Diagnozė
Kiaulių infekcijos diagnozės akcentas gripas virusas yra viruso DNR nustatymas. Nepaisant to, gydytojo ir paciento pokalbyje svarbu atlikti išsamią anamnezę. Šioje diskusijoje tada paprastai kyla įtarimas dėl a gripas liga pati sukietėja.
Gydantis gydytojas yra suinteresuotas šia diskusija apie priekinio plano nuolatinę simptomatiką, šių skundų trukmę ir intensyvumą, taip pat esant kitiems rizikos veiksniams, kurie kelia riziką susirgus Schweinegrippevirus. Ypač asmenims, sergantiems ankstesnėmis ligomis ir turintiems imunodeficitą, yra didesnė komplikacijų rizika užsikrėtus virusu, todėl ši informacija yra ypač svarbi gydančiam gydytojui. Be to, kasdienis gyvenimas ir kasdienis kontaktas su kitais sergančiais asmenimis artimoje nukentėjusio asmens aplinkoje gali būti svarbus gydančiam gydytojui įvertinti kiaulių buvimo tikimybę. gripas.
Šios medicinos istorija paprastai seka a Medicininė apžiūra nukentėjusio asmens. Šio tyrimo metu gydytojas naudoja stetoskopą klausytis - plaučius, siekiant nustatyti viruso pasireiškimą kvėpavimo takai ir (arba) plaučius. Pilvo palpacija taip pat gali būti naudinga gydančiam gydytojui įvertinti virškinamojo trakto įsitraukimą, būdingą kiaulių gripo.
Kadangi nei medicinos istorija nei Medicininė apžiūra gali įrodyti, kad yra a kiaulių gripo infekcija, reikia naudoti kitą metodą. Imant mėginio medžiagą, kurioje labai tiksliai yra atitinkamas viruso kiekis, galima nustatyti viruso infekcijos diagnozę. Šiuo tikslu tepinėlis atliekamas kairiajame ir dešiniajame šnervėje, taip pat gerklės naudojant po vieną medvilninį tamponą. Šie trys mėginiai siunčiami į laboratoriją, kuri įvertina medžiagą.
Arba gydantis gydytojas taip pat gali paimti nosies skalavimo skysčio ir jį išsiųsti. Tokiu atveju druskos tirpalas skalaujamas į nosis ir vėl pašalinamas, taip užtikrinant, kad skystis būtų pakankamai užkrėstas virusai. Taip pat yra greitas testas, kurį galima naudoti diagnozei nustatyti kiaulių gripo gydytojo kabinete.
Kadangi šis greitasis testas nėra labai tikslus, vis tiek būtina atsiųsti mėginį, paimtą iš suinteresuoto asmens po teigiamo ar neigiamo greito testo. Tačiau tai gali būti naudinga atliekant pirminį vertinimą ir, jei tyrimo rezultatas teigiamas, jis gali būti pagrindas pradėti gydymą. Mėginį priimanti laboratorija, pasitelkdama vadinamąją „polimerazės grandininę reakciją“, pakartoja DNR medžiagą.
Jei laboratorija be nukentėjusio asmens DNR nustato kiaulių gripo genetinę medžiagą, viruso infekcija laikoma patvirtinta. Tačiau šiems laboratoriniams tyrimams atlikti paprastai reikia vienos ar dviejų dienų, todėl pirminio gydančio gydytojo įvertinimo negalima ir nereikėtų pakeisti, ypač žmonėms, turintiems rizikos veiksnių. Apskritai galimybė užsikrėsti kiaulių gripu egzistuoja tarp užkrėstų gyvūnų ir žmonių bei tarp žmonių ir žmonių.
Kiaulių gripo infekcija virusu dažniausiai vyksta dviem skirtingais keliais. Viena vertus, virusas gali būti perduodamas vadinamuoju lašelių infekcija. Tai atsitinka, pavyzdžiui, kosint ar čiaudint nukentėjusiems asmenims, kurie virusą perneša iš savęs supakuotais lašeliais sveikiems žmonėms.
Net kalbant, mikroskopiškai maži lašeliai gali patekti kitam asmeniui, todėl reikėtų griežtai vengti artimo kontakto su kiaulių gripu sergančiais žmonėmis. Antras pagrindinis viruso perdavimo kelias yra tepinėlių infekcija. Čia viruso daleles nuo užkrėstų asmenų galima perkelti į durų rankenas ar panašius daiktus, o vėliau pasiimti kiti daiktą palietę žmonės.
Dėl šios priežasties pagrindiniu infekcijos laikotarpiu reikėtų vengti didelių žmonių susibūrimų uždarose patalpose daryti įtaką ligų, o rankos higiena turėtų būti atliekama kruopščiai ir reguliariai. Kadangi virusas vis dar yra nepažeistas net praėjus 2 valandoms po paviršiaus palietimo (esant 22 ° C kambario temperatūrai), su paviršiais, kuriuos dažnai liečia daug žmonių (pavyzdžiui, viešajame transporte), reikia elgtis ypač atsargiai. 2009–10 metų sezono pandemijos metu burnos apsaugos priemonės buvo paskirstytos ypač nukentėjusiuose regionuose, kad gyventojų skaičius būtų žemas.
Apskritai kiaulių gripas laikomas labiau užkrečiamu nei sezoninis „žieminis gripas“, todėl užkrėstus asmenis reikėtų gydyti atsargiau. Daroma prielaida, kad žmogus paprastai yra užkrečiamas aplinkinei vietovei praėjus maždaug 24 valandoms po ligos protrūkio (ty simptomų atsiradimo). Galimos infekcijos laikotarpis gali trukti iki 7 dienų. Išskirtiniais atvejais netgi gali būti, kad infekcija gali pasireikšti ligos inkubaciniu laikotarpiu, ty po infekcijos, bet dar nepasireiškus simptomams. Kiaulių gripo inkubacinis laikotarpis yra apie 2–3 dienas.
