Aspergiliozė: aprašymas
Aspergiliozė yra infekcija, kurią sukelia tam tikras Aspergillus genties pelėsis. Lotyniškas pavadinimas verčiamas kaip „grybelis“ – po mikroskopu grybelio sporos atrodo kaip lapelis.
Žmonės gali užsikrėsti aspergilioze įkvėpdami grybelio sporas. Ja dažnai serga žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi, pavyzdžiui, nuo tam tikrų ligų ar vaistų. Tačiau sveikiems žmonėms grybelis retai kelia grėsmę.
Aspergiliozė ir jos klinikiniai vaizdai
Aspergiliozė gali sukelti įvairius klinikinius vaizdus. Taigi yra:
- Aspergiloma: grybelio kolonizacija esamoje kūno ertmėje (pvz., sinusuose ar plaučiuose) didesnės sferinės struktūros, susidedančios iš grybelinių siūlų, gleivinių liaukų sekreto ir negyvų ląstelių ("grybo rutulio") forma. Ypač susilpnėjusios imuninės sistemos atveju grybelis gali prasiskverbti giliau į audinį, pradedant nuo aspergilomos (invazinės aspergiliozės).
- kitos invazinės aspergiliozės formos: Pradedant nuo plaučių, grybelis per kraują gali užkrėsti bet kurį kitą organą, pvz., širdį, inkstus, kepenis, akis, centrinę nervų sistemą (smegenis ir nugaros smegenis) ir (arba) odą. Tada gydytojai kalba apie išplitusią užkrėtimą.
Aspergiliozė: simptomai
Aspergiliozės simptomai pirmiausia priklauso nuo to, kurią organų sistemą pažeidžia pelėsiai.
Galimi aspergiliozės simptomai:
- Bronchų uždegimas (bronchitas) arba plaučių (pneumonija) su dusuliu, karkalais kvėpuojant, skausmingu kosuliu ir rusvai pūlingais, retai kraujingais skrepliais.
- Sinusitas su išskyromis iš nosies, spaudimo skausmas sinusų srityje, galvos skausmai
- Astmos priepuoliai sergant alergine bronchine astma
- Širdies išstumimo susilpnėjimas (sumažėjęs kvėpavimas, dusulys)
- viduriavimas ir pilvo skausmas sergant virškinimo trakto infekcijomis
- neurologiniai sutrikimai esant centrinės nervų sistemos pažeidimams, meningitas
- karščiavimas
Aspergiliozė: priežastys ir rizikos veiksniai
Aspergiliozė negali būti perduodama nuo žmogaus žmogui!
Aspergiliozės rizikos veiksniai
Aspergillus grybai yra labai paplitę. Tačiau ne kiekvienas kontaktas su sukėlėju taip pat sukelia ligą. Todėl pagrindiniai aspergiliozės rizikos veiksniai yra ligos, susijusios su sumažėjusiu atsparumu, pavyzdžiui, ŽIV arba AIDS.
Įvairios autoimuninės ligos ir lėtinės plaučių ligos (pvz., lėtinė obstrukcinė plaučių liga = LOPL, bronchinė astma) taip pat daro paveiktus labiau jautrius grybelinei infekcijai. Kita vertus, sveiki žmonės, kurių imuninė sistema nepažeista, aspergilioze suserga itin retai.
Aspergiliozė: tyrimai ir diagnostika
Po to atliekami įvairūs tyrimai:
- Fizinės apžiūros metu gydytojas daugiausia dėmesio skiria organų sistemai, kuri sukelia diskomfortą (pvz., klausosi ir baksnoja į plaučius dėl kosulio ir dusulio).
- Diagnozei diagnozuoti taip pat gali būti naudingas paveikto kūno regiono rentgeno tyrimas arba kompiuterinė tomografija (KT).
- Kai kuriais atvejais (pvz., įtariama aspergiloma) naudinga tirti kraują, ar nėra antikūnų prieš Aspergillus.
- Paciento mėginių medžiagą (pvz., skreplius, audinių mėginius, pvz., iš plaučių) galima išanalizuoti, ar nėra Aspergillus grybelio gijų.
Aspergiliozė: gydymas
Alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė (ABPA) paprastai gydoma kortikosteroidais („kortizonu“).
Jei susiformavo aspergiloma (pavyzdžiui, nosies ertmėje ar plaučiuose), gydymo vaistais dažniausiai neužtenka. Tokiu atveju būtina operacija, siekiant pašalinti „grybelio rutulį“.
