Kas yra bikarbonatas?
Bikarbonatas yra svarbi vadinamojo bikarbonato buferio, svarbiausios buferinės sistemos organizme, dalis. Tai užtikrina, kad pH vertė organizme išliktų pastovi, o stiprūs svyravimai gali būti greitai subalansuoti. Kaip bazė, bikarbonatas yra atsakingas už rūgščių medžiagų balansą.
Aplinka per rūgšti
Jei rūgštinės medžiagos kaupiasi protonų pavidalu (H+), bikarbonatas (HCO3) jas sugeria ir galiausiai sudaro vandenį (H2O) ir silpnai rūgštų anglies dioksidą (CO2) per tarpinį etapą kaip anglies rūgštį (H2CO3). CO2 iškvepiamas iš kraujo per plaučius, kad pH vertė galėtų normalizuotis.
Aplinka per daug šarminė
Jei organizme susidaro per daug bazių, įsikiša ir bikarbonatinis buferis. Tokiu atveju iškvepiama mažiau CO2 ir paverčiama atgal į bikarbonatą ir rūgštines medžiagas. PH vertė krenta.
Kada nustatomas bikarbonatas?
Kadangi bikarbonatas yra esminis bikarbonato buferio blokas, jis matuojamas sergant visomis ligomis, dėl kurių gali pakisti pH vertė. Paprastai tai yra kvėpavimo ar medžiagų apykaitos ligos. Jis taip pat naudojamas kepenyse gaminant karbamidą, todėl šio organo ligos sumažina bikarbonato suvartojimą. Dėl pakitusio bikarbonato kiekio galima paslėpti šias priežastis:
- Inkstų ligos ir funkciniai sutrikimai
- Kepenų ligos ir funkciniai sutrikimai
- Sunkūs kraujotakos sutrikimai
- Metabolizmo sutrikimai, tokie kaip cukrinis diabetas
Bikarbonato lygis
Bikarbonato kiekiui nustatyti gydytojas paprastai paima nedidelį kraujo mėginį iš arterijos. Taikomos šios normalios vertės:
|
Standartinis bikarbonatas (HCO3) |
22 – 26 mmol/l |
Vertės visada turi būti vertinamos kartu su atitinkamos laboratorijos etaloninėmis vertėmis, todėl galimi nukrypimai. Vertinant išmatuotą vertę, svarbus ir amžius. Ypač naujagimiai turi mažesnį bikarbonato kiekį.
Kada per mažai bikarbonato?
Bikarbonato yra mažai, kai organizmas bando apsaugoti nuo vadinamosios metabolinės acidozės. Taip atsitinka, kai pH vertė yra per žema, todėl kraujas yra per rūgštus (rūgštus). Kaip priešinė reakcija sunaudojama daug bikarbonato, o CO2 vis dažniau iškvepiamas per plaučius. Taip gali nutikti, pavyzdžiui, esant cukrinio diabeto sukeltam medžiagų apykaitos sutrikimui. Tačiau yra ir kitų galimų metabolinės acidozės priežasčių, pavyzdžiui, nenormali bikarbonato gamyba kasoje arba didelė laktato koncentracija dirbant sunkaus raumenų darbo metu.
Kada bikarbonatas per didelis?
Ką daryti pasikeitus bikarbonato kiekiui?
Bikarbonatas, kaip buferinė medžiaga, dažnai patiria svyravimus, atsirandančius dėl pH vertės balansavimo per kvėpavimą. Paprastai į šiuos sudėtingus reguliavimo mechanizmus įsikiša ir kitos organizmo buferinės sistemos, todėl specialios terapijos dažnai nereikia.
Tik kritiniais atvejais arba sunkiai sergančių pacientų organizmas kvėpuodamas nebegali sureguliuoti pH balanso ir bikarbonatų. Chlorido vartojimas gali padidinti bikarbonato išsiskyrimą ir taip sumažinti padidėjusias vertes. Ir atvirkščiai, specialios buferinės medžiagos gali padidinti bikarbonato kiekį, jei jo per mažai.
