Hemochromatozė: simptomai ir gydymas

Trumpa apžvalga

  • Kas yra hemochromatozė? Liga, kai organizme kaupiasi per daug geležies (geležies kaupimosi liga).
  • Priežastys: pirminė forma yra pagrįsta genų mutacijomis baltymuose, kurie reguliuoja geležies apykaitą. Antrinė hemochromatozė atsiranda dėl kitų ligų (įgimtų ar įgytų) arba dėl per didelio geležies suvartojimo (ypač infuzijos būdu).
  • Simptomai: pvz., stiprus nuovargis, dirglumas, sumažėjęs lytinis potraukis, viršutinės pilvo dalies mėšlungis, sąnarių skausmas
  • Vėlyvas poveikis: cukrinis diabetas, kepenų pažeidimas, odos rudos spalvos pakitimas, sunkūs sąnarių ir širdies pažeidimai, impotencija, menstruacijų nebuvimas.
  • Gydymas: kraujo nuleidimas arba eritrocitaferezė, vaistai (geležies chelatoriai), jei reikia, organų transplantacija, geležies turinčio maisto (pvz., subproduktų) vengimas, jei įmanoma, nevartoti alkoholio.
  • Prognozė: normali gyvenimo trukmė su ankstyvu gydymu. Jei pavėluota žala jau yra, prognozė pablogėja.

Hemochromatozė: apibrėžimas

Priklausomai nuo kilmės, gydytojai išskiria:

  • pirminė hemochromatozė: ji yra genetiškai nulemta ir todėl įgimta (taip pat vadinama paveldima hemochromatoze).
  • antrinė hemochromatozė: ji įgyjama dėl kitos ligos.

Hemosiderozė

Hemosiderozė yra terminas, vartojamas apibūdinti padidėjusį geležies nusėdimą organizme dėl padidėjusios geležies koncentracijos kraujyje. Šis terminas kartais vartojamas kaip hemochromatozės sinonimas arba laikomas savotišku jos pirmtaku. Jis gaunamas iš hemosiderino – geležies turinčio baltymų komplekso: geležis organizme gali būti saugoma hemosiderino pavidalu, pirmiausia specialiose imuninėse ląstelėse, vadinamose makrofagais.

Hemosiderozė ne visada turi paveikti visą kūną – ji gali pasireikšti ir tik lokaliai, pavyzdžiui, ant blauzdų.

Dažnis

Apskritai hemochromatozė randama nuo vieno iki penkių iš 1,000 žmonių. Pirmieji hemochromatozės požymiai pastebimi vyrams nuo 20 iki 40 metų, o moterims dažniausiai po menopauzės.

Ši liga sukelia iki dviejų procentų naujų cukrinio diabeto atvejų ir iki 15 procentų visų kepenų cirozės (kepenų susitraukimo) atvejų.

Hemochromatozė: simptomai

Jei hemochromatozė negydoma anksti, pirmieji ryškūs geležies pertekliaus simptomai dažniausiai pasireiškia 40–60 metų amžiaus, o vyrams dažnai anksčiau nei moterims: cukrinis diabetas, kepenų pažeidimas ir odos parudavimas (hiperpigmentacija, bronzinis diabetas). Tačiau širdies problemos, sąnarių pažeidimai ir hormonų sutrikimai taip pat yra svarbūs hemochromatozės simptomai. Tačiau tai vėlyvieji simptomai. Tuo tarpu jos retėjo, nes hemochromatozė dabar dažniausiai nustatoma anksčiau.

Hemochromatozės simptomai iš pirmo žvilgsnio

Ankstyvosiose geležies kaupimosi ligos stadijose pasireiškia simptomai, kurie pirmiausia yra nespecifiniai. Jie apima:

  • stiprus nuovargis
  • dirglumas, depresinė nuotaika
  • jautrumas infekcijoms
  • sumažėjęs lytinis potraukis (libido)
  • menstruacinio kraujavimo trukmės ir intensyvumo pokytis
  • pilkai ruda odos spalva, padidėjęs raudonų dėmių susidarymas
  • plaukų slinkimas arba priešlaikinis plaukų žilimas
  • mėšlungis viršutinėje pilvo dalyje
  • krūtinės skausmas (ypač dešinėje kūno pusėje)
  • dusulys
  • nereguliarus širdies plakimas
  • sąnarių skausmas (ypač kelių, klubų ir pirštų)

Simptomai ir vėlyvieji padariniai

Jungtys

Kaip sąnarių skausmas išsivysto sergant geležies kaupimosi liga, vis dar neaišku.

Kepenys

Kepenys yra viena iš pagrindinių geležies saugojimo vietų ir pirmasis organas, kurį pasiekia kraujas, praeinantis per žarnyną (kur absorbuojama geležis). Geležies perteklius ilgą laiką sukelia kepenų jungiamojo audinio remodeliavimąsi (kepenų fibrozę), o vėliau kepenų audinio netekimą (cirozę). Tipiški šios ligos simptomai:

  • Spektaklio praradimas
  • Apetito praradimas
  • Pilnatvės jausmas
  • svorio netekimas
  • vėlyvose stadijose: odos ir akių pageltimas (gelta), kraujagyslių vorai (vorų nevi), paraudimas ir niežėjimas

Maždaug 30 procentų hemochromatozės atvejų su kepenų ciroze išsivysto piktybinis kepenų navikas (kepenų karcinoma, hepatoceliulinė karcinoma). Taigi, sergant hemochromatoze, kepenų vėžio rizika padidėja 100 kartų. Kitos kepenų ligos, tokios kaip kepenų uždegimas (hepatitas), gali padidinti kepenų pažeidimo progresavimą.

Oda

kasa

Kasa taip pat patiria stresą dėl geležies pertekliaus esant hemochromatozei. Iš pradžių kūno ląstelės nebereaguoja į cukraus kiekį kraujyje mažinantį kasos hormoną insuliną (atsparumą insulinui). Vėliau insuliną gaminančios kasos ląstelės yra taip pažeidžiamos geležies, kad jos nebegali gaminti pakankamai insulino. Dėl to išsivysto cukrinis diabetas.

širdis

Širdies pažeidimas yra dažna jaunų hemochromatoze sergančių pacientų mirties priežastis. Geležies sankaupos širdyje sukelia raumenų pažeidimus (kardiomiopatiją) ir širdies aritmijas. Tai gali sukelti širdies nepakankamumą ir silpnumą, keliantį pavojų gyvybei. Jei širdies raumens pažeidimas atsiranda dėl hemochromatozės, gali prireikti transplantacijos.

Endokrininė sistema

Geležies apykaita

Organizmui geležies reikia raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybai ir ląstelių išlikimui bei augimui. Tačiau didesniais kiekiais sunkieji metalai yra toksiški. Dėl šios priežasties organizmas turi kontroliuoti geležies balansą pagal poreikį ir išlaikyti pusiausvyrą pasisavinimą ir išsiskyrimą – kad neatsirastų nei geležies trūkumas, nei geležies perteklius.

Per dieną organizmui reikia 25 miligramų geležies. Didžioji jo dalis gaunama suskaidžius senus raudonuosius kraujo kūnelius. Likusią poreikio dalį patenkina maistas, kuriame gausu geležies. Apie dešimt procentų maiste esančios geležies sveiki žmonės pasisavina žarnyne (apie 1–2 miligramus per dieną). Kita vertus, genetinės hemochromatozės atveju su maistu gaunamos geležies pasisavinama iki 20 proc.

Geležies įsisavinimas ir saugojimas

Pagrindinė organizmo geležies dalis yra saugoma raudonuosiuose kraujo kūneliuose (hemoglobinas), kepenyse ir imuninėse ląstelėse (retikuloendotelinėje sistemoje) – pavyzdžiui, feritino (geležies ir baltymų komplekso) pavidalu, kurį galima aptikti kraujyje. Paprastai organizmas kaupia nuo vieno iki keturių gramų geležies – sergant hemochromatoze, tačiau daugiau nei dvigubai daugiau.

Hemochromatozė: priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausiai geležies perteklius yra įgimtas (pirminė hemochromatozė). Rečiau pasitaiko įgyta (antrinė) geležies kaupimosi ligos forma.

Įgimta (pirminė) hemochromatozė

Manoma, kad HFE baltymas prisijungia prie transferino prijungimo vietų (receptorių) ląstelių paviršiuje ir jas blokuoja. Tada geležies transportavimo baltymas nebegali prisijungti prie savo receptorių. Tai skatina hepcidino išsiskyrimą. Šis baltymas savo ruožtu slopina geležies pasisavinimą iš žarnyno.

Dėl 1 tipo pirminės hemochromatozės geno mutacijos HFE baltymo nėra arba jo yra nepakankamai. Dėl to trūksta hepcidino, kuris stabdo geležies įsisavinimą. Dėl to žarnyne pasisavinama per daug geležies.

Kraujyje esantis transportinis baltymas transferinas nebegali transportuoti padidėjusio geležies kiekio, o ląstelės nebegali sukaupti stabilios formos geležies pertekliaus. Nestabili geležis kaupiasi kraujyje ir pažeidžia organizmo ląsteles. Tai labai apkrauna pažeistus organus ir gali sukelti rimtų komplikacijų. Tačiau paprastai prireikia dešimtmečių, kol toks organų pažeidimas atsiranda.

Įgyta (antrinė) hemochromatozė

Kitos galimos antrinės hemochromatozės priežastys yra raudonojo kraujo pigmento išsigimimas (talasemija) ir nenormalus raudonųjų kraujo kūnelių deformiškumas (pjautuvinė anemija). Abu yra genetiniai sutrikimai.

Įgytos ligos, galinčios sukelti hemochromatozę, yra mielodisplazinis sindromas (MDS; kraujo formavimosi kaulų čiulpuose sutrikimas) ir mielofibrozė (kaulų čiulpų jungiamojo audinio remodeliacija). Abi ligos turi tai, kad žymiai padidėja (raudonųjų) kraujo kūnelių, taigi ir geležies, apykaita.

Hemochromatozė: tyrimai ir diagnostika

Paimkite savo ligos istoriją

Norėdami išsiaiškinti galimą hemochromatozę, gydytojas pirmiausia surinks jūsų ligos istoriją (anamnezę). Pokalbio metu jis, be kita ko, užduos jums šiuos klausimus:

  • Ar ankstesni kraujo tyrimai buvo nenormalūs?
  • Ar jūsų šeimoje yra žinomų geležies kaupimosi ligų?
  • Ar kenčiate nuo sąnarių problemų ar nuovargio?
  • Ar turite skrandžio ar širdies problemų?

Medicininė apžiūra

Fizinės apžiūros metu gydytojas ypatingą dėmesį skirs širdies ir kepenų pažeidimo požymiams, taip pat padidėjusiai odos pigmentacijai (bronziniam diabetui). Sąnarių skausmai rodomajame ir viduriniame pirštuose taip pat būdingi hemochromatozei.

Kraujo tyrimai

Geležies kaupimosi ligos diagnozei labai svarbūs kraujo rodikliai, leidžiantys nustatyti geležies balansą (geležies reikšmes). Be to, įvairios hormonų reikšmės gali būti informatyvios.

Geležies vertybės

  • Geležies lygis: jei kraujyje yra per daug geležies, įtarimas dėl hemochromatozės sustiprėja. Tačiau net ir esant normaliam geležies kiekiui, geležies kaupimosi ligos negalima visiškai atmesti.
  • Feritinas: žemos vertės signalizuoja apie geležies trūkumą, padidintos vertės – padidintą geležies atsargą – bet ne visada, nes yra ir kitų priežasčių, lemiančių didelę feritino vertę: pavojingos, pavyzdžiui, vėžys, ir mažiau pavojingos, kaip uždegimai. Tiesą sakant, pastarieji dažnai yra padidėjusio feritino priežastis. Todėl feritino vertės negalima įvertinti, jei tuo pačiu metu yra padidėję uždegiminiai parametrai (pvz., CRP).
  • Transferino prisotinimas: tai rodo, kiek esamo transferino (svarbiausio geležies transportavimo baltymo) yra pakrauta sunkiuoju metalu. Jei prisotinimas viršija 45 procentus, įtariama hemochromatozė. Jei prisotinimas didesnis nei 60 procentų, įtarimas net labai stiprus. Normalus prisotinimas praktiškai atmeta hemochromatozę.

Jei pacientui yra ir padidėjusi feritino koncentracija, ir didelis transferino įsotinimas, įtariama geležies kaupimosi liga. Paciento kraujyje, galima sakyti, per daug geležies. Norint patvirtinti įtarimą, reikia atlikti hemochromatozės genetinį tyrimą (žr. toliau).

Hormono lygis

Nustačius pirminę diagnozę arba nustačius endokrininės sistemos sutrikimų, reikia atlikti atitinkamus tyrimus. Pavyzdžiui, jei gydytojas įtaria, kad sutrikusi skydliaukės veikla, jis nustatys skydliaukės hormonų kiekį kraujyje. Panašiai, jei yra įtarimas dėl lytinių liaukų ar antinksčių žievės hipofunkcijos, taip pat bus matuojami atitinkami hormonai.

Genetinis tyrimas

  • HFE mutacija abiejose genų kopijose: pacientai yra homozigotiniai genų mutacijos nešiotojai. Taip patvirtinama hemochromatozės diagnozė, todėl galima atsisakyti audinių mėginio paėmimo iš kepenų (kepenų biopsijos).
  • HFE mutacija tik vienoje geno kopijoje: pacientai yra heterozigotiniai nešiotojai ir paprastai sveiki. Tačiau jie turėtų reguliariai tikrintis. Jei atsiranda hemochromatozės ar kepenų pažeidimo simptomų, patartina atlikti kepenų biopsiją arba atlikti papildomus genetinius tyrimus. Jei biopsija rodo geležies kaupimosi ligos požymius, galima ieškoti kitų žinomų geležies metabolizmo mutacijų (ty kitokio tipo genetinės hemochromatozės).

Esant genetinėms hemochromatozės formoms, šeimos nariai taip pat turėtų būti tikrinami dėl hemochromatozės.

Kepenų tyrimai

Geležies kiekis kepenyse gali būti išreikštas kaip geležies koncentracija kepenyse arba kepenų geležies indeksas. Pastaroji gaunama padalijus kepenų geležies koncentraciją iš paciento amžiaus.

Šiandien biopsiją galima pakeisti šiuolaikinėmis techninėmis procedūromis, kurioms nereikia pašalinti audinių. Jie apima:

  • Kepenų susceptometrija: šis tyrimo metodas naudoja geležies magnetines savybes. Tačiau procedūra yra labai brangi ir retai naudojama.
  • Kepenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT (taip pat vadinama magnetinio rezonanso tomografija) taip pat gali būti naudojama norint įvertinti geležies kiekį kepenyse, tačiau tik vėlyvose ligos stadijose.

Širdies funkcija ir geležis

Širdies raumens pažeidimas ir širdies aritmijos, galinčios sukelti širdies nepakankamumą, yra galima mirties priežastis sergant hemochromatoze. Todėl širdies funkcija turi būti tikrinama atliekant širdies ultragarsą (echokardiografiją) ir išmatuojant širdies elektrinį aktyvumą (EKG). MRT leidžia gydytojui įvertinti geležies (širdies geležies) kiekį ir širdies būklę.

Hemochromatozė: gydymas

Negydomas geležies perteklius organizme tampa pavojingas. Todėl hemochromatozės terapijos tikslas – sumažinti organizmo geležies apkrovą ir taip užkirsti kelią hemochromatozės progresavimui. Šiuo tikslu galimos šios terapijos:

  • Kraujo nuleidimas arba eritrocitaferezė
  • Geležies chelatoriai

Su geležies pertekliumi gali padėti ir pritaikyta dieta.

Esant pažengusiam hemochromatozei, dėl sunkaus organo pažeidimo taip pat gali prireikti organų transplantacijos.

Kraujo nuleidimo terapija

Simptominės hemochromatozės atveju organizme yra maždaug 10–30 gramų geležies. Kad geležies atsargos būtų normalios (iki keturių gramų geležies), reikia 40–120 flebotomijų per vienerius–dvejus metus:

  • Iš pradžių flebotomijos atliekamos vieną ar du kartus per savaitę. Norint stebėti progresą, reguliariai matuojama feritino ir raudonojo kraujo pigmento (hemoglobino) koncentracija kraujyje. Mažas hemoglobino kiekis rodo anemiją. Tokiu atveju gydymą gali tekti nutraukti.
  • Kai feritino koncentracija kraujyje normalizuojasi, pakanka keturių-šešių flebotomijų per metus.

Jei genetine hemochromatoze sergančio paciento šeimos nariams yra padidėjęs feritino kiekis, jiems gali būti skiriamas profilaktinis flebotomijos gydymas.

Eritrocitaferezė

Ši procedūra, be kita ko, taikoma pacientams, sergantiems anemija dėl raudonųjų kraujo kūnelių defektų. Palyginti su flebotomija, eritrocitaferezė leidžia surinkti daugiau raudonųjų kraujo kūnelių per vieną gydymo paskyrimą, todėl pacientai turi lankytis gydytis rečiau.

Geležies chelatoriai

Hemochromatozės gydymas vaistais yra skirtas padidinti geležies išsiskyrimą su šlapimu ir išmatomis. Tai pasiekiama naudojant vadinamuosius kompleksonus arba chelatus. yra medžiagos, kurios suriša geležį ir vėliau kartu su ja išsiskiria. Anksčiau veiklioji medžiaga deferoksaminas buvo skiriama nuolatine infuzija. Šiandien veiklioji medžiaga deferasiroksas vartojamas kasdien kaip tabletė.

Sustiprintas gydymas

Jei gydymas geležies chelatoriais nereaguoja tinkamai, yra sunkus širdies pažeidimas arba dėl kitų priežasčių būtinas greitas geležies pasišalinimas, gydymas vaistais gali būti sustiprintas. Toks intensyvus gydymas turėtų būti atliekamas specializuotuose centruose. Tada kompleksonai 24 valandas nepertraukiamai leidžiami po oda arba į veną. Galimas ir ilgesnis intensyvus vartojimas šiuo būdu.

Rizika ir šalutinis poveikis

Visada reikia atidžiai pasverti gydymo chelatinėmis medžiagomis naudą ir riziką. Įtariama, kad veikliosios medžiagos stabdo vaikų augimą.

Suaugusiesiems virškinimo trakto sutrikimai, odos bėrimas ir kepenų fermentų koncentracijos padidėjimas kraujyje yra tipiškas geležies chelatorių šalutinis poveikis. Taip pat gali pasireikšti vidinės ausies ir regėjimo sutrikimai, karščiavimas, galvos skausmai ir sąnarių sutrikimai.

Nėščios moterys, sergančios hemochromatoze, turėtų kreiptis patarimo į specializuotus centrus.

Hemochromatozė: dieta

Griežtos mažai geležies turinčios dietos laikytis labai sunku ir ji taip pat nėra labai veiksminga. Dėl šios priežasties speciali hemochromatozės dieta nerekomenduojama.

Tačiau patartina vengti maisto, kuriame gausu geležies, pavyzdžiui, subproduktų. Taip pat reikėtų pažymėti, kad kava ir arbata gali sumažinti geležies pasisavinimą, o daugiau geležies pasisavinama žarnyne vartojant alkoholį. Raudonuose vynuose taip pat gali būti daug geležies. Todėl nukentėjusieji turėtų kiek įmanoma vengti alkoholio.

Nerekomenduojama vartoti vitaminų papildų.

Geriausias gėrimas valgio metu yra juodoji arbata, kuri sumažina geležies pasisavinimą iš maisto.

Organų transplantacija

Hemochromatozė: ligos eiga ir prognozė

Jei hemochromatozė nustatoma ir gydoma anksti – kol nepasireiškia vėlyvos komplikacijos, tokios kaip kepenų cirozė, kardiomiopatija ar cukrinis diabetas – sergančių asmenų gyvenimo trukmė normali.

Prognozė žymiai blogesnė, jei hemochromatozė nustatoma pavėluotai arba negydoma. Be to, jei dėl anemijos reikia dažnai perpilti kraują, geležies perteklius gali progresuoti greičiau. Labiausiai baiminamasi dėl sunkaus širdies pažeidimo, kuris gali sukelti (staigų) širdies nepakankamumą ir mirtį. Todėl būtina nuolat stebėti organų, ypač širdies ir kepenų, funkcijas.