Palyginti su anksčiau, pacientai ligoninėje praleidžia mažiau dienų. Buvimo trukmė sumažėjo nuo dešimties (1998 m.) iki vidutiniškai 7.3 dienos (2017 m.). Priežastis: ligoninėms mokama nebe pagal pacientų buvimo trukmę, o pagal fiksuotus vienodo dydžio įkainius už atvejį (DRG).
Kita vertus, buvimų skaičius auga: 2012 m. Vokietijos ligoninėse stacionarinė pagalba buvo suteikta 18.6 mln. 2017 metais šis skaičius jau siekė 19.4 mln.
Ligoninė – apibrėžimas
Įstatymų leidėjas ligoninę apibrėžia kaip bet kurią įstaigą, kurioje medicinos ir slaugos paslaugomis diagnozuojamos, gydomos ir (ar) palengvinamos ligos, negalavimai ar fiziniai sužalojimai, teikiama akušerija ir kurioje gali būti apgyvendinami ir maitinami pacientai ar slaugytini asmenys. Ligoninės turi būti nuolat prižiūrimos gydytojo, turėti pakankamai diagnostinių ir terapinių priemonių savo įgaliojimams vykdyti ir dirbti pagal moksliškai pripažintus metodus.
Privatizavimo tendencija
Kadangi ligoninės su valstybiniais rėmėjais (šiuo metu 30 proc.) dažnai yra ypač didelės, čia yra daugiausiai lovų (47.8 proc.). Čia irgi ryškėja privatizavimo tendencija, o lovų dalis privačiose ligoninėse (šiuo metu virš 30 proc.) nuolat didėja. Priešingai, lovų dalis pelno nesiekiančiose ligoninėse mažėja (nuo 34.1 proc. 2012 m. iki 18.7 proc. 2017 m.).
Už visos ir dienos priežiūros ligoninės paslaugas, kurias teikia ligoninės, įtrauktos į atitinkamos federalinės žemės ligoninių poreikių planą, atlyginama pagal Federalinį ligoninių tarifų potvarkį arba Ligoninių atlyginimų įstatymą. Visos valstybinės ir pelno nesiekiančios ligoninės privalo atsiskaityti pagal šias taisykles. Kita vertus, privačių ligoninių atveju yra ir ligoninių, kurioms netaikomos įstatyminės nuostatos, todėl jos gali pačios nustatyti kainas. Dėl to sveikatos draudimas gali apsunkinti ligoninės paslaugų kompensavimą.
Stacionare prieš ambulatoriją
Griežtas atskyrimas tarp ambulatorinių gydytojų ir visų rūšių klinikų ateityje turi būti švelninamas. Integruota priežiūra“, kuri buvo įvesta kaip 2000 m. sveikatos reformos dalis, skirta visapusiškoms priežiūros formoms. Tai skatina didesnį įvairių disciplinų ir sektorių (bendrosios praktikos gydytojų, specialistų, ligoninių) tinklų kūrimą. Taip siekiama pagerinti pacientų priežiūros kokybę ir sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas.
Ligoninių tipai
Vokietijoje yra įvairių tipų ligoninių. Taigi skiriamos universitetinės ligoninės, bendrosios ligoninės, specializuotos ligoninės, susijusios ligoninės, praktikos klinikos ir dienos bei nakties ligoninės.
- Universitetinės ligoninės skirtos gyventojams teikti visapusišką stacionarinę pagalbą. Kitas dėmesys skiriamas medicininiam švietimui ir moksliniams tyrimams.
- Bendrosios ligoninės skirtos teikti visapusišką stacionarinę gyventojų priežiūrą. Čia yra keletas medicinos specialybių.
- Specializuotos ligoninės yra specializuotos tam tikrose srityse (pvz., endokrinologijos, dermatologijos, oftalmologijos).
- Stacionariose ligoninėse medicinos paslaugas teikia ne dirbantys gydytojai, o gydytojai pagal sutartį dirbantys privačioje praktikoje. Ligoninė suteikia tik patalpas ir rūpinasi apgyvendinimu, maitinimu ir pacientų priežiūra.
- Dienos klinika yra ambulatorinės / dalinės stacionarinės priežiūros įstaiga. Čia pacientai gali būti gydomi ar prižiūrimi iki 24 valandų. Prie ligoninių atsiranda vis daugiau chirurginių dienos klinikų – čia atliekamos ambulatorinės operacijos.
Iš esmės pacientas gali laisvai pasirinkti ligoninę. Tačiau ne visose ligoninėse siūlomi visi gydymo būdai. Čia gali praversti žvilgsnis į klinikos kokybės ataskaitą: nuo 2005 metų klinikos privalo teikti informaciją apie savo struktūras ir paslaugas.
Ligoninės skirstomos į skirtingas kategorijas, atsižvelgiant į jų priežiūros vaidmenį. Skiriamos pagrindinės ir standartinės sveikatos priežiūros klinikos, regioninės ligoninės, kuriose teikiamas vidutinis priežiūros lygis, ir ligoninės, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas (pvz., universitetinės ligoninės), kuriose teikiamas maksimalus priežiūros lygis. Klinikos paprastai skirstomos į skyrius, tokius kaip vidaus ligų, chirurgijos, ENT, dermatologijos ar urologijos. Daugumoje ligoninių taip pat yra intensyviosios terapijos skyriai.
