Koks yra šeivamedžio uogų poveikis?
Juodojo šeivamedžio (Sambucus nigra) žiedai naudojami kaip tradicinis augalinis vaistas peršalimo simptomams malšinti. Be kita ko, juose yra flavonoidų, eterinio aliejaus, triterpenų, gleivių ir hidroksicinamono rūgšties darinių. Apskritai šeivamedžio žiedai turi prakaituojantį poveikį ir padidina gleivių susidarymą bronchuose.
Liaudies medicina reumatinėms ligoms gydyti naudoja ir medžiagų apykaitą skatinančias ir šiek tiek šlapimą varančius šeivamedžius. Be to, šeivamedžio sultys, pagamintos iš šeivamedžio uogų (botaniškai: kaulavaisių), turi įtakos peršalimui. Tačiau tai dar nėra moksliškai įrodyta.
Tačiau uogose, be kita ko, yra vitamino C ir antocianinų. Abu turi antioksidacinį poveikį. Tai reiškia, kad jie gali padaryti ląsteles žalojančius agresyvius deguonies junginius (laisvuosius radikalus) nekenksmingus. Vitaminas C taip pat gali stimuliuoti imuninę sistemą. Antioksidacinės šeivamedžio ekstraktų savybės ir galima jų reikšmė imuninei sistemai yra tyrimų objektas.
Kaip vartojamas šeivamedžio uogos?
Galite naudoti šeivamedžio uogas kaip namų gynimo priemonę arba galite nusipirkti gatavą preparatą vaistinėje.
Šeivamedžio uogos kaip namų gynimo priemonė
Norėdami tai padaryti, du–tris arbatinius šaukštelius (tris–keturis gramus) šeivamedžio žiedų užpilkite maždaug 150 mililitrų verdančio vandens, palikite prisitraukti penkias–dešimt minučių, o tada žiedus nukoškite. Specialistai rekomenduoja išgerti tokį puodelį šeivamedžio žiedų arbatos kelis kartus per dieną, geriausia – karštą (kaip gydoma nuo prakaitavimo). Dienos dozė yra 10–15 gramų džiovintų gėlių.
Ruošiant arbatą prasminga šeivamedžio uogą derinti su kitais vaistiniais augalais. Pavyzdžiui, prie šaltos arbatos tinka ir liepų žiedai (taip pat prakaituojantys) ir ramunėlės (priešuždegiminiai).
Namų gynimo priemonės, pagrįstos vaistiniais augalais, turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgesnį laiką ir nepagerėja arba net pablogėja nepaisant gydymo, visada turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju.
Paruošti preparatai su šeivamedžiu
Dabar yra ir paruoštų preparatų, kurių sudėtyje yra šeivamedžio uogų. Be gatavų arbatos mišinių, tai, pavyzdžiui, dengtos tabletės su milteliais šeivamedžio žiedais ir alkoholiniais ekstraktais lašų ir sulčių pavidalu. Vartokite tokius preparatus, kaip aprašyta pakuotės lapelyje arba kaip rekomendavo gydytojas ar vaistininkas.
Kokį šalutinį poveikį gali sukelti šeivamedžio uogos?
Ką reikia turėti omenyje naudojant šeivamedžio uogas
Niekada nevalgykite žalių uogų dėl nuodingų ingredientų. Kenksmingų medžiagų yra ir šeivamedžių lapuose bei šakelėse.
Kaip gauti šeivamedžio uogą ir jo produktus
Paruoštų preparatų, tokių kaip šeivamedžio žiedų arbata, pastilės ar tinktūros, taip pat sultys, pagamintos iš gėlių ar uogų, galite įsigyti vaistinėje ar vaistinėje. Dėl tokių preparatų vartojimo ir dozavimo perskaitykite atitinkamą pakuotės lapelį ir kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Įdomūs faktai apie šeivamedžio uogą
Šeivamedis (Sambucus nigra) – krūmas arba mažas medis iki aštuonių metrų aukščio iš sausmedžių (Caprifoliaceae) šeimos. Jis auga Europoje, taip pat kai kuriose Azijos ir Šiaurės Afrikos dalyse. Šeivamedžiai mėgsta augti gyvatvorėse, krūmuose, pakelėse ir upelių pakrantėse bei griuvėsiuose. Prietaras, kad šeivamedžių krūmas buvo apsauginių namų dievų buveinė, neleido žmonėms jo kirsti prie arklidžių, klėtių ar trobų. Štai kodėl šiose vietose jis dažnai sutinkamas ir šiandien.
Šeivamedžio krūmas turi plunksnuotus lapus, o vasarą – didelius, skėčio formos skėčius smulkiais baltais kvapniais žiedais. Iš pastarųjų iki rudens išsivysto blizgūs juodi, uogų formos kaulavaisiai („šeivamedžiai“).
Raudonasis šeivamedis (taip pat žinomas kaip vynuogių šeivamedis) yra giminingas augalas (Sambucus racemosa). Jo „uogos“ sunokusios būna raudonos, o ne juodos. Tačiau jie taip pat sukelia apsinuodijimo simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas ir viduriavimas, jei jie valgomi žali.
