Diagnozė
Pirmame plane diagnozuota liga su daryti įtaką virusas yra gydytojo ir paciento pokalbis medicinos istorija sergančio žmogaus. Ypač svarbu paklausti paciento imuninės būklės, nes gydytojas gali įvertinti individualią ligos riziką. Taigi asmenys su nusilpusia imuninė sistema yra daug didesnė komplikacijų rizika daryti įtaką.
Šios konsultacijos metu taip pat klausiama simptomų, galimų ankstesnių ligų, alergijų, vaistų ir individualių gyvenimo įpročių. Kitas svarbus diagnozės žingsnis yra Medicininė apžiūra. Ypač jei yra įtarimas dėl daryti įtaką virusas, naudojamas vadinamasis nukentėjusio asmens auskultavimas.
Šios procedūros metu gydytojas stetoskopu klauso plaučių. Tam tikri garsai, atsirandantys įkvėpus ar iškvėpus, gali būti gydančio gydytojo ligos požymis dėl gripo viruso. Palpacija, ty pilvo organų apčiuopa, taip pat gali parodyti paciento padėtį. Tokiu būdu galima įvertinti ypač virškinamojo trakto padėtį.
Šie tyrimai patvirtina įtarimą dėl gripo viruso sukeltos ligos, tačiau 100% patvirtinti negali, todėl norint patvirtinti viruso buvimą, galima paimti gleivinę. Medvilninis tamponas paimamas iš nosies ar burnos gleivinė medžiaga siunčiama diagnozei nustatyti į laboratoriją. Gripo atveju virusinė infekcija, mėginyje bus nustatyta viruso DNR ir diagnozė bus patvirtinta užtikrintai.
Kaip alternatyva kraujas nukentėjusio asmens gali būti naudojama diagnozei nustatyti. Ypač praėjus 7 dienoms po gripo protrūkio, pakankamas kiekis antikūnai galima aptikti kraujas, kurie būdingi ligai nustatyti ir šių antikūnų nustatymas taip patvirtina ligą. Kitas parametras, galintis patvirtinti įtarimą gripu virusinė infekcija yra vadinamasis kraujas sedimentacijos greitis (BSG arba BSR).
Ši reikšmė rodo, kiek laiko praeina, kol kraujo ląsteliniai komponentai didžiąja dalimi atsiskiria nuo neląstelinių kraujo komponentų. Tačiau teigiamas rezultatas, ty padidinus šį greitį, taip pat gali reikšti kitų ligų buvimą, todėl šis metodas nėra labai selektyvus įrodant, kad yra gripo liga. Daug geresnių ir jautresnių yra keletas greitųjų tyrimų, kurie, jei teigiami, gali labai tiksliai nustatyti gripo virusą.
Šie greiti tyrimai yra ypač populiarūs, kai diagnozė, pagrįsta laboratorijos rezultatais, užtruks per ilgai, kol bus pradėta terapija. Šių tyrimų principas pagrįstas antikūnų ir antigenų reakcija. Svarbu pažymėti, kad šių testų atlikimas šiuo metu nėra reglamentuojamas įstatymais sveikatai draudimo kompanijos.
Atsižvelgiant į rizikos pobūdį, sergančio asmens terapija atliekama individualiai. Tai reiškia, kad žmogus su silpnuoju imuninė sistema turėtų būti rekomenduojama kitokia terapija nei asmeniui, kurio imuninė sistema tikriausiai yra pakankamai stipri, kad galėtų kontroliuoti pačią ligą. Kadangi blogiausiu atveju liga gali sukelti mirtį žmonėms, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, svarbu pradėti ligos gydymą anksti.
Asmenys, patenkantys į šią grupę, gauna antivirusinę terapiją, o asmenys, turintys kompetencijos imuninė sistema gauti vadinamąją simptominę terapiją, kuria gydoma ne ligos priežastis, o su ja susiję nemalonūs simptomai. Antivirusinė terapija: Antivirusinė terapija tiesiogiai kovoja su virusai atsakingas už gripą. Atsižvelgiant į tai, kada pradedama gydyti šiais vaistais, juos vartojant galima gerokai sutrumpinti ligos trukmę.
Šis gydymas yra svarbus pacientams, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, nes įrodyta, kad ankstyvas antivirusinis gydymas žymiai sumažino pavojingų gripo pacientų komplikacijų skaičių virusai ir nusilpusi imuninė sistema. Yra du skirtingi vaistai, kuriuos galima apsvarstyti kaip antivirusinis gydymas gripu sergantiems pacientams virusai. Viena vertus, rinkoje yra vaistų, kurie slopina specifinį membranos baltymą, kuris yra svarbus viruso išgyvenimui, taip pat dažniau naudojami vadinamieji neuraminidazės inhibitoriai.
Neuraminidazės inhibitoriai, kaip rodo pavadinimas, slopina vadinamąją neuraminidazę. Slopindamas šį fermentą, virusas nebegali atsiriboti nuo ląstelės-šeimininkės, todėl veiksmingai užkertamas kelias viruso plitimui organizme. Abu turimi vaistai apsaugo nuo virusų plitimo ir dauginimosi, todėl jie dar vadinami antivirusiniais vaistais.
Viruso ląstelių, kurios jau yra organizme, „nužudymą“ turi atlikti pati imuninė sistema. Nepaisant to, jei gydymas pradedamas pakankamai anksti, šie vaistai teikia naudingą paramą imuninei sistemai ir gali užkirsti kelią pavojingoms situacijoms pacientams, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi. Tačiau ekspertai nemano, kad patartina pradėti gydymą praėjus 48 valandoms po pirmųjų simptomų atsiradimo, nes po to laiko organizme yra per daug aktyvių virusų, kurių negalima užmušti turimais vaistais. Simptominė terapija. Simptominė terapija dažniausiai taikoma nukentėjusiems asmenims, kuriuos paveikė liga, tačiau kitaip imuninė sistema nesilpnėja.
Simptominė terapija skirta palengvinti simptomus, kurie paprastai lydi ligą. Priešingai nei antivirusinė terapija, simptominė terapija apima daugybę skirtingų vaistų variantų, kurių poveikis priklauso nuo simptomų. Pavyzdžiui, skausmo malšintuvai z ibuprofenas or paracetamolis galima duoti už galvos skausmas ir galūnių skausmai, kurie taip pat yra svarbiausi gydant karščiavimas atakų.
Tačiau vaisto dozę visada reikia aptarti su pacientą gydančiu gydytoju, kad būtų išvengta perdozavimo. Svarbu žinoti, kad vaistai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos acetilsalicilo rūgšties, pvz aspirinas, niekada neturėtų būti skiriama vaikams iki 12 metų. To priežastis yra pavojingos komplikacijos pavojus, vadinamasis Reye sindromas.
Virškinimo traktą veikiantiems simptomams gydyti galima įsigyti daugybę vaistų, kuriuos, pavyzdžiui, galima gydyti pykinimas or viduriavimas simptomiškai. Be vaistų terapijos, naudinga organizmui aprūpinti pakankamu skysčių kiekiu ir pakankamai poilsio kovai su liga. Kitos terapijos galimybės: nors gripo ligą sukelia virusai, kai kuriais atvejais gali būti naudinga pradėti gydymą antibiotiku.
Kadangi imuninė sistema yra šiek tiek susilpninta kovojant su gripu, vadinamosios superinfekcijos su bakterijos dažnai pasitaiko, o tai gali padaryti gripo simptomai dar blogiau ir pablogina ligos jausmą. Taigi, be įprasto gripo simptomai, ūminis bronchitas, bakterinės gerklės skausmai, plaučių uždegimas ar net meningitas dažnai pasitaiko. Gydant šias infekcijas, antibiotikas gali padėti organizmo imuninei sistemai ir pagreitinti ligos gijimą bei užkirsti kelią pavojingų komplikacijų vystymuisi.
