Koks antikūnų tyrimų tikslas?
Antikūnų tyrimai leidžia daryti išvadas apie ankstesnį užsikrėtimą koronavirusu. Kai kuriais atvejais gydytojai juos taip pat gali naudoti, norėdami retrospektyviai nustatyti silpnus Covid-19 ligos eigą. Iš esmės jas galima naudoti ir vakcinacijos veiksmingumui patikrinti, tačiau reikšmė šiame kontekste paprastai yra ribota.
Skirtingai nuo PGR ir greitųjų antigenų tyrimų, antikūnų tyrimai netinka ūmiai infekcijai išaiškinti. Imuninė sistema negamina aptinkamų antikūnų prieš virusą tik vėliau ligos eigoje. Taigi gydytojai testus naudoja ne dabartinei jūsų sveikatos būklei patikrinti, o tam, kad išsiaiškintų, ar anksčiau nebuvote užsikrėtę Sars-CoV-2.
Kas yra antikūnų tyrimas?
Taigi koronaviruso atveju gydytojai jūsų kraujyje ieško baltymų molekulių, nukreiptų prieš būdingas virusines struktūras (nukleokapsidą, smaigalio baltymą).
Ar teigiamas antikūnų testas laikomas imuniteto įrodymu?
Pagal dabartinę teisinę situaciją vien antikūnų tyrimas nėra pripažįstamas oficialiu imuniteto įrodymu. Todėl neplanuojama jo saugoti CovPass programėlėje. Neaišku, ar šis reglamentas artimiausiu metu bus pritaikytas.
Asmuo oficialiai laikomas pasveikusiu tol, kol teigiamas PGR testas nėra bent 28 dienų amžiaus.
Ar esu imunitetas, jei sirgau Covid-19?
Imunologiniai duomenys rodo, kad po Sars-CoV-2 infekcijos išgyvenimo maždaug šešių – aštuonių mėnesių apsauginis poveikis. Pasveikusieji turėtų būti pasiskiepyti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo ligos. Tada pakanka vienos vakcinos dozės.
Ar antikūnų tyrimas naudingas po vakcinacijos?
Ar antikūnų tyrimas naudingas po vakcinacijos, priklauso nuo jūsų sveikatos būklės. Tačiau Nuolatinė skiepų komisija (STIKO) šiuo metu nerekomenduoja visoje šalyje tikrinti, ar vakcinacija buvo sėkminga, atliekant antikūnų tyrimus.
Tačiau yra tam tikrų pacientų grupių, kurioms testas gali būti naudingas. Tai ypač aktualu, jei yra tam tikrų jau esamų ligų, susijusių su susilpnėjusia imunine sistema.
Pavyzdžiui, pacientai, sergantys lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, pvz., Krono liga, reumatoidiniu artritu ar išsėtine skleroze, dažnai gauna imunosupresinius vaistus. Toks gydymas tam tikromis aplinkybėmis gali susilpninti atsaką į vakciną. Pacientams, kenčiantiems nuo įgyto imunodeficito, imuninis atsakas į koronaviruso vakcinas taip pat gali būti silpnesnis.
Geriausia tai aptarti su savo gydytoju. Jis gali su jumis aptarti tolesnę procedūrą konkrečiu atveju ir padėti interpretuoti tyrimo rezultatus.
Kaip veikia antikūnų tyrimas?
Antikūnų tyrimai priklauso vadinamiesiems serologiniams tyrimams, kuriems atlikti būtinas Jūsų kraujo mėginys. Įvairūs gamintojai dabar siūlo platų įvairių antikūnų tyrimų spektrą. Yra įvairių procedūrų:
Greitasis antikūnų testas
Kai kuriuose tyrimų centruose naudojami vadinamieji greitieji antikūnų testai. Bandymas atliekamas ir vertinamas tiesiogiai bandymų stotyje. Rezultatą gausite per 20–30 minučių. Tam paimami du trys lašai kraujo – dažniausiai dūriant į piršto galiuką.
Šiuo metu tokius greituosius testus atlieka tik apmokytas personalas. Jų negalima naudoti namuose. Rinkoje siūlomų testų kokybė taip pat labai skiriasi – todėl rezultatų reikšmė yra ribota.
Jautrumas – tai patikimumas, kuriuo atliekant tyrimą nustatomas antikūnas.
Specifiškumas – tai tikrumas, kuriuo atliekant tyrimą nustatoma, kad atitinkamo antikūno mėginyje nėra.
Antikūnų savitestai su siuntimo rinkiniu
Kai kuriuos internete siūlomus antikūnų tyrimus galite atlikti ir patys. Tačiau vertinimas čia vyksta antrame etape laboratorijoje.
Naudodami pridedamą lancetą namuose iš piršto galiuko paimkite kelis lašus kraujo ir užlašinkite ant pridedamos sauso kraujo kortelės. Tada atsiųskite tai paštu su grąžinimo voku. Tada laboratorija įvertins jūsų mėginį ir atsiųs rezultatą.
Tikriausiai patikimiausias būdas paimti mėginį yra gydytojas arba apmokytas medicinos specialistas. Tada gydytojas siunčia kraujo mėginį į specializuotą laboratoriją. Paprastai rezultatus gausite po kelių dienų.
Antikūnų tyrimai, atlikti akredituotoje laboratorijoje, laikomi labai patikimais ir tiksliais, nes naudojami specialūs aptikimo metodai (ELISA, ECLIA).
Kada antikūnų testas yra teigiamas?
Po koronavirusinės infekcijos organizmas gamina antikūnus, tam reikia laiko. Tik maždaug nuo septynių iki keturiolikos dienų po užsikrėtimo ar vakcinacijos sergančio žmogaus kraujyje yra tam tikrų antikūnų.
Tokie nustatymai dažnai pasiekia patikimų rezultatų tik praėjus trims savaitėms po įtariamos infekcijos.
Įvairūs testai taip pat gali būti pagrįsti skirtingomis vertinimo procedūromis. Pavyzdžiui, rezultatai gali būti pateikti kaip „santykio reikšmės“ (vadinamosios santykio reikšmės). Tai reiškia, kad rezultatas pateikiamas kaip tiriamo mėginio santykis, palyginti su etaloniniu mėginiu. Atitinkamai, mažesnė nei 0.8 reikšmė apibūdina neigiamą testą, didesnė nei 1.1 – teigiamą rezultatą.
Arba rezultatas taip pat gali būti pateiktas kaip absoliuti reikšmė (antikūnų titras). Tada laboratorijos dažnai pateikia rezultatą vienetais BAU/ml („rišamųjų antikūnų vienetai“ mililitre). Šiuo metu aptariamos tikslios slenkstinės vertės, kurioms esant testas (šiame vienete) laikomas teigiamu. Manoma, kad slenkstinė vertė yra maždaug 20–40 BAU/ml. Bet kokios reikšmės, didesnės už šį pereinamąjį diapazoną, rodo aukštą (arba aukštesnį) apsauginių antikūnų lygį.
Kiek kainuoja antikūnų tyrimas?
Kas yra antikūnai?
Antikūnai yra baltymų molekulės, kurias gamina jūsų kūnas, reaguodamas į infekciją ar vakcinaciją. Jie randami kraujyje arba zonoje tarp atskirų ląstelių.
Išsamią informaciją apie tai, kaip veikia žmogaus imuninė sistema ir atskirus jos komponentus, rasite čia.
Kokias funkcijas atlieka antikūnai mūsų organizme?
Antikūnai atpažįsta tam tikras kenksmingo svetimo organizmo, viruso ar net toksino – technine kalba vadinamo antigeno – struktūras.
Tai darydami antikūnai atlieka šias biologines funkcijas:
Neutralizavimas: antikūnai gali atpažinti svetimus antigenus ir tikslingai prie jų prisijungti. Jei antikūnas prilimpa prie antigeno paviršiaus, jo žalinga funkcija dažniausiai sulėtėja arba net visiškai užkertamas kelias.
Opsonizacija: tai antrasis antikūnų veikimo būdas. Po to, kai antikūnai atpažįsta ir neutralizuoja patogeną, jie kartu pažymi jį žmogaus kūno ląstelėms. Tai leidžia organizmui greičiau padaryti patogenus nekenksmingus arba pašalinti juos iš organizmo.
Kokius antikūnus gamina mūsų kūnas?
Ekspertai skirsto antikūnus į skirtingas klases pagal jų savybes ir atsiradimo laiką. Ankstyvas imuninis atsakas skiriasi nuo vėlyvojo imuninio atsako. Pastarajam būdingi vadinamieji IgG antikūnai, pirmiesiems – vadinamieji IgM ir IgA antikūnai.
Ekspertai perėjimą nuo ankstyvo iki vėlyvojo imuninio atsako vadina vadinamąja serokonversija. Svarbus (esamo) imuniteto rodiklis yra vėlyvas imuninis atsakas: IgG antikūnai.
Šios antikūnų klasės dalyvauja (humoraliniame) imuniniame atsake:
IgA antikūnai: taip pat ankstyva antikūnų klasė, kuri, kaip ir IgM antikūnai, yra pirmosios apsaugos nuo patogeno dalis. Laikui bėgant jie taip pat išnyksta ir pakeičiami tikslingesniais IgG antikūnais.
IgG antikūnai: jie laikomi imuniteto žymenimis. Ši vėlyva klasė susidaro tik maždaug po dviejų–šešių savaičių. Jie yra „subrendę“ antikūnai. Jie atpažįsta, suriša ir neutralizuoja patogeną tikslingiau nei ankstyvosios antikūnų klasės. Tik tada, kai aptinkami IgG antikūnai, galima daryti prielaidą apie ilgalaikę imuninę apsaugą.
Beje, rekomenduojamas intervalas tarp dviejų vakcinos dozių yra pagrįstas žiniomis apie laiką, per kurį susidaro skirtingos antikūnų klasės. Organizmui reikia tam tikro laiko, kad būtų baigtas perėjimas nuo ankstyvo iki brandaus antikūnų ("afiniteto brendimas").
Kaip laboratorijoje atliekamas antikūnų tyrimas?
Laboratorijoje atliekami antikūnų nustatymai laikomi ypač jautriais ir patikimais. Jie ne tik leidžia daryti kokybinius teiginius – pavyzdžiui, ar kraujo mėginyje yra tam tikrų antikūnų prieš koronavirusą – bet ir nustatyti jų kiekį (antikūnų titro nustatymas).
Labiausiai paplitę metodai yra pagrįsti vadinamuoju ELISA principu (su fermentu susietu imunosorbentu).
Tolimesnis šio principo tobulinimas yra vadinamasis ECLIA metodas – akronimas, reiškiantis „elektrochemiliuminescencijos imunologinį tyrimą“. ECLIA laikomas labai patikimu diagnostikos ir automatizuotu aptikimo metodu.
Paciento mėginys sumaišomas su dirbtinai pagamintais koronaviruso antigenais. Jei tiriamojo kraujyje dabar yra antikūnų prieš koronavirusą, visi šie komponentai sąveikauja tarpusavyje aiškiai apibrėžtu būdu.
Taigi, kokybinis ir kiekybinis antikūnų titro nustatymas yra patikimai įmanomas.
