Filariazė: simptomai, gydymas, prevencija

Filariazė: aprašymas

Terminas filariazė reiškia grupę ligų, kurias sukelia maži parazitiniai nematodai (filariae), kurie žmonėms perduodami įkandus užkrėstiems uodams ar arkliams. Iš kraujo kirminai migruoja į skirtingus tikslinius audinius, priklausomai nuo kirminų rūšies, kur jie dauginasi. Filariozės skirstomos į tris grupes:

  • Limfinė filariazė: kirminai ypač gyvena limfinėse kraujagyslėse.
  • Serozinė filariazė: kirminai kolonizuoja pilvą arba krūtinę.

Filariazė dažniausiai pasireiškia atogrąžų šalyse - daugiausia atogrąžų Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje ir Karibų jūros regione. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, užsikrėsti gali keliautojai. Apskaičiuota, kad filiarijomis visame pasaulyje yra užsikrėtę apie 200 mln.

Filarijų gyvavimo ciklas

Jei užsikrėtusį žmogų įgelia kraują siurbiantis vabzdys, gerdamas vabzdys gali nuryti mikrofiliarijas. Vabzdžių mikrofilarijos išsivysto į užkrečiamas lervas, kurios vėliau gali vėl patekti į žmogaus organizmą kito kraujo valgio metu.

Kadangi parazitai dauginasi žmonėms, jie yra pagrindiniai šeimininkai. Kita vertus, uodai ir arkliai yra antriniai šeimininkai, nes jie reikalingi tik parazitams perduoti žmonėms.

Limfinė filariazė yra labiausiai paplitusi filariazės forma, ja visame pasaulyje užsikrėtė apie 120 mln. Jį gali sukelti trys skirtingos filiarinės rūšys:

  • Wuchereria bancrofti (atsakinga už maždaug 90 procentų atvejų, randama Afrikoje ir Azijoje)
  • Brugia Malayi (daugiausia Pietų ir Pietryčių Azijoje)
  • Brugia timori (daugiausia pietryčių Indonezijoje)

Kirminai užkemša kraujagysles ir nuolat sukelia naujas vietines uždegimines reakcijas. Dėl to sutrinka limfos nutekėjimas, todėl laikui bėgant didėja pažeistos kūno dalies patinimas.

Po užsikrėtimo kirminai visiškai užauga, lytiškai subrendę ir gamina mikrofiliarijas, užtrunka vienerius ar dvejus metus. Todėl infekcija dažnai aptinkama labai vėlai arba iš viso neaptinkama. Kaip dramblialigė, liga nepasireiškia mėnesius ar metus be tinkamo gydymo.

Poodinė filariazė

Poodinė filariazė skirstoma į du pagrindinius sindromus:

  • Loa loa filariasis
  • Onchocerciazė (upių aklumas)

Loa loa filariasis

Šią ligą platina Chrysops genties arkliai. Jie gyvena ypač miškingose ​​​​vietovėse (geriausia guminių medžių plantacijose), yra kasdieniai, juos traukia žmonių judesiai ir malkų gaisrai. Ypač lietinguoju metų laiku reikėtų apsisaugoti nuo šios rūšies arklinių musių.

Parazitai gyvena ir juda po oda (maždaug vieno centimetro per minutę greičiu). Kartais kirmėles galima pamatyti net per ploną pirštų ar krūtų odą. Arba jie migruoja į akių junginę, kur jie taip pat aiškiai matomi. Todėl šnekamojoje kalboje jie taip pat vadinami „afrikietišku akių kirminu“.

Onchocerciazė (upių aklumas)

Įkandus užsikrėtusiai juodmagiei, onkocerciozės sukėlėjo lervos patenka į poodinį audinį. Ten iš jų išsivysto suaugę kirminai, kurie poruojasi ir gamina mikrofiliarijas. Jie lieka po oda esančiame audinyje, kaip ir Loa Loa, kur sukelia uždegimines reakcijas. Taip pat galimas akies ragenos užkrėtimas, kuris negydomas sukelia aklumą.

Serozinė filariazė

Parazitą gali perduoti įvairios uodų rūšys. Išsiritusios kirmėlės apsigyvena pleuros ertmėje (tarp plaučių ir pleuros), perikarde arba pilvo ertmėje. Ten jie poruojasi ir gamina mikrofiliarijas, kurios, uodui vėl įkandus, iš užsikrėtusio žmogaus kraujo įsigeria į vabzdį.

Filariazė: simptomai

Paprastai europiečiams užsikrėsti gresia tik ilgesnių kelionių į atogrąžų kraštus metu. Jei atsiranda atitinkamų simptomų, pacientas visada turi informuoti gydytoją apie ankstesnę kelionės veiklą.

Limfinė filariazė: simptomai

Sergant limfine filariaze simptomai pasireiškia ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo užsikrėtimo. Kai kuriems žmonėms iš pradžių pasireiškia nedaug simptomų, o kiti skundžiasi ūmiais simptomais. Galimi ankstyvieji limfinės filariazės požymiai:

  • limfmazgių uždegimas ir patinimas
  • padidėjęs tam tikrų imuninių ląstelių skaičius kraujyje (eozinofiliniai granulocitai)

Suaugusios kirmėlės užkemša limfinius kanalus ir sukelia pasikartojančius limfagyslių ir mazgų uždegimus (limfangitą, limfadenitą). Dėl susidariusios limfos perkrovos atsiranda patinimas. Po daugelio metų progresavimo dramblialigė gali sukelti:

Be galūnių pakitimų, dramblialigė pažeidžia ir plaučius. Jei jo funkcija sutrinka, ilgalaikiai pažeidimai atsiranda ir daugeliui kitų organų. Lėtinė plaučių liga ypač pasireiškia naktiniais astmos priepuoliais, pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais ir padidėjusiu spaudimu plaučių arterijose (plaučių hipertenzija).

Visapusiška drambliazė Europoje yra reta ir paprastai stebima tik besivystančiose ir besivystančiose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, limfinė filariazė yra antra pagrindinė ilgalaikės negalios priežastis.

Poodinė filariazė: simptomai

Sergant poodine filariaze, kirminai kolonizuoja odą ir apatinius audinius. Niežulys dažnai yra pagrindinis simptomas, o patinimas ir iškilimai yra dažni lydintys simptomai.

Dažnai užsikrėtusieji šia filariazės forma neturi jokių simptomų, išskyrus retkarčiais pasireiškiantį niežulį. Tipiškas „kalabaro guzas“ gali išsivystyti įvairiose kūno vietose – kaip imuninės sistemos reakcija į kirminą ir jo išskyrimus.

Tai vietinis, staigus patinimas, kuris išlieka nuo vienos iki trijų dienų. Paprastai tai nėra ypač skausminga, bet labai niežti. Be to, sritis gali būti šiek tiek raudona.

Onchocerciozės (upių aklumo) simptomai.

Suaugę (suaugę) kirmėlės po oda formuoja raizginius, kurie iš išorės apčiuopiami neskausmingų mazgelių pavidalu. Toks sliekų pripildytas odos mazgelis vadinamas onchocerkoma.

Pacientai skundžiasi stipriu niežuliu, odos uždegimais, gali sustorėti kaip oda (lichenifikacija). Odos spalva (pigmentacija) kai kuriose vietose gali išnykti, todėl susidaro „leopardo odos raštas“. Ilgainiui pakinta visa kūno oda – kalbama apie vadinamąją „popierinę arba seno žmogaus odą“.

Naujausi tyrimai rodo galimą ryšį tarp kirmėlės infekcijos ir tik keletą metų išsamiau ištirtos ligos – vadinamojo „galvos linkčiojimo sindromo“. Tai ypatinga epilepsijos forma, pastebėta kai kuriems Ugandos ir Pietų Sudano vaikams. Susirgusiesiems maistas ar šaltis gali sukelti epilepsijos priepuolį. Tikslios ligos vystymosi priežastys dar nėra žinomos.

Dauguma žmonių, sergančių serozine filariaze, neturi jokių simptomų. Kai pasireiškia simptomai, jie paprastai nėra pavojingi ir nesukelia negalios. Todėl serozinė filariozė buvo tiriama ne taip intensyviai nei kitos filariozės.

Filariazė: priežastys ir rizikos veiksniai

Įvairias filariozes perneša skirtingi uodai ar arkliai. Todėl šie vabzdžiai dar vadinami ligų pernešėjais. Iš esmės keliautojai į atogrąžų šalis prieš kelionę turėtų susipažinti su tipinėmis atitinkamos paskirties šalies ligomis ir infekcijomis.

Ligos vektorius

Limfinė filariazė

Aedes (iš dalies dieniniai), Anopheles, Culex, Mansonia rūšių uodai (visi daugiausia naktiniai)

Poodinė filariazė

Chrysops genties stabdžiai, juodosios muselės (tik dieniniai)

Serozinė filariazė

Culicoides uodai (aktyvūs daugiausia ryte ir vakare)

Filariazė: tyrimai ir diagnostika

Mikroskopu nustačius mikrofiliarijas paciento kraujyje, užtikrinama filariazės diagnozė. Priklausomai nuo to, kurie uodai, kaip manoma, pernešė patogeną, kraujo mėginys turi būti imamas skirtingu laiku: Taip yra todėl, kad mikrofilarijos prisitaikė prie pernešėjų vabzdžių įkandimo įpročių:

Sergant onchocercioze, mikrofilarijos į kraują visiškai nepatenka – parazitus galima aptikti tik tiesiai po oda.

Jei mikrofiliarijų paieška nepavyksta, galima atlikti tam tikrus tyrimus specifiniams antikūnams kraujyje ieškoti.

Jei jau pažeisti vidaus organai, galima tiksliau nustatyti jau atsiradusius pažeidimus, taikant vaizdavimo metodus (pvz., kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją).

Filariazė: gydymas

  • Dietilkarbamazinas (DEC)
  • Ivermektinas
  • Suraminas
  • Mebendazolas

Iš esmės šie vaistai labai veiksmingi naikina filiarijas. Problemiškiau išvis atpažinti ligą, kad būtų galima pradėti atitinkamas gydymo priemones.

Kai kurių filariozės atveju kirminų mirtis sukelia stiprią imuninę organizmo reakciją, todėl taip pat reikia skirti gliukokortikoidų („kortizoną“). Jie turi priešuždegiminį ir slopinamąjį poveikį imuninei sistemai (imunosupresiniu), todėl gali užkirsti kelią galimai pernelyg stipriai imuninei reakcijai.

Filariazė: chirurgija

Sergant onchocercioze, kirmėlės iš po oda pašalinamos chirurginiu būdu. Sergant Loa loa liga, kirmėlės gali būti išpjautos iš akies junginės, jei jos ten aptinkamos.

Filariazė: ligos eiga ir prognozė

Suaugę kirminai šeimininke gali išgyventi keletą metų. Mikrofiliarijų atsiradimas kraujyje gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki metų, todėl infekcija pastebima tik vėlai arba visai nepastebima. Tačiau kuo anksčiau jis bus tinkamai gydomas, tuo geresnė prognozė.

Sergant limfine filariaze, nuosekliai gydant galima išvengti deformuojančios limfedemos (drambliozės).

Onchocerciozė yra labiausiai grėsminga filariozė vietiniams gyventojams dėl dažnai sunkių akių ir odos pažeidimų. Tačiau laiku pradėjus gydymą, prognozė yra daug geresnė.

Serozinė filariazė laikoma palyginti nekenksminga ligos sunkumo ir galimų komplikacijų požiūriu.

Filariozė: prevencija

  • Dėvėkite ilgus, šviesius drabužius.
  • Naudokite priemones nuo uodų (kaip purškalą, gelį, losjoną ir kt.). Įsitikinkite, kad produktai yra atogrąžų ir rekomenduojami tokių organizacijų kaip PSO.
  • Turėkite omenyje, kad repelentai visada yra veiksmingi tik toje odos vietoje, kurioje jie yra naudojami.
  • Miegodami naudokite tinklelį nuo uodų. Rekomenduojami tinkleliai nuo uodų, impregnuoti repelentais.
  • Venkite upių vagų ir šlapžemių, kur dažniausiai yra vabzdžių.
  • Likus kelioms savaitėms iki išvykimo, pasitarkite su atogrąžų medicinos gydytoju/kelionių medicinos specialistu dėl galimų vaistų, apsaugančių nuo infekcijų, ir dėl būtinų kelionių vakcinų.
  • Jei kelionės metu vartojate maliarijos profilaktiką doksiciklinu, tai labai tikėtina, kad jis bus veiksmingas ir nuo limfinės filiariozės bei onkocerciozės.