Kristi į skirtingas proto būsenas žmonėms yra kasdienybė. Kartais jie jaučiasi nuliūdę ir liūdi, tada vėl būna galingi ir džiaugsmingi bei jaučia didžiulę euforiją. Dažnai nėra aiškaus paaiškinimo vienam ar kitam jausmui. Tačiau kartais galima išvengti gebėjimo pajusti euforiją.
Kas yra euforija?
Jei žmogus patenka į gausią proto būseną, šis pakilimas dar vadinamas euforija. Žodis „euforija“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia tiek pat, kiek „lengvabūdiškai ką nors priimti ar sugebėti gerai pakęsti“. Jei žmogus patenka į gausią proto būseną, šis pakilimas dar vadinamas euforija. Tai stiprus emocijų antplūdis, kuris paprastai trunka tik trumpą laiką, tačiau perteikia puikų gerovės jausmą ir padidėjusį gyvenimo džiaugsmą. Paprastai ši būsena veikia asmenį, nors egzistuoja ir tam tikra „bendruomeninė euforija“, pavyzdžiui, didžiųjų sporto renginių metu, kai visa šalis pakili nuotaika. Psichologijoje šis terminas taip pat vartojamas būsenai, kurią gali sukelti svaigalų vartojimas. Šiuo atveju priežastis yra kartais labai pavojingų medžiagų naudojimas.
Funkcija ir užduotis
skirtingai nuo svaiginantis natūralios euforijos būsenos dažnai negalima paaiškinti. Staigus netikėtas laimės momentas ar perdėtas džiaugsmas, priežastys gali būti gana skirtingos. Tačiau nesvarbu, koks yra sukėlėjas ir, net jei jis dažnai būna trumpalaikis, šis pakylėjimas daro tave stiprų ir sumažina slopinimus bei nesaugumą. Apskritai laimės jausmas teigiamai veikia mūsų kūną. Ugdome džiaugsmą dėl savo pačių pasiekimų arba sužinome, kas mums naudinga ir skatina. Vienas hormonas, kuris euforijoje vaidina ypatingą ir svarbų vaidmenį, yra dopamino. Tai daro mus laimingus, patenkintus ir padidina norą atlikti. Kuo labiau stebinantis ir netikėtas laimės jausmas, tuo didesnis poveikis. Tam tikra euforija dažnai patiriama profesinės ar sportinės sėkmės atveju. Išgyvenus šią būseną, žmonės, norintys pasirodyti, stengiasi ją pasiekti vėl ir vėl. Pavyzdžiui, konkurencingi sportininkai daro viską, kas įmanoma, kad vėl ir vėl mėgautųsi pergalės pakilumu, ir jie beveik įsiūliuoja į priekį. Laimės hormonas dopamino, kuris tarnauja kaip neurotransmiteris čia taip pat padidina savo pasirodymo troškimą ir taip pat slopina atsiradimą nuovargis ir alkio jausmas. Dauguma euforijos būsenų yra trumpalaikės, o susijęs poveikis mūsų organizmui yra laikinas. Žmonėms ne visada reikia absoliutaus ekstazis kad gerai jaustųsi apie savo kūną ir aplinką. Vien žinojimas, kad jie sugeba šiuos stiprius jausmus, varo juos į priekį. Tačiau pernelyg dažnai patekti į tam tikrą euforiją ar bandyti sąmoningai sukelti šią būseną taip pat kyla tam tikras pavojus. Ne visada toks apsvaigimas, į kurį žmogus patenka, yra tik teigiamas ir, kaip mėgaujantis draudžiamomis medžiagomis, apsvaigimas gali tapti problema.
Ligos ir negalavimai
Gali išsivystyti tam tikra priklausomybė nuo šių trumpų „ekstazinių“ laimės akimirkų, kurios poveikis gali būti panašus į „tikros“ priklausomybės. Skirtingai nuo laimės hormono serotonino, dopamino išlaisvinta euforijos metu kelia tam tikrus pavojus. Tai padidina norą rizikuoti ir sumažina natūraliai atsirandančius slopinimus ir įspėjamuosius signalus. Tai kelia norą pasiekti didesnių laimėjimų ir pripažinimo. Laimės hormonas serotoninokita vertus, ilgą laiką neturi tokio intensyvaus poveikio, tačiau yra ilgalaikis. Tai taip pat perteikia atsipalaidavimo jausmą, kad esi gyvas, tačiau poveikis kūnui yra ne toks didelis. Kartą patekti į euforijos būseną yra visiškai nekenksminga ir, priešingai, netgi naudinga. Tačiau jei žmogus nuo jo „priklausomas“, iš jo gali išsivystyti liga. Hiperaktyvumas ir neramumas yra tik dalis poveikio mūsų organizmui. Euforiją taip pat gali sukelti piktnaudžiavimas kenksmingomis medžiagomis ir narkotikai, taip pat žmonėms, priklausomiems nuo tam tikrų vaistų. Net su vaistažolių agentais, tokiais kaip ženšenis, ekstazis gali sukelti sušvirkštus perdozavimą. „Euforijos“ tema taip pat vaidina svarbų vaidmenį medicinoje sergant tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, maniakinę depresiją turintys žmonės svyruoja tarp didelės euforijos ir gilios Depresija. Aukštuose etapuose jie jaučiasi stiprūs ir sugeba pasirodyti, tačiau vėliau patenka į gilią skylę. Esant visiems bipoliniams sutrikimams, psichiniai ir psichologiniai subalansuoti Pamesta. Kuo didesnė euforija, tuo blogesnė katastrofa ir po to įvykęs nusiminimas. Esant priklausomybės sutrikimams, šie simptomai taip pat yra kasdienio paciento gyvenimo dalis. Medicinoje yra terminas „neproduktyvi euforija“, kuriai būdingas polėkis ir motyvacija. Jei šiaip sveikas žmogus tampa dopamino narkomanu, jis nuo šio momento gyvena gana pavojingai. Spyris, reikalingas euforijai sukelti, tampa vis beatodairiškesnis. Mažėjant slopinimo slenkstiui ir neįvertinant pavojų, lengviau sužeisti ar perdozuoti. Ryšys su realybe išnyksta, o priverstis pasisekti ar pakilti gali tapti rimta priklausomybe.
