Kas yra dūrio testas?
Pridūrimo testas yra dažnai naudojamas odos testas alergijos diagnostikoje. Jis gali būti naudojamas norint išsiaiškinti, ar asmuo nėra alergiškas tam tikroms medžiagoms (pavyzdžiui, žiedadulkėms). Kadangi dūrio testas atliekamas tiesiogiai ant atitinkamo asmens odos, jis priklauso in vivo testams (= „gyvame objekte“). Priešingai, laboratorinis tyrimas naudojant kraujo mėginį vadinamas in vitro bandymu (= „stiklinėje“).
Kada atliekamas dūrio testas?
Gydytojai taiko dūrio testą, kai įtaria alergiją šioms medžiagoms:
- Žiedadulkės (pvz., beržo, alksnio, lazdyno riešutų ir žolių)
- Namų dulkių erkutės
- Formos
- Gyvūnų plaukai
- Maistas (pienas, kiaušiniai ir žuvies baltymai, taip pat ankštiniai augalai ir vaisiai)
- Vabzdžių nuodai
Vadinamąją I tipo alergiją galima nustatyti atliekant dūrio testą. Tokio tipo alergija sergantieji per kelias sekundes ar minutes reaguoja į alergijos sukėlėją (alergeną). Retais atvejais galimos ir uždelstos reakcijos. Daugiau apie tai galite perskaityti mūsų apžvalgos puslapyje apie alergijas.
Kas daroma atliekant dūrio testą?
Dūrio tyrimui gydytojas lašina standartizuotus, pramoniniu būdu pagamintus alergenų tirpalus ant paciento dilbio. Tada specialia lancete ar dūrimo adata per lašelį paviršutiniškai perduria odą (tik nestipriai – neturi kraujuoti).
Kiekvienam dūrio tyrimui taip pat naudojamas vandeninis tirpalas ir tirpalas su histaminu. Pirmasis neturi sukelti reakcijos, antrasis turi.
Maždaug po 15–20 minučių gydytojas apžiūri ištirtas odos vietas. Jei pacientas alergiškai reaguoja į medžiagą, atitinkamoje vietoje oda parausta, niežti ir susidaro pūslelinė.
Paveikti asmenys ir toliau stebimi iš karto po tyrimo (bent 30 minučių po alergeno įvedimo). Tai leidžia medicinos personalui nedelsiant įsikišti, jei asmuo turi sunkią reakciją į alergeną.
Kokia yra dūrio testo rizika?
Net nedidelis alergeno kiekis retais atvejais gali sukelti tokius simptomus kaip dusulys, galvos svaigimas, vėmimas ir kraujospūdžio sumažėjimas. Ypatingais atvejais gali pasireikšti alerginis šokas (anafilaksinis šokas) su širdies ir kraujotakos sustojimu. Jei pacientas anksčiau patyrė gyvybei pavojingą reakciją į alergeną, tai taip pat neturi būti tiriama dūrio testu.
Jei žinoma, kad paveikti asmenys turi kitų rimtų alergijų, jie paprastai stebimi keletą valandų po dūrio testo. Kartais alerginė reakcija pasireiškia pavėluotai, todėl kritiniu atveju galima imtis skubių veiksmų.
Kada neatlikti dūrio testo?
Ką turėčiau stebėti po dūrio testo?
Atlikę dūrio testą, per ateinančias kelias valandas turėtumėte toliau stebėti tiriamas odos vietas. Kai kuriais atvejais reakcija vėluoja. Tam tikromis aplinkybėmis po kelių valandų gali atsirasti papildomų simptomų (dviejų taškų kursas). Informuokite savo gydytoją apie tokias uždelstas reakcijas.
Jei po dūrio testo staiga pajutote tokius simptomus kaip galvos svaigimas, dusulys ar pilvo spazmai, nedelsdami skambinkite 911.
Apskritai dūrio testas yra greitas, paprastas ir gana saugus alergijos diagnostikos metodas, kuris tapo standartiniu metodu.
Tačiau tyrimo rezultatai gali būti naudojami tik kartu su išsamiu paties paciento pastebėtų reakcijų aptarimu (anamneze). Teigiamos dūrio testo reakcijos nebūtinai yra alergijos atitinkamai medžiagai sinonimas.
