Ergoterapija: apibrėžimas ir procedūra

Kas yra ergoterapija?

Ergoterapija – tai terapijos forma, padedanti sergantiems ar sužeistiems žmonėms susidoroti su kasdienybe. Juo siekiama, kad pacientai galėtų kuo labiau rūpintis savimi, dalyvauti visuomenės gyvenime ir taip pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Ergoterapiją vykdo specialiai apmokyti ergoterapeutai. Jie visada veikia holistiškai ir atsižvelgia ne tik į paciento ligos ribotumą, bet ir į socialinius bei finansinius veiksnius. Galima apibendrinti šiuos ergoterapijos tikslus:

  • Individualių tikslų apibrėžimas, paciento norai ir galimybės
  • Judėjimo koordinacijos, sensorinio ir emocinio suvokimo skatinimas ir tobulinimas
  • Fizinių ir psichinių prielaidų savarankiškam ir visaverčiam gyvenimo būdui ugdymas
  • Gyvenimo kokybės gerinimas plečiant esamus gebėjimus
  • Reintegracija į asmeninę, socialinę ir, jei reikia, profesinę aplinką

Indikacijos kodas

Ergoterapiją kaip terapinę priemonę turi skirti gydytojas. Vadinamasis indikacijos kodas – raidžių ir skaičių derinys, kurį gydytojas nurodo ant recepto, nurodo medicininę ergoterapijos taikymo priežastį. Terapeutas negali pridėti jokios trūkstamos informacijos arba gali tai padaryti tik pasikonsultavęs su gydytoju.

Profesinio vardo istorija

1 m. sausio 1999 d. įsigaliojo įstatymas „Gesetz über den Beruf der Ergotherapeutin und des Ergotherapeuten (Ergotherapeutengesetz – ErgThG)“. Tai pakeitė ankstesnį oficialų darbo pavadinimą „ergoterapeutas“. Tačiau terminas „ergoterapija“ vis dar kartais vartojamas kaip ergoterapijos sinonimas. Ergoterapeuto arba ergopedagogo profesija yra savarankiškas mokomasis užsiėmimas.

Kada atliekama ergoterapija?

Ergoterapija atliekama kaip naudinga, palaikomoji priemonė, pavyzdžiui, geriatrinėje medicinoje, pediatrijoje ir paauglių medicinoje, taip pat psichiatrijoje ir ortopedijoje. Be kita ko, jis naudojamas pacientams grįžti į darbą.

Ergoterapija ortopedijoje ir reumatologijoje bei po nelaimingų atsitikimų

Šie raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai riboja pacientų kasdienį gyvenimą, todėl jiems gali prireikti profesinės terapijos:

  • kaulų lūžiai
  • Lėtinės nugaros problemos
  • Stambiosios ar smulkiosios motorikos sutrikimai
  • paraplegija
  • amputacijos sužalojimai
  • osteoartrito

Ergoterapija neurologijoje

Nervų sistemos ligomis sergančių pacientų gebėjimas veikti dažnai būna labai apribotas. Neurologinių ligų, kurioms gali padėti ergoterapijos gydymas, pavyzdžiai

  • Insultas
  • Kraniocerebrinė trauma
  • Cerebrinis paralyžius (judesių ir laikysenos sutrikimas po smegenų pažeidimo)
  • Parkinsonizmas
  • Išsėtinė sklerozė
  • Paralyžiaus simptomai
  • Polineuropatija (nervų pažeidimas)

Pavyzdžiui, psichiatrijoje pacientams, sergantiems šiomis ligomis, yra naudingas ergoterapinis gydymas:

  • nerimo sutrikimas
  • Obsesinis kompulsinis sutrikimas
  • Stresas ir prisitaikymo sutrikimas
  • Asmenybės sutrikimas
  • Elgesio sutrikimas
  • Depresija, manija
  • psichozė
  • Priklausomybės sutrikimai (pvz., alkoholis, narkotikai, vaistai, lošimas)

Ergoterapija geriatrinėje medicinoje

Ypač senstančių žmonių nepriklausomybę dažnai riboja pats senėjimo procesas, taip pat ligos (daugialigiškumas). Socialinė izoliacija arba užduočių trūkumas dar labiau riboja vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Staigūs pokyčiai, tokie kaip partnerio mirtis ar pažįstamos aplinkos praradimas, gali sustiprinti šią tendenciją ir užkrauti didelę naštą pacientams. Ergoterapijos priemonės padeda pacientams priprasti ir prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo aplinkybių. Ergoterapija taip pat taikoma ligoms, kurių charakterio pokyčiai ir atminties sutrikimai, pavyzdžiui, demencijai.

Ergoterapija vaikams

  • Raidos sutrikimai arba vėlavimas (pvz., po priešlaikinio gimdymo)
  • Suvokimo sutrikimai (informacija smegenyse apdorojama ir vertinama skirtingai)
  • Fizinė negalia
  • Grafomotoriniai sutrikimai (rašymo sunkumai)
  • regos ar klausos sutrikimas
  • Protinė negalia
  • Dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD)
  • autizmas

Ką apima ergoterapija?

Ergoterapijos procesas iš esmės skirstomas į tris etapus:

  • Įvertinimas (išvadų įvertinimas ir tikslo apibrėžimas)
  • Intervencija (gydymo planavimas ir jo įgyvendinimas)
  • Rezultatas (terapijos rezultatų įvertinimas)

Ergoterapeutas, įvertinęs paciento situaciją ir su juo suderinęs terapijos tikslus, parenka intervencijai tinkamą terapijos metodą. Galimi šie metodai:

  • į kompetencijas orientuotas, aktualus kasdieniame gyvenime
  • į dalyką orientuota išraiška
  • sąveikos
  • orientuotas į suvokimą orientuotas į veiksmą

Į kompetencijas orientuoti metodai, aktualūs kasdieniam gyvenimui

Su dalyku susiję, į išraišką orientuoti metodai

Taikant šį terapijos metodą, pacientas turi išmokti kūrybiškai reikšti vidinius jausmus ir įsijausti į savo jausmus. Ergoterapeutas leidžia pacientui piešti ar daryti rankdarbius vienam arba grupėje. Paprastai jis taip pat nurodo temą. Pavyzdžiui, jis prašo depresija sergančio paciento sukurti paveikslą su spalvomis, kurios jam reiškia džiaugsmą.

Sąveikos metodai

Percepciniai, į veiksmą orientuoti metodai

Čia ergoterapeutas moko pacientą jutiminio ir fizinio suvokimo. Naudingi labai paprasti pratimai, tokie kaip rankų masažas „ežio kamuoliuku“, medžiagų lietimas ir atpažinimas, vibracijos pojūčiai ar karščio bei šalčio potyriai vandens vonioje. Per šiuos naujus potyrius pacientas turėtų išmokti sąmoningai įsisavinti jutiminius išgyvenimus ir teisingai juos klasifikuoti. Šis gydymo metodas daugiausia taikomas psichikos ligoniams arba vaikams, turintiems raidos sutrikimų.

Ergoterapijos grupės gydymas

Kai kurios ergoterapijos priemonės atliekamos kaip grupinio gydymo dalis. Pavyzdžiui, individualios terapijos metu sukurtą turinį galima išbandyti ir praktikuoti grupėje. Tai apima, pavyzdžiui, kasdienių įgūdžių pratimus, taip pat smegenų veiklos lavinimo pratimus žmonėms, turintiems atitinkamų sutrikimų ar demencija. Mokymai teikiami:

  • socialiniai įgūdžiai
  • konfliktų sprendimas
  • Streso valdymas
  • Planavimo įgūdžiai
  • Suvokimo lavinimas
  • atmintis

Kokia yra ergoterapijos rizika?

Profesinė terapija paprastai nėra susijusi su jokia ypatinga rizika. Paprastai sveikatos problemų kyla tik tada, kai pacientas dėl ergoterapijos pratimų patiria didesnį nei pagrįstai įtampą.

Per dideli reikalavimai terapeutui arba nerealūs paciento lūkesčiai gali greitai sukelti nusivylimą. Per daug apkrautus pacientus sunku motyvuoti, todėl tokiais atvejais kartu su pacientu reikėtų iš naujo apibrėžti gydymo tikslus.

Į ką turėčiau atsižvelgti po ergoterapijos?

Jei gydytojas jums paskyrė ergoterapiją, jis paprastai galės rekomenduoti tinkamą ergoterapeutą. Atminkite, kad gydymo sėkmė labai priklauso nuo jūsų bendradarbiavimo. Todėl stenkitės į pratimus žiūrėti motyvuotai ir atviru protu, net jei tam kartais reikia pastangų.