Vakcinų trūkumas: kodėl skiepai svarbūs?
Be higienos priemonių, vakcinos yra svarbiausia kovos su infekcinėmis ligomis priemonė. Pavyzdžiui, pasaulinės vakcinacijos kampanijos išnaikino raupus. Poliomielitas ir tymai taip pat buvo sėkmingai kontroliuojami skiepijant.
Skiepijimas iš esmės turi du tikslus:
- Paskiepytų asmenų apsauga (individuali apsauga)
- Bendruomenės apsauga per bandos imunitetą (bendruomenės apsauga): Paskiepytas asmuo yra apsaugotas nuo ligos bent tam tikrą laiką, todėl negali užkrėsti kitų.
Dėl bendruomenės apsaugos tiems, kurie nėra skiepyti, taip pat gresia mažesnė rizika. Skiepai ypač svarbūs kūdikiams ir mažiems vaikams, tam tikroms profesijų grupėms, lėtinėmis ligomis sergantiems ir pagyvenusiems žmonėms. Jie dažnai yra jautresni ir dažniausiai sunkesni suserga tam tikromis infekcijomis.
Vakcinos trūkumas: priežastys
Kartais STIKO rekomendacijoms įgyvendinti vakcinų nebeužtenka. Vakcinos trūkumą gali sukelti įvairios priežastys:
Padidėjusi paklausa: ypač krizės metu, pavyzdžiui, Sars-CoV-2 pandemija 2020 m., daugiau žmonių nei įprastai domisi skiepais. Be to, kai šalys pakeičia skiepijimo rekomendacijas, gali padidėti paklausa, taigi ir vakcinų trūkumas.
Padidėjęs vartojimas: kai kurių krizių metu didėja ne tik paklausa, bet ir poreikis, taigi ir vakcinų vartojimas. Vienas iš pavyzdžių – 2015 m. Europos pabėgėlių judėjimas: buvo paskiepyti daug nukentėjusių žmonių iš šalių, kuriose nėra aiškių skiepijimo taisyklių, todėl skiepų trūko.
Tiekimo trūkumas: Vėl ir vėl sutrinka vakcinos gamyba ir pristatymas. Pavyzdžiui, pramoninės avarijos, regioninės problemos, pvz., karo veiksmai, arba pasaulinė krizė, pvz., Koronos pandemija, sukelia vakcinų trūkumą dėl tiekimo sunkumų.
Išlaidos per didelės: dėl didėjančių vaistų kainų tam tikrų vakcinų trūksta, ypač skurdesnėse šalyse.
Per mažas pelnas: vakcinos kartais atneša tik šiek tiek pinigų farmacijos įmonėms – matuojant pagal kūrimo ir gamybos sąnaudas. Tada per mažai įmonių gamina per mažai vakcinų. Jei paklausa vis dėlto yra didelė, atsiranda vakcinos trūkumas.
Kompetentinga institucija
Vokietijoje Paulo Ehrlicho institutas praneša, kai trūksta vakcinos. Apie pasiūlos trūkumą praneša pačios farmacijos įmonės. Jie informuoja valdžios institucijas, kai vakcinos tiekimo grandinė nutrūksta mažiausiai dviem savaitėms.
Tačiau kiek vakcinų dar yra pranešimo metu, centralizuotai nefiksuojama. Dažnai vaistinių didmeninėse parduotuvėse, klinikose, gydytojų kabinetuose ar vietinėse vaistinėse vis dar yra atsargų. Dėl to dažnai sunku įvertinti tikrąjį vakcinos trūkumo mastą.
Vakcinos trūkumas: ką daryti?
Jei vakcinos trūksta, gydytojai turi protingai panaudoti likusias vakcinas, kurios vis dar yra prieinamos. STIKO siūlo pagalbą. Skiepų trūkumo atveju ekspertai paprastai rekomenduoja:
Individualios vakcinos vietoj kombinuotų vakcinų: jei kombinuotų vakcinų trūksta, gydytojai skiepija nuo atitinkamų ligų individualiai. Tada pacientas turi būti keletą kartų paskiepytas, bet vis tiek yra apsaugotas. Jei atskiros vakcinos yra prieinamos tik daliai tikrosios kombinuotos vakcinacijos, gydytojai vis tiek jas suleidžia. Vėliau skiepijamos likusios vakcinos.
Mažavalentės, o ne didelio valentės vakcinos: kai kurios vakcinos yra veiksmingos prieš skirtingus vieno patogeno tipus. Gerai žinomas pavyzdys yra pneumokokinė vakcina vaikams. Čia yra viena vakcina, kuri veiksminga nuo 13 pneumokokų variantų (PCV13) ir viena, apimanti dešimt variantų (PCV10). Jei PCV13 nėra, gydytojai pasirenka PCV10.
Atidėti revakcinacijas: Revakcinos atnaujina imuninę apsaugą, kuri galėjo būti susilpnėjusi. Jei vakcinos trūksta, šios revakcinacijos atliekamos vėliau. Tačiau nesijaudinkite: daugeliui žmonių vis dar yra tinkama apsauga – net ir pasibaigus pastiprinimo datai.
Vakcinų trūkumas: kas skiepijasi?
Apskritai, skiepai yra svarbūs visiems. Tačiau pritrūkus vakcinų medikai turi nuspręsti, kam skirs likusias atsargas. Čia taip pat STIKO pateikia sprendimų priėmimo vadovą. Atsižvelgiant į tai, skiepai turėtų būti atliekami mažėjančia tvarka:
- Tikrai neskiepyti asmenys (renkantis vakciną, kuri apimtų kuo daugiau patogenų)
- Asmenų, kuriems gresia pavojus, namų ūkio nariai (kokono strategija)
- Revakcinacija ikimokyklinio amžiaus vaikams
- Paauglių revakcinacija
- Revakcinacija suaugusiems
Vakcinos trūkumas: konkrečios rekomendacijos
STIKO ekspertai teikia ne tik bendrus patarimus. Jie taip pat reguliariai atnaujina savo specialius patarimus, jei trūksta tam tikrų vakcinų.
Vakcinos trūkumas: skiepai nuo juostinės pūslelinės
Šiuo atveju vakcinos trūkumas yra inaktyvuota vakcina nuo juostinės pūslelinės (herpes zoster) ir su tuo susijusių nervų skausmo. Gydytojai rekomenduoja skiepyti visus vyresnius nei 60 metų žmones ir rizikos grupes, pvz., lėtinėmis ligomis sergančius žmones, sulaukus 50 metų. Vakciną nuo juostinės pūslelinės sudaro du skiepai, atliekami dviejų–šešių mėnesių intervalu.
Vakcinos trūkumas: vakcinacija nuo ŽPV
Yra inaktyvuota vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuri veiksminga prieš devynis ŽPV tipus. STIKO rekomenduoja visas mergaites ir berniukus nuo devynerių iki keturiolikos metų skiepyti nuo ŽPV. Jį sudaro dvi vakcinos dozės su penkių mėnesių skirtumu. Jei intervalas trumpesnis arba vaikai vyresni nei 14 metų, tuomet specialistai pataria net tris kartus.
Jei šios vakcinos trūksta, gydytojai likusį skiepą pirmiausia skiria neskiepytiems vaikams. STIKO rekomenduoja vaikus skiepyti kuo anksčiau ir iš pradžių tik vieną kartą, kad būtų užtikrintas geresnis imuninis atsakas. Tolesnės vakcinacijos atliekamos, kai tik vakcina vėl bus prieinama. Taip pat galima naudoti alternatyvią vakciną, kuri būtų veiksminga prieš du ŽPV tipus.
Vakcinos trūkumas: MMRV vakcinacija
Pirmą kartą pasiskiepijus nuo tymų, kiaulytės, raudonukės ir vėjaraupių, gydytojai skiepijo skiepijimą – bent jau kalbant apie pagrindinę vaikų skiepijimą. Vienoje kūno vietoje jie skiepija MMR, o kitoje – nuo vėjaraupių. Tačiau antrajai vakcinacijai gydytojai naudoja kombinuotą vakciną nuo visų keturių patogenų (MMRV).
Vakcinos trūkumas: pneumokokinė vakcinacija
Vaikai paprastai skiepijami tris kartus nuo dviejų iki 14 mėnesių amžiaus. Gydytojai naudoja vakciną nuo 13 pneumokokų tipų (PCV13). Suaugusiesiems nuo 23 metų amžiaus taikoma standartinė vienkartinė pneumokokų vakcinacija nuo 23 potipių (PPSV60). Rizikos grupėms taikomos specialios taisyklės.
Tačiau skiepų nuo pneumoniją, vidurinės ausies uždegimą ar meningitą sukeliančių ligų sukėlėjų dažnai pritrūkdavo, ypač krizės metu. Tada STIKO rekomenduoja:
- Pneumokokinė konjuguota vakcina PCV13: ji turėtų būti naudojama tik pagrindinei kūdikių iki dvejų metų imunizacijai. Jei vakcinos nėra, vietoj jos reikia skirti 10-valentę konjuguotą vakciną (PCV10).
- Pneumokokinė polisacharidinė vakcina (PPSV23): pirmiausia ji turėtų būti skiepijama žmonėms, sergantiems imunodeficitu, senjorams, vyresniems nei 70 metų, ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.
Vakcinos trūkumas: stabligės / difterijos / kokliušo / poliomielito vakcina.
Šių revakcinacijų pastaraisiais metais ypač trūko. Tačiau yra keletas skirtingų kombinuotų ir individualių vakcinų, kurias vietoj jų gali skirti gydytojai. Tai darydami jie taip pat įsitikina, kad naudoja kuo mažiau dūrių. STIKO taip pat pataria naudoti kombinuotas vakcinas, kurios būtų kuo veiksmingesnės.
Pašalinus skiepų trūkumą, taikomos įprastos STIKO vakcinacijos rekomendacijos. Apie tai galite paskaityti mūsų skiepų kalendoriuje.
