėvai taip pat praneša, kad jų Aspergerio sindromo vaikui naudinga arklių terapija arba aktyvi (galbūt palaikoma) pramoginė veikla. Pastaroji gali būti, pavyzdžiui, narystė šachmatų klube, sporto treniruotės, muzikavimas ar šokiai.
Aspergerio sindromas: kitos priemonės
Tai pasakytina apie Aspergerio sindromą ir visus kitus autistinius sutrikimus: sergantiesiems reikia valdomos, nuspėjamos aplinkos, kad jaustųsi saugūs. Todėl svarbios aiškios ir nuolatinės struktūros bei kasdienybės rutina.
Kuo vyresnis vaikas, sergantis Aspergerio sindromu, tuo svarbiau yra suprasti savo silpnybes ir problemas: Gydantis gydytojas ar terapeutas turi mokyti vaiką apie jo autizmo sutrikimą (psichoedukacija).
Paaugliams ir suaugusiems, sergantiems Aspergerio sindromu, terapijos sėkmei ir gyvenimo kokybei taip pat svarbu susirasti profesiją ar prisitaikyti prie profesijos. Profesijos su intensyviais socialiniais kontaktais paprastai nerekomenduotinos. Pritaikius individualias galimybes, galima rasti tinkamų profesijų arba panaudoti savo ypatingus gebėjimus konkrečiai profesijoje.
Aspergerio sindromas: ligos eiga ir prognozė
Didelę įtaką Aspergerio sindromo prognozei turi galimos gretutinės ligos ar sutrikimai. Jie gali labai pabloginti tolesnę nukentėjusio asmens eigą ir vystymosi galimybes. Todėl juos reikia gydyti anksti ir profesionaliai.
