Kas yra chemoterapija?
Chemoterapija – tai terminas, kurį gydytojai vartoja piktybinių navikų gydymui vadinamaisiais citostatiniais vaistais. Šie vaistai įsikiša į ląstelių dauginimosi ciklą ir slopina jų dalijimąsi (citostazė = ląstelių sustojimas). Kuo greičiau ląstelės dauginasi, tuo didesnis citostatinių vaistų poveikis. O kadangi vėžio ląstelės pasižymi ypač dideliu dalijimosi greičiu, jos yra ypač jautrios citostatiniams vaistams.
Tačiau mūsų kūne yra ir kitų (sveikų) ląstelių tipų, kurios greitai dauginasi, pavyzdžiui, kraują formuojančių kaulų čiulpų arba gleivinės. Jie taip pat jaučia citostatinių vaistų poveikį chemoterapijos metu, o tai paaiškina dažnai daugybę šalutinių terapijos poveikių.
Chemoterapija gali būti atliekama kaip stacionarinio gydymo dalis arba kaip ambulatorinis gydymas. Pacientas gauna ambulatorinę chemoterapiją onkologinėje praktikoje arba ligoninės poliklinikoje.
Chemoterapijos fazės
Iš esmės yra trys chemoterapijos etapai, kuriuos pacientas patiria:
- Indukcinė fazė: intensyvi chemoterapija, kol navikas regresuoja
- Konsolidavimo fazė: chemoterapija su sumažinta doze, siekiant stabilizuoti naviko regresiją
- Palaikomoji fazė: mažiau agresyvi terapija, kuri skiriama ilgesnį laiką, kad naviko augimas nepasikartotų
Neoadjuvantinė chemoterapija ir adjuvantinė chemoterapija
Neoadjuvantinė chemoterapija yra terminas, kurį gydytojai vartoja apibūdindami chemoterapiją, kuri skiriama prieš chirurginį naviko pašalinimą. Paprastai siekiama sumažinti naviką ir užkirsti kelią ankstyvam naviko ląstelių plitimui (metastazėms). Siekiama, kad chirurginė procedūra nebūtų tokia radikali. Tarptautinėje kalboje neoadjuvantinė chemoterapija dar vadinama „pirmine chemoterapija“.
Gydomoji ar paliatyvioji chemoterapija?
Jei chemoterapijos tikslas yra išgydyti pacientą nuo vėžio, tai vadinama gydymo ketinimu. Deja, pasitaiko ir situacijų, kai išgydyti nebeįmanoma, pavyzdžiui, navikas jau išplitęs į kitus organus: tuomet svarstoma paliatyvi chemoterapija. Taip siekiama palengvinti simptomus ir pailginti paciento išgyvenamumą.
Kiek laiko trunka chemoterapija?
Neįmanoma bendrai pasakyti, kiek laiko pacientas turi vartoti citostatinius vaistus. Chemoterapijos trukmė priklauso nuo vėžio tipo ir stadijos, bendros paciento sveikatos būklės ir pasirinkto vaistų derinio (chemoterapija dažniausiai apima skirtingų citostatinių vaistų derinį).
Chemoterapija paprastai atliekama keliais gydymo ciklais. Tai reiškia, kad pacientas vieną ar kelias dienas gauna citostatinių vaistų. Tada daroma kelių savaičių pertrauka, kad veikliųjų medžiagų kokteilis pradėtų veikti ir organizmas atsigautų nuo šalutinio poveikio. Tada prasideda naujas gydymo ciklas.
Kada skiriama chemoterapija?
Chemoterapija plaučių vėžiui gydyti
Chemoterapija šiuo metu yra svarbiausias gydymo metodas, ypač sergant smulkialąsteliniu plaučių vėžiu. Nesmulkiųjų ląstelių tipo plaučių vėžys paprastai pašalinamas chirurginiu būdu. Chemoterapija su platinos turinčiais citostatikais čia naudojama tik kaip priedas, jei išvis.
Chemoterapija nuo krūties vėžio
Chemoterapija taip pat taikoma krūties vėžiui gydyti. Pavyzdžiui, ekspertai rekomenduoja papildomą chemoterapiją (adjuvantinę chemoterapiją) po chirurginio naviko pašalinimo su daugybe HER2 receptorių (augimo faktorių prijungimo vietų) vėžio ląstelių paviršiuje. Krūties vėžiu sergančios pacientės iki 35 metų taip pat dažnai gydomos citostatikais po naviko operacijos.
Chemoterapija skrandžio vėžiui gydyti
Piktybinis skrandžio auglys arba perėjimas iš stemplės į skrandį taip pat dažnai gydomas chemoterapija – dažniausiai kartu su chirurginiu pašalinimu. Kartais rekomenduojama pooperacinė chemoterapija. Tai reiškia, kad citostatiniai vaistai pradedami vartoti prieš operuojant naviką ir tęsiami po to.
Kitais atvejais neoadjuvantinė chemoterapija naudojama siekiant sumažinti naviką, kad vėliau reikėtų nupjauti mažiau audinių.
Jei skrandžio vėžys yra taip pažengęs, kad išgydyti nebeįmanoma, gali būti taikoma paliatyvi chemoterapija, siekiant palengvinti naviko sukeltus simptomus ir pailginti išgyvenamumą.
Išplitęs gaubtinės žarnos vėžys paprastai gydomas operacija ir vėlesne chemoterapija. Jei chirurginis naviko pašalinimas nebėra galimybės išgydyti, vien chemoterapija vis tiek gali būti naudinga, ty pagerinant nukentėjusiųjų gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą.
Tiesiosios žarnos vėžiu sergantiems pacientams prieš operaciją dažnai rekomenduojamas radioterapijos ir chemoterapijos (radiochemoterapijos) derinys. Taip siekiama sumažinti naviką ir taip supaprastinti tolesnę operaciją.
Chemoterapija: leukemija
Intensyvi chemoterapija (didelių dozių chemoterapija) yra svarbiausias ūminės leukemijos gydymo būdas. Jis turėtų būti pradėtas kuo greičiau po diagnozės nustatymo.
Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL) progresuoja labai lėtai. Todėl ankstyvosiose stadijose, kol nepasireiškia jokių simptomų, dažniausiai pasirenkama strategija „palauk ir pamatysi“. Tačiau pažengusiais etapais arba atsiradus simptomams, pradedamas gydymas – labai dažnai chemoterapijos ir antikūnų terapijos (chemoimunoterapija) derinys.
Kam naudojama chemoterapija?
Gydytojas chemoterapijos metu pacientui skiria citostatinių vaistų, kurie atakuoja naviko ląsteles ir taip sutraukia auglį arba stabdo jo augimą.
Tarp ciklų gydytojas patikrina, ar vėžys reaguoja į citostatikus. Tai rodo, ar navikas sumažėjo, ar vėžio ląstelės regresavo. Jei gydymas nepadeda, nėra prasmės tęsti chemoterapijos pagal ankstesnį grafiką.
Chemoterapija: tabletės ar infuzija?
Todėl gydytojas paprastai pacientui suleidžia citostatinius vaistus kaip infuziją į veną, per kurią jie pasiekia širdį. Tada vaistas pumpuojamas į visą organizmą (sisteminis poveikis).
Kita vertus, jei chemoterapija neturi sisteminio poveikio, o tik naviko pažeistam organui, citostatiniai vaistai gali būti suleidžiami į arteriją, kuri aprūpina pažeistą vietą. Tai žinoma kaip regioninė chemoterapija.
Smegenų ar nugaros smegenų navikų atveju citostatikai suleidžiami tiesiai į smegenų skystį (intratekaliai).
Chemoterapija: Port
Įdėjus prievadą, jis gali atlaikyti maždaug 1,500–2,000 adatos dūrių, o po to dažniausiai jį reikia pakeisti. Pasibaigus chemoterapijai, pacientas, pasikonsultavęs su gydytoju, gali vėl pašalinti prievadą, o tam reikia tik nedidelės ambulatorinės chirurginės procedūros.
Kokia yra chemoterapijos rizika?
Dauguma citostatinių vaistų negali atskirti patologinių vėžio ląstelių ir sveikų kūno ląstelių. Jie ypač atakuoja ląsteles, kurių dalijimosi greitis yra didelis, pavyzdžiui, kaulų čiulpų, gleivinių ir plaukų šaknų ląsteles. Tai sukelia tipiškus šalutinius poveikius, tokius kaip
- Padidinta infekcijos rizika
- kraujo krešėjimo sutrikimas
- Sumažėjęs našumas ir nuovargis
- Pykinimas ir vėmimas
- viduriavimas
- Šlapimo takų infekcijos
- Kepenų, širdies, inkstų ir nervų audinių pažeidimas
Kai citostatiniai vaistai skiriami per kraujagysles, ypač baiminamasi vadinamųjų ekstravazacijų. Tai reiškia, kad vaistas patenka ne į veną, o šalia jos. Tai gali smarkiai pakenkti aplinkiniams audiniams, o blogiausiu atveju – žūti ten esančios ląstelės. Jei reikia, operacijos metu pažeistas audinys turi būti pašalintas.
Apie galimus šalutinius poveikius ir jų gydymą galite perskaityti straipsnyje Chemoterapija: šalutinis poveikis.
Į ką turėčiau atsižvelgti po chemoterapijos?
Nedelsdami pasakykite gydytojui, jei pastebėjote kokių nors simptomų, ypač
- karščiavimas
- Kraujavimas (kraujavimas iš dantenų ar nosies, kraujas išmatose ar šlapime)
- dusulys
- svaigulys
- Viduriavimas
Mityba chemoterapijos metu
Daugelis pacientų kenčia nuo apetito praradimo gydymo metu – ypač dėl daugybės šalutinių poveikių. Norėdami išlaikyti savo svorį, turėtumėte valgyti keletą kartų per dieną. Leidžiamas sveikas maistas arba lengvas visavertis maistas, pritaikytas pagal jūsų individualius pageidavimus. Jei reikia, galite kreiptis patarimo į specialiai apmokytą dietologą.
Vėlyvas chemoterapijos poveikis
Dauguma šalutinių poveikių, kuriuos patiriate chemoterapijos metu, išnyks pasibaigus gydymui. Tačiau yra ir ilgalaikių pasekmių, kurios gali pasireikšti praėjus ilgam laikui po gydymo:
- Antrieji navikai (po metų ar dešimtmečių)
- Nervų pažeidimas (smulkiosios motorikos, lytėjimo ir jutimo sutrikimas)
- Priešlaikinė menopauzė moterims
- Nevaisingumas
- Nuovargio būsenos
Taip pat atminkite, kad išgyvenus vėžį, kuris, be kita ko, buvo sėkmingai išgydytas chemoterapija, neapsaugo jūsų nuo kito nepriklausomo naviko išsivystymo per jūsų gyvenimą. Todėl turėtumėte ir toliau reguliariai tikrintis vėžį.
