EpidemiologijaIštekliai
A specifinis nerimas (specifinė fobija) dažniausiai pasireiškia populiacijoje, palyginti su kita nerimo sutrikimai (socialinė fobija, agorafobijair kt.). Konkrečioje fobijoje dažniausiai pasitaiko šių tipų: Tyrimai parodė, kad kiekvienais metais suserga 5–20% Vokietijos piliečių. Čia akivaizdūs ir lyties skirtumai, nes moterys kur kas labiau linkusios susirgti specifine fobija nei vyrai.
- Gyvūnų fobijos (ypač arachnofobijos)
- Perkūno fobijos (perkūnijos baimė)
- Aukščio fobijos (didelio aukščio baimė)
- Kraujo fobijos (kraujo ir injekcijų baimė)
- Traumos fobijos.
Su specifinėmis fobijomis, priešingai nei socialinė fobija (baimė susisiekti su žmonėmis), vis tiek įmanoma išvengti baimės sukeltų dirgiklių (pvz., liftai). Priklausomai nuo fobijos tipo, ligos pradžia skiriasi. Pavyzdžiui, gyvūno fobija gali prasidėti nuo septynerių metų. Esant konkrečiai situacijai būdingoms fobijoms, jos pasireiškimas dažniausiai pastebimas suaugus.
Priežastys
Specifinės fobijos dažniausiai išsivysto tik gyvenimo eigoje ir jas galima paaiškinti daugeliu veiksnių: Skirtingus veiksnius galima apibendrinti trijose grupėse:
- Mokymosi teorijos veiksniai
- Neurobiologiniai veiksniai
- Individualūs skirtumai
1. klasikinis sąlygojimas Nukentėjęs asmuo patiria trauminį įvykį tam tikrame asmenyje. Nuo to laiko iš pradžių neutrali situacija alsuoja baime. Todėl padėtis ateityje visada bus susijusi su baimės jausmu.
mokymasis pagal modelį Dažnai baimes ir nerimą perima tėvai, giminaičiai ir draugai. Paveikti asmenys, pavyzdžiui, pastebi, kad motina vengia siaurų patalpų (liftų) ir jaunystėje rodo stiprią nerimo reakciją. Bėgant metams žmogus prisitaiko prie motinos elgesio ir vėliau dažnai kenčia nuo tų pačių baimių.
Bet net ir suaugus, baimes gali automatiškai perimti kiti artimi asmenys. Be to, kas išmokta, taip pat yra aiškinamasis požiūris, kuris mato tokios fobijos išsivystymo priežastis asmenyje. Kadangi autonominis nervų sistema yra atsakingas už širdis ir kvėpavimas, be kita ko (čia baimės reakcijos yra labai aiškios), daroma prielaida, kad fobiją kenčiantys asmenys turi labai nestabilų autonominį nervų sistema, kuris vargu ar yra atsparus.
Taigi nerimo simptomai yra daug didesni. Tokio nestabilaus paveldimumas nervų sistema taip pat buvo aptartas, tačiau kol kas nėra tam tikrų įrodymų. Praėjusiame amžiuje dar labai ilgai buvo manoma, kad egzistuoja psichikos ligos galima būtų paaiškinti labai stipria asmenybės savybių išraiška.
Ši idėja veda į mintį, kad tarp tam tikrų asmenybės bruožų egzistavimo ir a psichikos ligos. Jeigu specifinis nerimas (specifinė fobija) todėl reikėtų manyti, kad žmonėms, kurie paprastai nerimauja, taip pat gali būti didesnė tikimybė susirgti nerimo sutrikimu. Tai patvirtino ir bandymai su gyvūnais su žiurkėmis. Apskritai manoma, kad individualūs asmenų asmenybės skirtumai ir ankstesnė patirtis labai prisideda prie a psichikos ligos (čia: nerimo sutrikimas). Jei atsižvelgsime į visas tris sritis (mokymasis patirtimi, neurobiologinėmis reakcijomis, individualiais skirtumais), galima daryti prielaidą, kad nerimo sutrikimo (fobijos) vystymuisi paaiškinti gali būti naudojamas veiksnių derinys.
